Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) paskelbė sprendimą, kuriuo išaiškino, kaip turi būti taikomos užsakovo, sudariusio vartojimo rangos sutartį, teises reglamentuojančios teisės normos. Kasacinės instancijos teismo sprendimu turėtų remtis žemesniųjų instancijų teismai, nagrinėjantys tarp vartotojų ir prekybininkų bei gamintojų kylančius ginčus.
Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad viena Kauno baldų gamintoja kreipėsi į teismą, prašydama iš pirkėjo priteisti 2,3 tūkst. Lt skolą už pagamintus baldus. Tuo metu baldus įsigijęs vyriškis teismui pateikė priešieškinį – prašė padėti susigrąžinti 2,3 tūkst. Lt, kuriuos gamintojui buvo sumokėjęs kaip avansą.
Visa ši istorija prasidėjo, kai pirkėjas kreipėsi į baldų gamintoją, prašydamas pagal specialų užsakymą pagaminti ir sumontuoti svetainės baldus. Buvo sutarta, kad užsakovas sumokės 4,6 tūkst. Lt – kaip garantą jis sumokėjo pusę kainos siekiantį avansą.
Kai baldai buvo pagaminti ir sumontuoti, pirkėjas jais buvo patenkintas, nereiškė jokių pretenzijų, tačiau po kelių mėnesių ėmė piktintis, jog produkcija yra nekokybiška: nutrupėję faneruotės kraštai ties sujungimais su masyvo detalėmis bei galuose ties nupjovimais, suskilusios masyvo durelės, grubiai ir nelygiai užklijuoti sudūrimai, klijais bei glaistu užtepti nutrupėjimai, atskilusi/įtrūkusi faneruotė briaunose ir kt.
Verslininkai pripažino defektus – jų darbuotojai trūkumus netrukus ištaisė ir svetainės baldai buvo tinkami naudoti pagal paskirtį. Vienintelis realiai egzistuojantis trūkumas buvo tik trūkusios durelės, kurių pirkėjas gamintojui neleido pakeisti.
Likusios sumos už baldus nesumokėjęs užsakovas pareiškė, kad nutraukia sutartį – jis reikalavo, kad gamintojas pasiimtų savo produkciją ir sugrąžintų sumokėtą 2,3 tūkst. Lt avansą.
Kadangi šalys nerado bendro sprendimo, baldų gamintojas kreipėsi į teismą.
Kauno miesto apylinkės teismas buvo palankus pirkėjui, tačiau sprendimas buvo apskųstas – Kauno apygardos teismas priėmė visiškai priešingą verdiktą ir nutarė, jog kilusiame ginče yra teisus baldų gamintojas, o ne pirkėjas.
Tuo metu ginče galutinį sprendimą paskelbęs LAT išaiškino, kad šioje istorijoje negali būti tenkinamas nei baldų gamintojo, nei pirkėjo reikalavimas – ieškinys ir priešieškinys buvo atmesti.
Teisėjų kolegija nutarė, kad pirkėjo reikalavimas nutraukti sutartį su baldų gamintoju yra „neproporcingas teisių gynimo būdas“.
Pasak teismo, atsižvelgiant tiek į ilgą laiką trunkantį vartotojo teisėtų lūkesčių įsigyti nepriekaištingos kokybės daiktą pažeidimą, tiek baldų gamintojo patirtas sąnaudas, vienintelis optimalus ir proporcingas alternatyvus pirkėjo teisių gynimo būdas – kainos mažinimas.
Teisėjai nutarė, kad pirkėjas pardavėjui neturės sumokėti 2,3 tūkst. Lt, kurių dar nėra sumokėjęs už pagamintus baldus.
Į bylos aplinkybes įsigilinę teisėjai pažymėjo, kad atliktų darbų trūkumai yra vertintini kaip neesminiai, neturintys įtakos baldų naudojimui pagal paskirtį.
„Nustatant baldų naudojimo pagal paskirtį galimybes atsižvelgtina ne tik į baldo funkcinę paskirtį, bet ir į jo estetinę paskirtį (pvz., daiktams laikyti skirtas baldas gali būti vertinamas skirtingai priklausomai nuo to, ar tai svetainei skirtas reprezentacinis baldas, ar estetinės paskirties neturintis baldas)“, – nurodė LAT.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad vartotojas turi teisę įsigyti nepriekaištingos kokybės daiktą, todėl net ir neesminiai daikto trūkumai gali būti pagrindu vartotojui nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą. Pasinaudojimas tokiu teisių gynimo būdu nėra besąlygiškai siejamas su nepavykusiu trūkumų šalinimu arba galimybės pašalinti trūkumus nebuvimu.
Tačiau, jeigu tarp gamintojo ir pirkėjo kyla ginčas, vartotojo teisių gynimo būdo taikymas turi būti įvertinamas proporcingumo aspektu: ar jis nesukeltų kitai šaliai neadekvačių teisinių padarinių, ar jis yra protingas, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.
Teismas pažymėjo ir tai, kad vartotojo galimybė pasinaudoti sutarties nutraukimo ir kainos grąžinimo institutu nėra siejama su sutarties pažeidimo esmingumu.
Visgi, jeigu nutinka tokia situacija, kad vartotojui pareikalavus, jog užsakovas neatlygintinai per protingą laiką pašalintų trūkumus, o po trūkumų šalinimo išlieka arba atsiranda naujų pašalinamų trūkumų, būtina vertinti, ar tokių trūkumų konstatavimas gali sudaryti pagrindą nutraukti sutartį. Tokiu atveju yra atsižvelgtina į likusių trūkumų pobūdį (jų dydį, šalinimo galimybę) bei galimus sutarties nutraukimo padarinius kitai šaliai.
Pasak teismo, pirkėjas atsisakė leisti baldų gamintojui pašalinti trūkumus trūkusiose durelėse, taip užkirsdamas galimybę gamintojui tinkamai įvykdyti sutartį.
„Sutarties šalių bendradarbiavimo, kooperacijos bei jos vykdymo ekonomiškumo principai yra darnios, tarpusavyje koreliuojančios vartotojų teisių apsaugos ir rangos santykių teisinio reguliavimo sistemos sudėtinė dalis“, – akcentavo teismas.
Pasak teisėjų, esant tokiai situacijai, kai baldai yra pagaminti pagal individualų užsakymą (todėl negali būti lengvai realizuojami kitam pirkėjui), vartotojo atsisakymas gamintojo pasiūlymo ištaisyti trūkumus per protingą terminą, nesukeliant didelių nepatogumų vartotojui, galėtų būti priimtinas, jei jis motyvuotas kitomis svarbiomis priežastimis.
„Sutarties nutraukimas nemotyvuotai arba nepagrįstų motyvų pagrindu nesudarius rangovui galimybės pašalinti nesudėtingai pašalinamus trūkumus vertintinas kaip neproporcingas vartotojo teisių gynybos būdas“, – teismas pabrėžė, kad nors pirkėjas aiškino, kad likusių baldų trūkumų gamintojas negalėtų pašalinti, tačiau Valstybinė ne maisto produktų inspekcija konstatavo, jog trūkumai gali būti pašalinti, be to, išskyrus įskilusias dureles, jie matomi tik gerai įsižiūrėjus arba vizualiai nepastebimi.
„Baldai pirkėjui pagaminti pagal individualų projektą, montuojant jo nurodytas dekoratyvines dalis, pavyzdžiui, raudonos spalvos stiklą – individualiai užsakovo parinktos detalės gali būti kliūtis realizuoti pagamintus baldus kitiems pirkėjams, kuriems jo pasirinkti individualūs baldų dizaino sprendimai yra nepriimtini“, – teismas mano, kad sutarties nutraukimas tokiu nėra proporcingas pirkėjo teisių gynimo būdas.
