„Padovanodama auksinį žiedą pirkėja tikėjosi, jog dukra galės naudoti prekę pagal paskirtį, t. y. nešioti žiedą, tačiau ši ne tik negalėjo naudotis preke pagal paskirtį, bet ir patyrė daugybę materialių ir nematerialių nepatogumų, gindama savo teises bei kreipdamasi į įvairias institucijas, rašydama pretenzijas, vežiodama nekokybišką prekę taisyti, kreipdamasi į teismą ir teisminės gynybos“, – paskelbė teismas.
Bylą dėl parduoto nekokybiško auksinio žiedo išnagrinėję teisėjai taip pat pabrėžė, kad reikalaudama nutraukti sutartį ir grąžinti sumokėtus pinigus, pirkėja neviršijo įstatymo jai suteiktų teisių – objektyviais duomenimis nustatyta, jog papuošalas neatitinka kokybės reikalavimų.
Bylos duomenimis, kaunietė juvelyrinių dirbinių parduotuvėje už 940 litų nusipirko auksinį žiedą, tačiau po kelių mėnesių iškrito trys akutės. Moteris iš karto kreipėsi į parduotuvę, kurios darbuotojai ją nukreipė pas juvelyrą. Jis papuošalą greitai suremontavo, tačiau po mėnesio iškrito dar trys, jau kitos, akutės.
Supratusi, kad žiedas yra nekokybiškas, moteris nusprendė reikalauti nutraukti tarp jos ir pardavėjo sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį bei grąžinti pinigus.
Daugiau kaip 20 parduotuvių įvairiuose šalies miestuose valdanti bendrovė atsisakė patenkinti šį reikalavimą, todėl moteris kreipėsi į Lietuvos prabavimo rūmus. Čia buvo atliktas žiedo kokybės vertinimas – nustatyta, kad akutės iškrito dėl nekokybiško tvirtinimo.
Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos specialistai konstatavo, kad įsigydama žiedą pirkėja negalėjo „paprasta akimi“ pastebėti, jog visos žiedo akutės prispaustos nevienodai.
Pirkėjos skundas buvo perduotas Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai – komisija žiedą pardavusiai bendrovei pasiūlė gražiuoju grąžinti pinigus už nekokybišką prekę.
Kadangi pardavėjas nenusileido, pirkėja kreipėsi į teismą, pažymėdama, jog dėl nusipirkto nekokybiško žiedo jai buvo sukelta emocinė įtampa, dvasiniai išgyvenimai bei nepatogumai – žiedą, kurio akutės iškrito vos po mėnesio nuo pirkimo, ji buvo padovanojusi dukrai gimimo dienos proga.
Kaunietė teismo prašė įpareigoti pardavėją ne tik grąžinti pinigus, bet ir atlyginti žiedo kokybės nustatymo bei kitas išlaidas.
Tuo metu nekokybišką prekę pardavusi bendrovė neketino nusileisti ir teisme – jos atstovai aiškino, kad pirkėja negali nurodyti, kaip jos dukra nešiojo žiedą ir nuo ko iškrito akutės.
„Ekspertai tik konstatavo faktą, kad pateiktos trys akutės iškrito dėl netinkamo tvirtinimo, tačiau ar tai buvo gamyklinis brokas, ar tvirtinimas atsilaisvino dėl poveikio, išvadoje nepasisakė“, – bendrovės teisininkų teigimu, pagal ūkio ministro pasirašytą įsakymą perlai, brangakmeniai, taurieji metalai bei jų dirbiniai nekeičiami ir negrąžinami už juos sumokėti pinigai.
Be to, jie pažymėjo, kad visos juvelyrinių dirbinių parduotuvėse parduodamos prekės yra patikrintos Lietuvos prabavimo rūmuose.
Teismas palaikė pirkėją – Civiliniame kodekse yra įtvirtina pardavėjo pareiga perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus.
„Atsakovas yra profesionalus pardavėjas, todėl jos atsakomybė dėl parduoto daikto trūkumų ar netinkamos parduoto daikto kokybės preziumuojama – pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau“, – teismo teigimu, pardavėjas, teigdamas, kad žiedo akutės iškrito dėl mechaninio poveikio ar nesaugaus dėvėjimo, turėjo įrodyti aplinkybę, jog pardavė ieškovei kokybišką prekę, o daikto trūkumai atsirado ieškovei pažeidus daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, tačiau tokių įrodymų byloje nepateikė.
Teismas taip pat pabrėžė, kad perlus, brangakmenius, tauriuosius metalus ir jų dirbinius įsigijusiam pirkėjui pinigai negrąžinami, jeigu jam nepatinka nusipirktos prekės forma, dydis, spalva, modelis ar komplektiškumas.
„Jeigu pirkėjui buvo parduota netinkamos kokybės ne maisto prekė ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jos trūkumų, pirkėjas taip pat turi teisę vienašališkai nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį ir pareikalauti grąžinti už prekę sumokėtus pinigus“, – pabrėžė teismas.
Be to, jų teigimu, pardavėjas, grąžindamas pirkėjui sumokėtą kainą, neturi teisės iš jos išskaičiuoti sumą, kuria sumažėjo daikto vertė dėl jo naudojimo ar daikto išvaizdos praradimo arba dėl kitokių aplinkybių.
