Piratinė rinka skandina legalų verslą

 (5)
Lietuvos fonogramų gamintojų ir platintojų asociacija (FGA), atlikusi rinkos tyrimus, teigia, jog dėl nevaldomos piratinės muzikos įrašų rinkos valstybė kasmet praranda per 14 mln.Lt.
FGA, remdamasi Tarptautinės fonografijos industrijos federacijos (IFPI), Lietuvos statistikos departamento ir ES statistikos internete (europa.eu.int) 2000 m. duomenimis, atliko tyrimą, leidžiantį teigti, jog šiuo metu 80% Lietuvos muzikos įrašų rinkos yra nelegali. Rimanto Ališausko, FGA asociacijos valdybos pirmininko, UAB "Bomba" direktoriaus, teigimu, lyginant su 1999 m., nelegalios rinkos dalis šiemet padidėjo apie 8%.

Tyrimo išvadose teigiama, jog šalies muzikos įrašų rinkos dydis pagal ES vidurkį yra apie 17,39 mln. USD. Legalūs muzikos pardavimai Lietuvoje 1999 m. siekė apie 3 mln. USD, taigi nesunku suskaičiuoti, jog piratinės produkcijos rinkos vertė persirita per 14 mln. USD. Dėl to, FGA skaičiavimu, į biudžetą kasmet lieka nesumokėta apie 2,5 mln. USD pridėtinės vertės mokesčių. Suskaičiavusi visus kitus privalomus mokesčius, FGA teigia, jog žala, kurią valstybė patiria dėl nelegalių garso įrašų rinkos, kasmet sudaro per 14 mln. Lt.

Ponas Ališauskas apgailestavo, jog legalios muzikinės industrijos svarbiausios mūsų valstybės galvos vis dar nevertina kaip normalaus verslo. Kol kas, sako p. Ališauskas, yra tik įstatymai, draudžiantys nelegalios produkcijos platinimą, tačiau mechanizmas, kuris leistų juos pritaikyti, neveikia.

Sveikas protas sakytų, jog kol neveikia civilizuotame pasaulyje įprasti įstatymus palaikantys valstybiniai mechanizmai, turėtų suveikti svertai, kuriuos valdyti pajėgūs legaliosios intelektinės produkcijos gamintojai ir platintojai. Vienas iš veiksmingų – nuosaikios legalių įrašų kainos.

Kalbinti įrašų platintojai sako, jog šiuo metu legalioje rinkoje padėtis yra tokia, kad "galima tik išgyventi". "Visoje Lietuvoje per mėnesį legaliai parduodama tiek produkcijos, kiek per tą patį laiką vienoje vidutinio dydžio Varšuvos muzikos prekių parduotuvėje", – vaizdžiai apibūdino dabartinę rinkos padėtį p. Ališauskas, teigiantis, jog tokios kompaktinių plokštelių kainos, kokios yra dabar – visiškai pagrįstos.

Tačiau eilinis muzikos įrašų pirkėjas, suprantantis, kad keiktis, spjaudytis, vogti, krauti pelną piratinės produkcijos platintojams yra negražu ir nedora, bet vis dėlto perkantis nelegalią produkciją, turi vieną pagrįstą argumentą: jo, muzikos mylėtojo, perkamoji galia yra tokia maža.

Legalūs užsieniniai muzikos įrašai, peršokę visas būtinas ir ne visai būtinas valstybės nustatytas mokesčių, muito, pelno ir t. t. karteles, apauga 45% antkainiu.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Naujienos

Suomiai į sijų gamyklą Kaune investuoja 9 mln. eurų (48)

Penktadienį Petrašiūnuose įbetonuota simbolinė kapsulė, žyminti naujos sijų gamyklos statybų pradžią. Planuojama, kad suomių kapitalo įmonės „PEIKKO Lietuva“ gamykla, į kurią bus investuota 9 mln. eurų, pradės veikti nuo rugsėjo.

„Maxima LT" paskelbė, kiek mokesčių sumokėjo (86)

2016 metais prekybos tinklą Lietuvoje valdanti bendrovė „Maxima LT" šalies biudžetą papildė 166,78 mln. eurų mokesčių. Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) bendrovė sumokėjo mokesčių už 125,55 mln. eurų, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai („Sodrai") sumokėti mokesčiai išaugo beveik dešimtadaliu ir siekė 41,23 mln. eurų.

Paviešino D. Bradausko pokalbius: pribloškianti leksika (1224)

Finansų ministerija paviešino kai kurias penktadienį atleisto Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovo Dainoro Bradausko ir koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio pokalbių ištraukas.

Merkinė bandys susigrąžinti buvusią didybę (31)

Gal ne visi LRT „Nacionalinės ekspedicijos“ žiūrovai atkreipė dėmesį, kad net pats profesorius Alfredas Bumblauskas ne juokais nustebo, išgirdęs, jog Merkinė prieš kelis amžius buvo ketvirtu pagal dydį Lietuvos miestu.

Vilniečiai daugiabučio administratore galės rinktis „Grindą“ (44)

Vilniaus savivaldybei priekaištaujama, kad ji galimai bando monopolizuoti daugiabučių namų administravimo rinką mieste.