Dar pavasarį apie 300 tūkst. eurų moderniam sporto aikštynui prie Rožyno progimnazijos įrengti gavusi Savivaldybė iki šiol su rangovu tebesiginčija, halogeniniai ar LED šviestuvai turėtų nušviesti aikštyną.
Jei mokyklos pašonėje iki metų pabaigos neiškils modernūs futbolo, krepšinio aikštynai, stadionas su rekonstruotais bėgimo takais, sportuojantiems panevėžiečiams teks atsisveikinti su gražia vizija.
Valdininkams ir rangovams nesutariant dėl smulkmenų ir nespėjus šįmet baigti statybos darbų, pinigus Savivaldybė privalės grąžinti į valstybės biudžetą.
Rožyno progimnazijos teritorijoje – būsimosios futbolo aikštės vietoje išarta žemė. Kol kas tik tiek tepadaryta, nors sporto komplekso projektas grandiozinis.
Modernaus sporto aikštyno laukia ne vien mokykla. Jame sportuoti ketina nemaža miesto bendruomenė – R. Sargūno sporto gimnazijos, Panevėžio futbolo akademijos auklėtiniai, Rožyno mikrorajono gyventojai.
„Panevėžyje futbolą žaidžia daug vaikų ir esamų stadionų neužtenka. Į būsimąjį aikštyną dedami labai dideli lūkesčiai“, – „Sekundei“ teigė Rožyno progimnazijos direktorė Aida Adiklienė.
Neįvertino nugalėtojo
Švietimo ir mokslo ministerija dar kovą Savivaldybei atseikėjo beveik 300 tūkst. Eur sporto aikštynui prie Rožyno progimnazijos rekonstruoti. Konkursą rangos ir projektavimo darbams atlikti laimėjo ir Savivaldybės solidų užsakymą gavo ties finansinio bankroto riba tuomet jau laviravusi Panevėžio statybos įmonė „Šilo statyba“.
Šiandien Panevėžio apygardos teismas nagrinės bylą dėl šios bendrovės bankroto.
Neįvertinusiai konkurso dalyvės finansinių pajėgumų Savivaldybei teko suktis vėl ieškant rangovo. Ir tik liepą sutartis dėl milijono litų vertės darbų pasirašyta su konkurse antrąja likusia Vilniaus bendrove „Dangų centras“.
Smulkmeniškumas gąsdina
Pagal rangovo parengtą projektą numatyta rekonstruoti dar sovietmečiu asfaltuotą mokyklos krepšinio aikštelę: padengti danga, įrengti naujus krepšinio stovus, aptverti, sumontuoti vaizdo stebėjimo kameros, trinkelėmis iškloti įėjimą, pastatyti suolelius ir dviračių stovus. Projekte numatyta šalia krepšinio įrenti ir universalią mažą futbolo aikštelę dirbtine žolės danga, taip pat aptvertą, apšviestą, su stebėjimo kameromis, suoliukais, dviračių stovais, prieš 41-erius metus įrengtame stadione pakloti drenažą, išasfaltuoti trijų juostų bėgimo takus, šiuo metu išpiltus statybiniu šlaku.
Mokyklos sporto kompleksas turėtų pasikeisti neatpažįstamai. Tačiau gali būti, kad viso to panevėžiečiai ir nesulauks.
Mat rangovai ir Savivaldybės Statybos ir statinių priežiūros skyrius vis dar tebederina projekto detales – nesutaria dėl tokių smulkmenų, kurios prieš galinčius nuplaukti 300 tūkst. Eur atrodo niekinės.
„Vos ne savaitę svarstyta, kur turi stovėti vaizdo stebėjimo kameros. Galų gale sutarta. Dabar diskutuojama, kokio tipo lempos turėtų apšviesti teritoriją – Savivaldybės pageidaujamos brangesnės LED ar rangovo siūlomos pigesnės halogeninės. Su rangovais ir Savivaldybės atstovais mokykloje buvome susirinkę baigiantis rugpjūčiui. Atrodė, kad pagaliau viskas sutarta ir jau kitą dieną projektas bus baigtas. Tas rytoj jau tęsiasi dvi savaites ir niekas nevyksta“, – stebisi A. Adiklienė.
Direktorei nebesvarbu, kokios lempos per naktį apšvies sporto aikštyną, nes jau dabar akivaizdu, kad ginčams užsitęsus jis gali likti nerekonstruotas. Net ir ne statybininkams aišku, kad prasidėjus rudeninėms darganoms nebegalės būti nei bėgimo takai asfaltuojami, nei dirbtine danga dengiamos futbolo, krepšinio aikštelės.
„Projekto derinimas įstrigęs graudžiai juokingai. Naiviai tikėjausi, kad pavasarį pinigus gavusi Savivaldybė susisuks taip, kad rekonstrukcija bus pradėta vasarą“, – prisipažįsta A. Adiklienė.
Liko pora mėnesių
Kad laiko rekonstrukcijai liko kritiškai mažai, sutinka ir rangovas. „Dangų centro“ direktorius Robertas Pliupelis pripažįsta, kad aikštyną atnaujinti būtina spėti iki lapkričio.
„Lietus, įšalas trukdytų dirbti ir kentėtų darbų kokybė. Per lietų nei asfalto, nei kitokios dangos niekas nekloja“, – sako R. Pliupelis.
Anot jo, kad įmonė spėtų, darbus reikia pradėti jau šiomis dienomis. Direktoriaus teigimu, Savivaldybei projektas pateiktas gerokai prieš mėnesį. Apie santykius su jo nederinančia užsakove verslininkas nelikęs atvirai kalbėti.
„Savivaldybė vis turi pastabų, o mes jas vis taisom. Esame pasirengę pradėti dirbti, tik laukiame starto“, – tvirtina R. Pliupelis.
Išlieka principingi
Savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna tikina irgi esąs nepatenkintas Statybos ir statinių priežiūros skyriaus ir rangovo nesusikalbėjimu.
„Projektas nesuderinamas, nes abi pusės, Savivaldybė ir projektuotojai, užsispyrusios. Liko tik du nedideli klausimai – apšvietimas ir aikštyno pagrindas, reikia jį keisti ar galima ant esamo kloti dangą. Tai tėra smulkmenos, o vyrai negali susėdę nutarti. Man irgi dėl to pikta“, – „Sekundei“ teigė T. Jukna.
Nors direktorius sutinka, kad ginčijamasi dėl smulkmenų, jis nelinkęs nusileisti rangovams, nors tokios ambicijos miestui gali brangiai kainuoti. Anot T. Juknos, su rangovu pasirašytoje sutartyje numatyta, kad naujajai dangai kloti reikia rekonstruoti ir aikštyno pagrindą. Tačiau „Dangų centro“ atlikti geologiniai tyrimai parodė, kad tokie darbai nereikalingi.
„Kur įrodymas, kad tikrai nereikia? Jei priimsiu sprendimą, jog leidžiam nekeisti, jie sutaupys pinigus, o kas bus, jeigu po kelerių metų ta danga suskils? Tada Savivaldybė turės tvarkyti, nes leido nekeisti.“ – aiškino T. Jukna.
Valdininkai principingumą demonstruoja ir dėl apšvietimo. Sutartyje abstrakčiai nusakyta, kad jis turėtų būti energetiškai efektyvus.
„Rangovai tvirtina, kad halogenai irgi efektyvūs. Bet mes žinome, kad jie jau atgyvena. Dabar dėl tų 6–7 halogenų ir kyla problema, dėl jos rangovas užsispyręs neina iš vietos. Atsiprašau, bet mes turime išreikalauti kuo geriau. Jei taip visur nusileisime, bus negerai. Paskui bus įvertinta kaip lengvata rangovui, vėliau tuo visi ir naudosis“, – tvirtas T. Jukna.
Pavojaus, kad miestas taip ir gali likti be modernaus aikštyno, direktoriaus nuomone, kol kas nėra. Jei darbai vėluos, kaltas veikiausiai liks rangovas.
„Protingai suplanavus jokių problemų neturi būti, nes rangovai dar tik porą savaičių atsilieka nuo grafiko. O jei nenori, ir nepadarys“, – pareiškė administracijos vadovas.
Kaltų nerasta
Dėl Panevėžio savivaldybės administracijos neūkiškumo pernai į valstybės biudžetą teko grąžinti dešimtis tūkstančių litų, už juos galėjo būti suremontuoti „Žemynos“ progimnazijos baseino 35-erius metus neatnaujinti persirengimo kambariai ir dušinės.
Švietimo ir mokslo ministerija Savivaldybei buvo skyrusi 800 tūkst. Lt „Žemynos“ progimnazijos baseinui, kuriame treniruojasi vieni garsiausių Lietuvos plaukikų, rekonstruoti. Savivaldybė nesivargino pasirūpinti už juos atlikti kuo daugiau darbų.
Dėl Panevėžio valdininkų neveiklumo iki metų pabaigos neišnaudotus 55 tūkst. Lt teko atiduoti valstybei, o mokyklos dušinės ir persirengimo kambariai taip ir liko baisūs, nebeatitinkantys šiuolaikinių reikalavimų. Dėl tokio neūkiškumo Savivaldybėje kaltų nerasta.
„Tikėjomės, kad pernai rekonstravus baseiną šįmet Savivaldybė Švietimo ir mokslo ministerijai vėl teiks prašymą skirti lėšų remontui baigti. Deja, prašymo neteikė ir Savivaldybės biudžete tam lėšų nenumatė. Dabar šalia modernaus baseino turime atgyvenusius persirengimo kambarius“, – stebisi „Žemynos“ progimnazijos direktorius Romualdas Grilauskas.
