Tarpbankinės palūkanų normos skolinantis litais ir eurais pasiekė rekordines žemumas, o ekonomistai prognozuoja, jog žemumose skolinimosi kaina turėtų likti bent artimiausius metus, todėl neturėtų brangti tiek esamos, tiek naujos paskolos.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Šiuo metu pusės metu VILIBOR (vidutinės tarpbankinės palūkanų normos litais) siekia 1,19 proc., kai tokios pat trukmės EURIBOR (vidutinės tarpbankinės palūkanų normos eurais) – 0,52 proc.

„Manyčiau, kad žema palūkanų norma išliks gal dar kokius metus. Viena vertus, palūkanas galima fiksuoti dabar, nes jos tikrai yra labai žemos ir taip apsaugoti įmokas nuo pokyčių kokiems penkeriems metams, bet, kitą vertus, nematyčiau labai didelio pagrindo jas fiksuoti būtent šiandien, nes dar kokius metus galima pabūti su nefiksuotomis palūkanomis, kai jos yra mažesnės už fiksuotas, o po metų – fiksuoti, - pataria investicinio banko "Finasta" makroekonomistė Rūta Medaiskytė. - Tai turintiems būsto paskolą reikštų, jog dabar bus mokamos mažesnės palūkanos, o paskui jas būtų galima fiksuoti, nes palūkanų norma vis dar būtų žema. Aišku ir šiandien fiksuoti yra nebloga galimybė.”

„Po ketvirtadienio Europos centrinio banko (ECB) sprendimo nekeisti bazinių palūkanų, tikimybė, kad ECB toliau judės link "nulinės" palūkanų ribos išlieka didele. Tai lemia ir EURIBOR palūkanas. VILIBOR - yra silpnas "indikatorius", nerodantis realios padėties rinkoje. Iš esmės rinkoje likvidumas litais yra perteklinis, o kur juos saugiai investuoti - didelių alternatyvų nėra. Paklausa paskoloms šiuo metu yra sumažėjusi dėl nuosmukio euro zonoje ir išaugusių rizikų. Aišku, gyventojams, turintiems paskolas, tai tik į naudą - mažėja paskolos įmoka“, - dėsto „Danske“ banko vyriausioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė.

Gyventojai skolintis neskuba, o bankai ir neskubina

Violeta Klyvienė
Violeta Klyvienė
© DELFI / Valdas Kopūstas

Nors palūkanų normos šiuo metu yra žemos, tai nėra vienintelis veiksnys, lemiantis žmonių apsisprendimą finansiškai įsipareigoti.

„Palūkanos yra tik vienas iš veiksnių - juk skolinamasi ilgam laikotarpiui: 20-30 m. Per tą laiką gali būti ne vienas pakilimas ir nuosmukis. Sprendimas imti paskolą priklauso ir nuo kitų veiksnių - pajamų, lūkesčių dėl ateities, ir panašiai. Aišku, jei padėtis euro zonoje blogėtų, neigiamą poveikį pajustumėme ir mes - esame atvira ekonomika, ir į euro zoną "keliauja" didžioji dalis eksporto. Manau, kad gyventojus, o ir įmones - baugina būtent ta nežinomybė arba, kaip mes, ekonomistai, sakome – neapibrėžtumas, kuris neabejotinai mažina skolinimosi apetitą“, - paaiškina V. Klyvienė.

„Jeigu bankai skolina, gali paskolinti pigiai, bet jie nėra linkę skolinti, nes yra vertinama reali ekonomikos situacija: pakankamai didelis nedarbas, ribotas darbo užmokesčio augimas, labai atsargios ekonomikos augimo prognozės. Manau, kad ne tik gyventojai nelabai nori skolintis, bet ir patys bankai labai atsargiai vertina naujus skolininkus. Aišku, jeigu yra skolinama, tai palūkanų norma yra pasiūloma nedidelė, nes dabar yra tokios galimybės“, - dėsto R. Medaiskytė.

Šiuo metu VILIBOR yra pasiekęs žemiausią lygį per visą jo skaičiavimo istoriją, EURIBOR – taip pat istoriškai mažas ir, anot R. Medaiskytės, tai lemia ECB politika. Tačiau tarpbankinės palūkanų normos litais visada buvo didesnės už tokias pat palūkanas eurais.

„Skolinimosi litais brangumą, pavyzdžiui, 2009 m. lėmė labai išaugusi Lietuvos rizika, nes iš esmės litas yra susietas su euru valiutos valdybos modelyje ir teoriškai palūkanų norma litais neturėtų skirtis nuo palūkanų normos eurais, bet Lietuvoje yra papildoma valiutos rizika, todėl skolinimasis litais brangsta. 2009 m. mes turėjome labai rimtą problemą su viešaisiais finansais: buvo ir skolintis rinkoje sunku, ir deficitas didelis, pajamos krito ir atitinkamai tai atsispindėjo tarpbankinėje palūkanų rinkoje. Tuomet litų niekas nenorėjo laikyti, nes grėsė devalvacija, dėl to ir buvo labai didelis VILIBOR. Dabar situacija normalizavosi, viešieji finansai atrodo neblogai, šiek tiek didesnės negu planuota buvo biudžeto pajamos, įtampa finansų rinkoje tarsi yra dingusi ir atitinkamai skirtumas tarp EURIBOR ir VILIBOR yra sumažėjęs“, - paaiškina R. Medaiskytė.

Pinigai plaukia motininėms bendrovėms ir vyriausybėms

Pinigai pigūs kaip niekad
Rūta Medaiskytė
© DELFI / Tomas Vinickas

Skolinimo ir skolinimosi mastams sumažėjus, Lietuvos bankai vis tiek randa būdų, kaip panaudoti turimą kapitalą, pavyzdžiui, grąžinti savo skolas.

„Anksčiau paskolų plėtra buvo finansuojama iš vietos bankus valdančių įmonių, o didieji skolintojai buvo skandinaviško kapitalo bendrovės ir dabar pinigai grįžta motinoms. Kitas srautas, kur kapitalas yra panaudojamas – bankai yra linkę skolinti valstybei, nes vyriausybės leido naujas obligacijų emisijas, o rinkoje siūlomi pelningumai yra pakankamai nemaži“, - sako R. Medaiskytė.

Anot jos, tikėtis, kad bankai ims artimiausiu aktyviai skatinti skolinimąsi kol kas neverta, nes jie nukentėjo nuo nekilnojamojo turto burbulo ir vėliau prasidėjusio sunkmečio.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Italijoje tiriant fipronilo skandalą konfiskuota tūkstančiai kiaušinių ir vištų

Italijos policija trečiadienį pranešė, kad konfiskavo daugiau nei 92 tūkst. kiaušinių ir 26...

„New Balance“ dėl prekės ženklo pažeidimų Kinijoje prisiteisė 1,5 mln. JAV dolerių

Kinijos teismas įsakė trims vietos batų gamintojams dėl prekių ženklo pažeidimų sumokėti 1,5...

Rusijos vyriausybė uždraudė neapmuitinamą gintaro įvežimą į Kaliningrado sritį (2)

Rusijos vyriausybė uždraudė neapmuitinamą žaliavinio ir apdirbto gintaro, taip pat gintaro...

Vanilės deficitas pasaulyje ir rekordinės kainos kelia grėsmę ledų gamybai (9)

Dėl vanilės pasiūlos pasaulio rinkoje deficito jos kainos rekordiškai padidėjo, dešimtis kartų...

VPT: „Ukmergės vandenys“ turi nutraukti 1,7 mln. eurų vertės sutartis (4)

Ukmergės rajono savivaldybės valdoma vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bendrovė „Ukmergės...

Top naujienos

Plikai nusikirpusi K. Dūdaitė: aš noriu tokių pačių užduočių kaip vaikinai (131)

„Gyvename neramiais lakais. Manau, kad kariuomenei reikia žmonių, kurie turėtų smegenų ir noro...

Individualių statybininkų įkainiai priartėjo prie įmonių tarifų (2)

Būsto rinkos aktyvumas didina statybininkų darbo įkainius. Nors individualiai dirbantys meistrai...

A. Čekuolio receptas ilgam ir energingam gyvenimui (124)

Palikęs televiziją, žurnalistas, rašytojas Algimantas Čekuolis toliau rašo knygas ir beria...

Lietuvių profesionalai užsienyje: norime ir galime prisidėti prie Lietuvos klestėjimo (5)

Po pasaulį išsibarsčiusiems lietuviams Lietuva jau seniai ne tik vasaros atostogų ar Kalėdinių...

Ekonomikos žvaigždė: rusų oligarchai į užsienį išvežė pusę šalies turto (267)

Turtingi rusai ofšoruose laiko tiek pat turto, kiek visi Rusijos gyventojai turi šalies viduje kartu...

Gyvai / Priešpaskutinis rinktinės testas: Lietuva – Islandija tiesioginė vaizdo transliacija (104)

Lietuvos krepšinio rinktinės pasirengimas Europos krepšinio čempionatui artėja prie pabaigos....

50-metį švenčiantis A. Mamontovas: turiu prastą skonį drabužiams, todėl visada atrodau jaunai pasveikino ir D. Grybauskaitė (23)

Trečiadienį, rugpjūčio 23 dieną Andrius Mamontovas švenčia 50-metį. Jubiliejaus proga...

Vargu ar atspėsite, kiek juodųjų skylių yra mūsų galaktikoje (13)

Skaičiuodami pagal tai, kiek žvaigždžių yra mūsų galaktikoje, ir kurios žvaigždės virsta...

Jemene gyvybes šienauja ne tik pilietinis karas, bet ir sunkiai valdoma cholera (4)

Nors jau seniai atrasti būdai, kaip užkirsti kelią choleros infekcijai, Jemene ji plinta, nes tam...

Kuriose viešosiose ligoninėse gali kilti kainos (23)

Netrukus prasidėsianti Seimo plenarinių posėdžių rudens sesija gali atnešti naujovių viešose...