Pasak „Bloomberg“ agentūros, JAV prie pabaigos artėja kelerius metus besitęsiantis teisminis procesas dėl galimų „Dairy America“ rinkodaros finansinių manipuliacijų, kurias atskleidė leidinio „The Milkweed“ žurnalistai.
35 mlrd. JAV dolerių metinę apyvartą siekiančiame JAV pieno ūkyje galioja griežta XX amžiaus pradžioje sukurta rinkos reguliavimo sistema, kurioje svarbus vaidmuo tenka pieno kooperatyvams, superkantiems iš ūkininkų pieną ir jį perdirbantiems į pieno produktus.
Sistema sukurta siekiant apsaugoti vartotojus ir pieno gamintojus nuo kainų svyravimų. Kooperatyvai superka visą pieną, o pardavimo kainų statistiką pateikia JAV Žemės ūkio departamentui, kuris pasitelkęs specialią formulę apskaičiuoja žaliavinio pieno kainą.
Pagal ją kooperatyvai atsiskaito su pieno gamintojais.
Pasak „The Milkweed“ redaktoriaus Pete'o Hardino, kainų formulės esmė tokia, kad kuo brangesnis sūris parduotuvių lentynose, tuo pienines karves auginantys ūkininkai turėtų gauti daugiau pinigų.
„Tačiau tarpininko tarp pieno gamintojų ir perdirbėjų bei prekybininkų vaidmenį atliekantys kooperatyvai yra pelno siekiantis ūkio subjektas, kuriam taip pat norisi užsidirbti kuo daugiau“, - sako P. Hardinas.
Įtarimai, kad kooperatyvai sukčiauja pateikdami pardavimo kainas P. Hardinui kilo 2006 metais, kai dėl sausros buvo pagaminta gerokai mažiau pieno ir biržose pieno produktų kainos šovė į viršų, tačiau išmokos ūkininkams už pieno žaliavą liko neproporcingai žemos.
Kilo įtarimų, kad kooperatyvai, kurie lyg ir turėtų atstovauti pieno gamintojų interesams, linkę nesidalinti gautu pelnu su savo steigėjais ūkininkais.
Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad kooperatyvai tiesiog nepateikė dalies ilgalaikių sutarčių su užsienio pirkėjais kainų ir taip sumažindavo parduodamų pieno produktų kainos vidurkį.
2009 metais pagal „The Milkweed“ publikuotą tyrimą kooperatyvui „Dairy America“ buvo iškelta byla, kurią nagrinėjant paaiškėjo ir daugiau skandalingų faktų.
Teismui liudiję atsakingi „Dairy America“ darbuotojai atskleidė, kad kooperatyvai ne tik nuslėpdavo dalį sandorių, bet kaip išlaidas pateikdavo melagingas sąskaitas faktūras, priskaičiuodavo išlaidas neegzistuojantiems mokesčiams užsienio valstybėse. Finansinės machinacijos vyko mažiausiai nuo 2002-ųjų.
„Dairy America“ kaltinimus neigia ir tikina, kad kainų vidurkis sumažėjo dėl žmogiškų ir sisteminių skaičiavimo klaidų. Tačiau „The Milkweed“ duomenimis, vien 2006-2007 metais JAV pieno gamintojai dėl šių klaidų neteko apie 50 mln. JAV dolerių, o bendra prarastų pajamų suma gali siekti apie milijardą JAV dolerių.
P. Hardino manymu, teismas baigsis šalių susitarimu dėl nuostolių kompensavimo, kurio bendra suma sieks dešimtis milijonų JAV dolerių, kadangi ūkininkai iš esmės teisiasi patys su savimi, nes yra kooperatyvų steigėjai.
Manipuliacijos žaliavinio pieno kainomis - ne vienintelis JAV kilęs skandalas, kurio centre - pieno kooperatyvai. 2016 metais JAV Nacionalinė pieno gamintojų federacija, bei jos vienijami kooperatyvai ir pieno gamintojai buvo įpareigoti sumokėti 52 mln. JAV dolerių kompensaciją byloje, kurioje kaltinti paskerdę šimtus tūkstančių karvių, taip siekiant sumažinti pieno pasiūlą ir išlaikyti aukštas pieno supirkimo kainas.
Byloje kaltininkais pripažinti kooperatyvai ir atskiri ūkininkai, gaminę net 70 proc. visos pieno žaliavos JAV.
