„Žiūrint šiandienos perspektyva, investuotojai randa darbo jėgos. Jie labai tuo patenkinti ir darbo jėga – pagrindinis kriterijus, kodėl jie išvis ateina į Lietuvą, - tikina VšĮ „Investuok Lietuvoje“ vadovas Mantas Katinas. - Tik tiek, kad mes, prognozuodami ateities planus, jaučiame, kad ta niša – darbo rinkos potencialas – greitai senka, ypatingai atskiruose sektoriuose, pavyzdžiui, informacinės technologijos. Nors mes galime pritraukti investicijas ir yra susidomėjimas, turima darbo rinka pradeda siaurėti ir jeigu mes nesiimsime veiksmų, tai po kelerių metų neturėsime galimybių“.
Dirba su šimtu investuotojų
Apie tokias grėsmes M. Katinas užsiminė antradienį sostinėje vykstančioje Investicijų patarėjų taryboje.
VšĮ „Investuok Lietuvoje“ vadovas teigė, kad jau ir šiandien Lietuva negalėtų priimti labai didelės apimties IT įmonės padalinio.
„Būtų problematiška, nes naujų darbuotojų skaičius nedidės“, - teigė jis.
Pašnekovas pabrėžė, kad situacija su darbo jėgos pasiūla skiriasi priklausomai nuo sektoriaus, tačiau, pavyzdžiui, jei investuotojui reikėtų pasiūlyti 500 duomenų analitikų, vargu, ar pavyktų tiek surinkti naujai įmonei.
„Kiekvienoje subindustrijoje skaičiai skirtingi. Prieš ateinant investuotojui darome tyrimą – tikriname darbo rinkos potencialą. Jei investuotojai jaučia, kad darbuotojų yra, tai teigiamai nusiteikę, jei ne, tai supranta, kad bus sudėtingiau“, - kalbėjo M. Katinas.
Būtent neapibrėžtumas darbo jėgos pasiūloje kartais investuotojus iš Lietuvos nuvilioja į Lenkiją. Kaip teigė M. Katinas, eidamos į didesnę šalį investuotojai tiki, kad situacija joje su darbo jėga bus geresnė. Į Lietuvą ateinantiems investuotojams siūloma aktyviai bendradarbiauti su universitetais ir švietimo įstaigomis ir savo darbuotojus užsiauginti patiems.
Vis dėlto VšĮ „Investuok Lietuvoje“ vadovo teigimu, Lietuvoje bendras paslaugų centrų įsiskverbimas yra mažesnis nei Centrinės Europos šalyse, todėl investuotojams šalis dar išlieka patraukli.
Pasak M. Katino, šiuo metu dirbama su 100 potencialių investuotojų, kurie domisi galimybe plėsti savo veiklą gamybos, paslaugų centrų, IT, finansų sektoriuose. Apie 10 investuotojų jau priartėjo prie sprendimo, ar investuoti Lietuvoje, etapo.
Pabrėžia mokslo ir verslo bendradarbiavimo svarbą
Investicijų patarėjų tarybos susitikime dalyvavęs Ūkio ministras Evaldas Gustas taip pat pripažino, kad situacija darbo rinkoje nėra labai džiuginanti.
Pasak jo, dabar svarbiausia kalbėti ne apie bendrą nedarbo lygį, bet apie struktūrinį nedarbą.
„Ne tik investuotojai, bet ir darbdaviai Lietuvoje kalba, kad trūksta tam tikros kvalifikacijos darbo jėgos. Šiais ir kitais metais ypač pajusime statybos specialistų trūkumą. Kaip visada turime inžinerinių, technologinių mokslų, informacinių technologijų specialistų trūkumą“, - kalbėjo jis.
Pasak ministro, ypač svarbus verslo bendradarbiavimas su valstybe švietimo srityje: jei jo nebus, švietimo sistema negalės prisitaikyti prie darbo jėgos poreikio ateityje.
„Kalbant apie bendradarbiavimą su mokslo institucijomis, aktuali tema – inovacijos. Jei nebendradarbiausime ir mokslas su verslu nedirbs kartu, vadinasi, mes inovatyvumo prasme negalėsime veržtis į priekį“, - akcentavo E. Gustas.
