Skaičiuojant skolą nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), per metus ji augo 0,5 proc. punkto – tai lėmė augantis šalies ūkis. Užpernai skola sudarė 35,9 proc. 2010 m. BVP (95,074 mlrd. Lt), pernai - 36,4 proc. 2011 metų BVP (105 mlrd.713 mln. litų).

Po apsidraudimo sandorių (įvertinus dabartinio ir apsidraudimo sandorių metu sutarto JAV dolerio kurso skirtumą) centrinės valdžios skola 2011 metų pabaigoje faktiškai buvo 935,7 mln. Lt mažesnė ir sudarė 37,569 mlrd. Lt, skaičiuoja ministerija.

Per metus išaugusią skolą finansuota daugiausiai lėšomis iš užsienio - skola užsienio finansų institucijoms buvo 26,793 mlrd. Lt ir per metus ji išaugo beveik 4 mlrd. Lt.

Skola tarptautinėms organizacijoms sudarė 4,022 mlrd. Lt, kitiems kreditoriams (namų ūkiams ir pelno nesiekiančioms institucijoms) – 923,2 mln. Lt, nefinansiniam sektoriui – 392,4 mln. Lt.

Ministerija nurodo, kad „pasiskolintos lėšos naudojamos viešųjų finansų deficitui finansuoti – beveik 70 proc. viešųjų finansų išlaidų sudaro trijų sričių – socialinės apsaugos, švietimo ir sveikatos apsaugos išlaidos, taip pat investicijoms finansuoti, pinigų srautams subalansuoti.”

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją