Per gruodį dirbančių pensininkų ir neįgaliųjų sumažėjo 7 tūkst.

 (405)
Vengdami pensijų kirpimo, dalis dirbančių pensininkų darbą mesti nusprendė dar nesibaigus 2009-iesiems. Per praėjusių metų gruodį dirbančių senatvės pensininkų ir netekto darbingumo pensijų gavėjų skaičius sumažėjo 7138 arba beveik 7 proc., rodo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) DELFI pateikti duomenys. Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentė Grasilda Makarevičienė pastebi, kad pirmiausiai darbo vietas palieka mažiausiai uždirbantys pensininkai.
Per gruodį dirbančių pensininkų ir neįgaliųjų sumažėjo 7 tūkst.
© Corbis

„Buvo prognozuojama, kad laikinojo įstatymo galiojimo metu iš darbo rinkos gali pasitraukti apie 20 proc. pensininkų, nes pensijų mažinimas nustatytas taip, kad darbo užmokestis „atperka“ jos mažėjimą“, – DELFI sakė SADM Ryšių su visuomene skyriaus vyriausioji specialistė Lina Burbaitė.

Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikiną įstatymas, sumažinęs visas pagrindines socialines išmokas, įsigaliojo nuo sausio, tačiau pirmojo šių metų mėnesio duomenys bus tik vasario pabaigoje.

SADM nesiima prognozuoti, kiek pensininkų iš darbo galėjo išeiti per sausį.

Ministerijos duomenimis, iš viso praėjusį gruodį Lietuvoje dirbo per 108,1 tūkst. senatvės pensininkų ir neįgaliųjų. Per paskutinį metų mėnesį atleisti 8333, o į darbą priimti 1195 dirbantys senatvės pensininkai arba neįgalieji.

Ministerija tvirtina negalinti išskirti tik dirbančių senatvės pensininkų išėjimo iš darbo statistikos, tačiau netekto darbingumo pensijos papildomai nemažėja, jei neįgalusis dirba, todėl galima manyti, kad absoliuti dauguma atleistų iš darbo buvo senatvės pensininkai.

Šis dirbančių senatvės pensininkų ir netekto darbingumo pensijų gavėjų skaičiaus sumažėjimas yra ryškiausias per paskutinius mėnesius – lapkritį dirbo kiek daugiau nei 109 tūkst., o spalį – 110 tūkst. senatvės pensininkų ir neįgaliųjų.

Lietuvoje yra daugiau nei 600 tūkst. senatvės pensininkų ir per 200 tūkst. invalidumo arba netekto darbingumo pensijų gavėjų.

Gaunantys daugiau laukia KT sprendimo

G. Makarevičienė DELFI sakė, kad dirbantiems pensininkams papildomai mažinamos pensijos išeiti iš darbo skatina menkiausius atlyginimus gaunančius pensininkus, o daugiau uždirbantys laukia Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo.

„Neapsimoka dirbti, nes nuima labai daug pensijos, todėl žmonėms neapsimoka vaikščioti į darbą, pirkti nuolatinius visuomeninio transporto bilietus. Tie pensininkai, kurie uždirba daugiau, laukia KT sprendimo, o tie, kurie uždirba mažai, išeina“, – kalbėjo Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentė.

Jos teigimu, iš darbo pirmiausiai pasitraukia 300-670 Lt atskaičius mokesčius gaunantys pensininkai.

Seimas kreipėsi į KT, prašydamas išaiškinti ankstesnius aštuonis šio teismo nutarimus, susijusius su pensijų ir kitų socialinių išmokų mažinimu, kai valstybė atsiduria sunkiose ekonominėse ir finansinėse sąlygose. Kol kas nežinoma, kad bus paskelbtas išaiškinimas.

DELFI primena, kad gruodį Seimas priėmė Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikiną įstatymą, kuriuo nuo sausio sumažėjo didesnės nei 650 Lt senatvės, netekto darbingumo ir kitos pensijos, aptirpo motinystės (tėvystės) pašalpos, nukirptos nedarbo socialinio draudimo išmokos, vaiko pinigai. Papildomai nuspręsta kirpti pensijas dirbantiems pensininkams. Pavyzdžiui, minimalų atlyginimą uždirbančiam pensininkui pensija kerpama 15,6 proc.

Įstatyme nurodoma, kad jis turėtų galioti dvejus metus – 2010-2011 m. Po šio laikotarpio išmokos esą turėtų grįžti į dabartinį lygį, o senatvės pensininkams pažadėta ateityje kompensuoti dalį sumažintos pensijos.

Vidutiniai pensijų bei socialinių išmokų mažėjimo dydžiai buvo pateikti DELFI.

Parsisiųsti pensijų skaičiuoklę galite čia.

www.DELFI.lt
Registruoti (0) Anonimiški (405)
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Verslo naujienos

Nustatė, kurios šalies turistai išleidžia daugiausiai

Estija išlieka mėgstamiausia turistų iš Suomijos, Rusijos ir Latvijos vieta. Poilsiauti į Estiją dažniausiai vyksta turistai iš kaimyninių šalių, parduotuvėse daugiausia pinigų išleidžia amerikiečiai ir norvegai, o rusai pradėjo taupyti, informuoja Estijos nacionalinės televizijos ir radijo portalas.

Armėnija parduos nacionalinį paštą

Armėnijos vyriausybė, siekdama pritraukti investicijų, ketina parduoti nacionalinį paštą ir įtraukti bendrovę į valstybinio turto privatizacijos programą, informuoja naujienų agentūra „Reuters“.

Slepiantiems pinigus užsienyje – neramios žinios (65)

Trečiadienį Europos Sąjunga (ES) ir Šveicarija pasirašė svarbų susitarimą, kuriuo bus užbaigta bankų paslapties era, - ES gyventojams bus užkirstas kelias slėpti pajamas Šveicarijos bankuose, pareiškė Europos Komisija (EK).

R. Grajauskas. Auganti euro zona į priekį stumia ir Vidurio Europą (2)

Nors po 2008-2009 metų krizės Vidurio Europos šalys – Lenkija, Slovakija, Čekija, Vengrija – ne vienerius metus gerokai nusileido Baltijos šalims pagal ekonomikos augimo tempą, pastaruoju metu situacija jau verčiasi aukštyn kojom. Vidurio Europos šalių augimą į priekį stumia sparčiai atsigaunanti euro zona, o Baltijos šalis žemyn – krizė Rusijoje.

Elektronikos giganto žingsniai Kaune: bus naujų darbo vietų (117)

Greitųjų traukinių valdymo blokai ar detalės aviacijos pramonei. Nuo technologijų ginklams iki karvių melžimo technikos. Tokie aukštųjų technologijų produktai gaminami Kaune esančioje gamykloje „Kitron“. Skandinavijos įmonę nusprendė plėstis ir laikinojoje sostinėje papildomai investavo daugiau nei 7 mln. eurų. Be to, bus skurta daugiau nei pusšimtis naujų darbo vietų.