Nors sutartis su pensijų fondų valdymo bendrovėmis yra sudarę daugiau kaip 1,2 mln. asmenų, mažai kas supranta, kaip tiksliai pensijos kaupiamos ir kiek sukaupto turto realiai bus galima atgauti išėjus į pensiją.
„Sodros“ duomenimis, 61 proc. asmenų, sudariusių pensijų kaupimo sutartis, jas kaupia minimaliai. Kiekvieną mėnesį už tokį darbuotoją į fondą pervedama pinigų suma, lygi 2 proc. darbuotojo draudžiamųjų pajamų (t. y. atlyginimo „ant popieriaus“).
Pavyzdžiui, jeigu jums mokamas vidutinis Lietuvoje 750 Eur (neatskaičius mokesčių) atlyginimas, kas mėnesį į jūsų fondo valdymo bendrovę pervedama po 15 Eur. Vis dėlto pačiame fonde kaupiami ne pinigai. Iš „Sodros“ pervestos lėšos pagal kiekvieno fondo patvirtintas taisykles išleidžiamos vertybiniams popieriams (obligacijoms, akcijoms ir kt.) pirkti.
Pensijų kaupimo bendrovėje esančioje kliento sąskaitoje kaupiami apskaitos vienetai. Jie parodo, kokia dalis fondo turto (t. y. vertybinių popierių) jam priklauso.
Gyventojui išėjus į pensiją fonde sukaupti jo apskaitos vienetai perskaičiuojami į pinigus pagal tada būsiančią vienetų vertę. Kokia bus galutinė pensijai sukauptų pinigų suma, priklausys nuo tuometinės fondo nupirktų vertybinių popierių vertės ir nuo pačių pinigų vertės (dėl infliacijos pinigai nuvertėja – ilgainiui už tą pačią kupiūrą galima nusipirkti vis mažiau prekių).
Vis dėlto ir apskaičiavus sukauptą sumą ne visa ji ir ne iš karto bus išmokėta (išskyrus atvejus, kai sukaupiama palyginti nedidelė suma). Daugelis kaupiančiųjų pensiją už pensijų fonde sukauptus pinigus privalės nusipirkti pensijų anuitetą iš draudimo bendrovės.
Pensijų anuitetas – tai periodiškai pensininkui mokama tam tikra suma pinigų. Yra dviejų rūšių anuitetai. Vieni mokami, kol žmogus numiršta. Gali būti, kad žmogus numirs anksčiau nei jam bus išmokėta tiek pinigų, kokia sukaupto turto vertė (tiesa, žmogus gali nugyventi ir ilgiau).
Kitos rūšies anuitetai mokami sutartą laiką – pvz., 5, 10 arba 15 metų. Jeigu žmogus numiršta anksčiau nei sukanka sutartas laikas, anuitetas iki termino pabaigos toliau mokamas jo turto paveldėtojui. Jei pensininkas išgyvena laikotarpį, dėl kurio sutarta, anuitetas mokamas iki gyvos galvos.
Vis dėlto nebūtinai jam ar jo paveldėtojams bus sumokėta visa sukaupta suma. Pvz., jeigu 1950-01-01 dieną gimęs pensininkas fonde sukaupė 15 tūkst. eurų ir pasirašė sutartį dėl garantuoto pensijų anuiteto 15 metų, tai sprendžiant iš SEB banko skaičiuoklės, per mėnesį jam būtų mokama 66,62 Eur. Iš viso už 15 metų – beveik 12 tūkst. Eur arba 3 tūkst. Eur mažiau nei sukaupta. Kad gautum visus sukauptus pinigus, reikėtų išgyventi dar beveik ketverius metus.
Kiek sumažėja „Sodros“ pensija
Ne visi pensiją kaupiantys antrosios pakopos fonduose žino, kad dėl to sumažės jų būsima „Sodros“ pensija.
Pavaduotojos teigimu, pagal naująsias Pensijų įstatymo nuostatas, asmuo vieną pensijos apskaitos vienetą įgis tuomet, kai per kalendorinius metus bus sumokėtos įmokos individualiajai pensijos daliai nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio (VDU).
Šiuo metu tarifas papildomai pensijos daliai yra 9,3 proc., todėl, jei nuo 2018 m. būtų tvirtinamas tokio pat dydžio tarifas individualiajai pensijos daliai, asmuo vieną pensijos apskaitos vienetą įgis, kai per metus į „Sodrą“ bus pervesta 837 Eur (dabartinis VDU 750 Eur x 9,3 proc. x 12 = 837 Eur).
Kai asmuo dalyvauja pensijų kaupime, pervedus kaupiamąją įmoką į pensijų fondą, „Sodrai“ lieka 7,3 proc., (54,75 Eur). Per metus už šį asmenį individualiajai pensijos daliai pervedama 54,75 Eur x 12 = 657 Eur. Vadinasi, šis asmuo per metus įgis 0,78 apskaitos vieneto (657:837).
„Kitaip tariant, kai „Sodros“ įmokų tarifas yra 9,3 proc., o kaupimui skiriamos yra 2 proc. įmokų, asmens individualioji pensijos dalis mažėja 22 proc.“, – paaiškino I. Buškutė.
Prieš kurį laiką Socialinio draudimo ir kaupimo pensijų skyriaus vedėja Irma Kalinauskienė informavo, kad VDU gaunančio ir 37 metų stažą turinčio asmens pensijos dydis pagal naują pensijų apskaičiavimo formulę būtų 254,90 Eur. Individualioji pensijos dalis būtų 105,45 eurai, o bendroji pensijos dalis – 149,45 Eur.
Taigi, jeigu tokio asmens „Sodros“ mokama senatvės pensija dėl papildomo kaupimo fonde sumažėtų 23 Eur (105,45 x 22 proc.).
Beje, nuo 2020 m. pensijų kaupimui bus skiriama ne 2 proc., o 3,5 proc. nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio. Vadinasi, nuo tų metų kaupiančiųjų asmenų „Sodros“ pensijos individualioji dalis mažės dar labiau.
Kai kurie DELFI kalbinti specialistai neoficialiai teigė, kad mažesnius atlyginimus gaunantiems asmenims minimaliai kaupti pensijas fonduose neapsimoka. Dėl to svarstomi įvairūs planai juos arba „grąžinti“ į „Sodrą“, arba priversti kaupti daugiau.
Kuo ilgiau, tuo daugiau?
Bendrovės „SEB gyvybės draudimas“ valdybos narė Rūta Ežerskienė komentavo, kad VDU gaunantis žmogus ir 37 metus pradirbęs žmogus gali tikėtis apie 262 Eur išmokos kas mėnesį, jeigu jis dalyvautų prisidėdamas ir savo lėšomis pagal dabar galiojantį kaupimo būdą (2+2+2).
„Šis pensijos dydis apskaičiuotas, atsižvelgiant į dabartinę pinigų vertę. Tai reiškia, kad pagal šį pavyzdį apskaičiuojant būsimąją pensiją, jau buvo atsižvelgta į infliacijos įtaką ir į bendrą atlyginimų lygio augimą“, – paaiškino R. Ežerskienė.
Jos teigimu, tikėtina, kad 37 m. kaupęs asmuo, kuris uždirba vidutinį atlyginimą, spės sukaupti solidžią sumą ir jam reikės pirkti pensijų anuitetą.
„Šiuo metu sulaukusių pensinio amžiaus asmenų, kaupusių II pakopos pensijų fonduose, situacija kiek kita – jie kaupė 10 m. ar mažiau. Kaip rodo mūsų bendrovės pasirašytų pensijų anuiteto sutarčių statistika, vidutiniškai vienas klientas anuitetui įsigyti II pakopos pensijų fonduose sukaupė 16,8 tūkst. Eur ir gaus vidutiniškai apie 75 Eur išmoką kas mėnesį.
Pastebime, jog dabartiniai pensininkai, įsigiję anuitetą ir gaunantys išmokas, kaupė palyginti neilgai. Kita vertus, kiekvienais metais sukaupta suma didėja. Taigi, kuo ilgiau asmuo dalyvauja II pakopos pensijų fonduose, tuo didesnę sumą jis sukaups“, – reziumavo pašnekovė.
Kodėl sumažėjo būsimų pensininkų turtas
Lietuvos banko (LB) duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį bendroji pensijų fondų grąža buvo neigiama. Fondų turto vertė sumažėjo 0,1 proc. Tai reiškia, kad bent tiek sumažėjo ir būsimų pensininkų turtas (dabar jis vertinamas 2,24 mlrd. Eur).
LB Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų analizės skyriaus vyriausiasis specialistas Audrius Šilgalis teigė, kad vertės sumažėjimo pinigine išraiška LB neskaičiuoja. Jis taip paaiškino neigiamas pastarojo meto tendencijas:
„Metų pradžia pensijų fondams nebuvo sėkminga, neramumai Europos ir pasaulio finansų rinkose lėmė tai, kad didžiosios dalies II pakopos pensijų fondų vienetų vertės pirmąjį ketvirtį mažėjo, tačiau geri antrojo ketvirčio rezultatai, nepaisant neigiamų nuotaikų dėl „Brexit“ referendumo, leido išsaugoti pensijų fondų dalyvių turtą.
Pagrindinės priežastys, lėmusios tokius rezultatus: metų pradžioje krito akcijų kainos viso pasaulio rinkose, nerimas dėl artėjančio „Brexit“ referendumo, neigiamų palūkanų normų taikymas saugioms investicijoms“.
„Kai turto vertė kyla yra geriau nei kad nekyla. Bet pensijų kaupimas ir fondų investavimas yra ilgalaikis produktas. Žinoma, žurnalistams smagiau parašyti, kad krenta, tačiau kartais jie patys sau prieštarauja. Pvz., neseniai viena žurnalistė parašė beveik visi pensijų fondai praranda vertę, tačiau kitas straipsnis buvo apie tai, kad daugiau kaip pusė fondų kyla“, – aiškino vadovas.
Už pensijų fondo administravimą per metus kiekvienas kaupiantysis sumoka mokestį, kurio dydis yra nuo 0,65 proc. iki 1 proc. nuo sukaupto turto vertės. Skaičiuojant nuo 2,24 mlrd. Eur turto tai būtų 22,4 mln. Eur.
Kol kas taip pat mokamas 0,5 proc. mokestis nuo „Sodros“ į fondus pervedamų įmokų. Pernai buvo pervesta 137,8 mln. Pusė procento nuo šios sumos yra 689 tūkst. Eur.
Beje, Lietuvos pensijų fondų nesėkmingas pusmetis yra vieni niekai palyginti su Didžiosios Britanijos fondų problemomis. Kaip liepos pradžioje pranešė „Financial Times“, šios šalies visų pensijų fondų deficitas pasiekė rekordinius 935 mlrd. svarų sterligų.
