Apžvelgus pastaruoju metu vykstančias diskusijas, galima išskirti bent penkis klausimus, kuriais skirtingos pusės vienodos pozicijos neturi.
Pirma, nesutariama, ar PVM tarifas turėtų būti mažinamas bendrai, ar tik atskiroms prekių grupėms. Taip pat neaišku, kuriuos produktus ar paslaugas būtų teisinga apmokestinti mažiau.
Antra, ekonomistai nesutaria, ar sumažinus PVM tarifą, tikrai sumažėtų ir kainos vartotojams. Kol kas nėra konkrečių pasiūlymų, kaip tai būtų galima užtikrinti.
Trečia, nėra 100 proc. patvirtinimo, jog PVM sumažinimas šalies ekonomiką paveiktų skatinančiai.
Ketvirta, politikai taip pat dar nenurodė, ar sumažinus PVM, tektų ieškoti alternatyvių biudžeto pajamų šaltinių. O jei taip – kokie jie galėtų būti.
Penkta, deklaruojama, kad mažinant PVM, siekiama pakelti skurdžiau gyvenančiųjų pragyvenimo lygi. Tačiau galbūt to paties tikslo galima pasiekti kitomis priemonėmis? Kokios jos galėtų būti?
Analizė bus vėliau
Šiuos klausimus DELFI uždavė Finansų ministerijos specialistams, tačiau kaip nurodė ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėja Teresė Staniulytė, kol kas jie atsakymų pateikti negali.
„Viešojoje erdvėje aptarinėjami tik galimi PVM tarifo mažinimo variantai, o Finansų ministerija šiuo metu analizuoja, kokią įtaką biudžeto pajamoms gali turėti įvairūs PVM mažinimo scenarijai, kaip tai paveiks ekonomiką apskritai. Analizė turėtų būti baigta iki balandžio vidurio, o gal ir anksčiau“, – sakė ji.
Konkrečios pozicijos dėl PVM mažinimo iki šiol nėra priėmęs ir finansų ministras Rimantas Šadžius.
„Manau, kad reiktų palikti ekonomistams vertinti, – „Žinių radijo“ eteryje sakė jis.
PVM keitimo klausimas reikšmingas dėl to, kad iš jo gautos pajamos sudaro beveik ketvirtadalį visų Lietuvos viešųjų pajamų.
Numatoma, kad 2016 metais iš PVM bus surinkta 3,05 mlrd. eurų – 106 mln. eurų daugiau nei pernai.
Viskam ar tik mėsai?
Šiuo metu Seime užregistruota lengvatinį 5 proc. tarifą šviežiai ir atšaldytai mėsai bei tvenkiniuose užaugintai žuviai siūlanti įstatymo pataisa.
Be jos taip pat yra pasiūlymai pigiau apmokestinti būtiniausių maisto produktų krepšelį arba apskritai mažinti PVM nuo 21 proc. iki 18 proc.
Pastarajam variantui pritaria Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas.
„Iš vertybinės pusės – pinigai žmonių kišenėse yra geriau, nei pinigai biudžete. Iš praktinės pusės, nereikia gąsdinti „biudžeto skylėmis“. Pats didžiausias įmanomas netekimas būtų apie 400 mln. eurų. Ši suma apskaičiuota dabartines PVM pajamas sumažinus septintadaliu, t.y. kiek ir mažėtų PVM tarifas“, – komentare DELFI aiškino jis.
Kitokios pozicijos laikosi SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas, kuris teigia, kad kitose Europos Sąjungos (ES), o ypač Vidurio Europos šalyse, prekių grupių, kurioms taikomas lengvatinis PVM tarifas, sąrašas pastaraisiais metais tik ilgėja.
„Todėl efektyvusis PVM tarifas, į kurį įtraukiamos visos taikomos lengvatos, Lietuvoje išties yra vienas iš didžiausių ES, t. y. Lietuvoje prekės ir paslaugos yra vienos labiausiai apmokestinamų ES. Tokioje aplinkoje prieštaringai skamba tarptautinių organizacijų raginimai Lietuvoje dar trumpinti prekių ir paslaugų, kurioms taikomas sumažintas PVM tarifas, sąrašą, kai likusioje Europoje elgiamasi priešingai“, – komentuoja jis.
Ar tikrai atpigs?
Vienas daugiau ginčų keliančių klausimų – ar vartotojai tikrai pajus PVM sumažinimo naudą?
Skeptiškai teigiamą poveikį vertinantys ekonomistai primena, kad pastarąjį kartą Lietuvoje pritaikius lengvatinį 9 proc. PVM tarifą apgyvendinimo paslaugoms, jos turėjo sumažėti 9,9 proc., tačiau iš tiesų net padidėjo.
„Valdžios institucijos nepasirūpino, kad kainos būtų tinkamai stebimos. Visgi panašus bandymas pasinaudoti mažesniu PVM tarifu, pavyzdžiui, maisto prekėms, neliktų taip nepastebėtas viešumoje ir vargu, ar didieji prekybininkai bandytų taip rizikuoti“, – prognozuoja T. Povilauskas.
Šis klausimas ramybės neduoda ir SEB banko prezidento patarėjui Gitanui Nausėdai, kuris teigia, kad esant dabartinei mažmeninės prekybos struktūrai beveik visą PVM sumažinimo naudą, jei ne iš karto, tai per kelerius metus, „įsisavintų“ gamybos ir prekybos grandis, o ne vartotojas.
„Vietoje dogmatiškų pamokslų, kad lengvatiniai PVM tarifai neperduodami į galutinę kainą, galėtume pamąstyti, kaip užtikrinti efektyvią kainų kontrolę iki PVM perskaičiavimo ir po jo“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė jis.
G. Nausėdai oponuoja ekonomistas Justas Mundeikis, kuris primena, kad Lietuvoje nuosekliai didinamas minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA).
„Todėl vargu ar valstybinės tarnybos atrastų pakankamai resursų analizuoti situaciją rinkoje, kai vienu metu didinamas MMA, sąlygojantis kaštų didėjimą ir tuo pačiu metu mažinamas PVM. Svarbu paminėti ir tai, jog dėl padidėjusio MMA išaugusios sąnaudos nebūtinai iš karto turi sąlygoti prekių kainų didėjimą. Tai gali įvykti po 2–6 mėnesių, kai įmonės adaptuosis ir tik įvertinusios pakitusią situaciją pradės keisti kainodarą. O kur dar keičiami įstatymai, reguliavimas ir t.t.? Susidaro toks kiekis šalutinių kintamųjų, jog atsekti, ar verslas pagrįstai, ar nepagrįstai nesumažintų kainų, sumažinus PVM tarifą, taptų nebeįmanoma“, – tinklaraštyje „Lithuanian-Economy.net“ svarsto jis.
J. Mundeikis taip pat pastebi, kad šioje vietoje visiško užtikrintumo neprideda ir Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktoriaus Lauryno Vilimo pažadas, jog jo atstovaujamų įmonių vadovai yra pasirengę pasirašyti memorandumą, kuriuo įsipareigotų tam tikrą laiką sumažinti kainas.
„Tik kyla klausimas, ką daryti, jeigu prekybos įmonių vadovai įsipareigos nedidinti savo pelno, bet gamintojai ne?“ – klausia J. Mundeikis.
Vartos daugiau?
PVM mažinimo šalininkai taip pat tvirtina, kad dėl pakeitimo gyventojai pradėtų vartoti daugiau, o tai paskatintų ekonomiką.
„Kitų šalių patirtis rodo, kad, sumažinus PVM tarifą svarbiausiems maisto produktams, padidėja jų faktinis vartojimas ir sumažėja prekyba maisto prekėmis. Rumunijoje sumažinus maisto produktų tarifą nuo 24 iki 9 proc., šių produktų mažmeninės prekybos mastas ūgtelėjo labiau, negu mažėjo prekių kaina, todėl biudžetas PVM pajamų net neprarado“, – teigia T. Povilauskas.
Vis dėlto, J. Mundeikis aiškina, kad sunku pasakyti, ar padidėjęs vartojimas sukurtų naujų darbo vietų bei paskatintų kitų mokesčių, tokių kaip gyventojų pajamų bei „Sodros“ įmokų didinimą.
„Tam reiktų atlikti išsamų rinkos ekonometrinį tyrimą, kurį šiuo metu galėtų padaryti tik Finansų ministerija“, – pastebi jis.
Ar užteks pinigų?
Dar vienas atsakymo neturintis klausimas – susijęs su biudžeto pajamomis.
Kaip antradienį „Žinių radijui“ sakė Prezidentės vyriausioji patarėja ekonominės ir socialinės politikos klausimais Lina Antanavičiene, kalbant apie bet kokių mokesčių keitimą, pirmiausia reikia kalbėti apie biudžetą – visos šalies finansinį stabilumą.
„Jeigu mažiname įplaukas į biudžetą, negalime galvoti apie išlaidų didinimą, – sakė ji. – PVM yra pagrindinis biudžeto maitintojas. Sumažinus PVM 1 proc., biudžete pritrūktų 130 mln. eurų. Tai yra rimti skaičiai.“
G. Nausėda svarsto, kad PVM įplaukų netektį būtų galima kompensuoti kitais mokesčiais. Pirmiausia – nekilnojamojo turto (NT) ir automobilio mokesčiu.
G. Nausėda jau ne pirmą kartą pasisako už šių mokesčių įvedimą Lietuvoje. Pernai dalyvaudamas DELFI konferencijoje jis teigė, kad viso NT ir automobilių apmokestinimas yra neišvengiamas, o jų galima tikėtis ir 2016 metais.
„NT ir automobilių mokesčiai Lietuvoje gali pasirodyti per artimiausius 3–5 metų, na, NT mokestis jau yra įvestas, bet aš kalbu apie jo kartelės nuleidimą tiek, kad apimtų didesnę dalį turto“, – dėstė G. Nausėda.
Tuo metu T. Povilauskas teigia, kad Lietuvoje šešėlinės maisto produktų prekybos mastas gana didelis, taigi dėl PVM sumažinimo galima tikėtis ne tik kad ne neigiamo, bet ir veikiausiai teigiamo mokesčių surinkimo efekto.
Alternatyvūs pasiūlymai
Savo ruožtu Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis teigia, kad turi geresnę alternatyvą už PVM lengvatą mėsai.
Komentare DELFI jis rašo, jog jo partiją siūlo neapmokestinamą pajamų dydį (NPD) pakelti iki MMA lygio, t.y. 350 eurų.
„Vien dėl to nedidelius atlyginimus gaunančių žmonių mėnesio pajamos padidėtų 22,5 euro“, – nurodo jis.
Be to, E. Masiulis sako, kad reikia pradėti mažinti socialinio draudimo mokesčius, kurie Lietuvoje yra vieni didžiausių regione ir neskatina kurti naujų darbo vietų.
„Jei kasmet socialinio draudimo mokesčius mažintume bent 1 proc. punktu, vidutinį atlyginimą gaunančio žmogaus mėnesinis uždarbis kasmet padidėtų beveik po 10 eurų“, – tvirtina politikas.
