Vyriausybės posėdyje patvirtinta Lietuvos būsto strategija, kurią parengė Aplinkos ministerija. Jai pavesta per tris mėnesius parengti ir pateikti Vyriausybei šios strategijos įgyvendinimo 2004-2006 metų priemonių planą, rašoma pranešime spaudai.
Namas, sklypas
Gyvenamojo būsto plėtrą stabdo menka gyventojų perkamoji galia, didelė naujos statybos būsto kaina ir daugelis kitų problemų. Strategija numato, kaip reikėtų jas spręsti užtikrinant darnią būsto sektoriaus raidą, orientuotą į ES šalių modelį.

Dokumente nusakyti ilgalaikiai (iki 2020 m.) būsto politikos tikslai ir prioritetai, kuriais remiantis turėtų būti tobulinami šią sritį reguliuojantys teisės aktai, valdymo ir visuomenės informavimo sistema, ruošiamos ir įgyvendinamos būsto plėtros, jo atnaujinimo ir modernizavimo, finansinės ir socialinės paramos gyventojams programos bei priemonės.

Numatyta, kad žmonių apsirūpinimo būstu rodikliai priartėtų prie dabartinio Europos Sąjungos lygio. Šiuo metu Lietuvoje tūkstančiui gyventojų tenka 364 būstai, o ES šalyse – apie 450 būstų. Naudingojo ploto dydis vienam gyventojui turėtų padidėti nuo 22,4 m2 , koks yra dabar, iki 28–29 m2. Palyginti su ES, dar labiau atsiliekama su naujais būstais.

Lietuvoje kasmet tūkstančiui gyventojų pastatoma apie 1,1 būsto, o ES – 3-5 būstai. Strategija numato, kad naujų būstų statyba šalyje turėtų išaugti nuo 4 tūkst. iki 12–15 tūkst. būstų per metus.

Dabar daugiau kaip pusė Lietuvos žmonių (61,2 proc.), o miestuose – didžioji dauguma (80 proc.), gyvena daugiabučiuose. Daugelis šių namų yra fiziškai susidėvėję, jų būklė dėl nepakankamos priežiūros ir pernelyg mažų investicijų jiems atnaujinti nuolat blogėja, o energetinės savybės neatitinka dabartinių standartų ir viršija juos 1,5–2 kartus.

Palyginti su panašaus klimato ES valstybėmis, mes būstui šildyti sunaudojame apie 1,8 karto daugiau energijos. Planuojama, kad iki 2020 m. dauguma daugiabučių namų turėtų būti atnaujinti ir apšiltinti, sutvarkyta jų aplinka.

Taip pat numatytos priemonės, kaip padidinti būsto pasirinkimo galimybes visoms socialinėms grupėms. Namų ūkių vidutinės pajamos Lietuvoje yra 3–4 kartus mažesnės už ES šalių. Kaip rodo tyrimai, net penktadalio šalies šeimų pajamos per mėnesį neviršija 500 Lt, todėl jos gali išlaikyti turimą būstą tik padedant valstybei. Strategija numato socialinę paramą mažas pajamas turintiems žmonėms. Siūloma patikslinti dabartinę būsto išlaikymo išlaidų kompensavimo tvarką ir kompensacijas teikti tiesiogiai namų ūkiams, įvertinus jų pajamas bei turtą.

Daugiau dėmesio reikia skirti savivaldybių socialinio būsto fondui, kuris šiuo metu sudaro tik 2,4 proc. viso šalies būsto fondo, o ES šalyse – apie 15 proc. Planuojama, kad socialinio būsto lyginamoji dalis turėtų padidėti iki 4–5 proc.

Socialinio būsto plėtrai turi būti skiriamos valstybės biudžeto lėšos. Jos taip pat numatomos paramai teikti nepakankamas pajamas turintiems namų ūkiams būstui įsigyti ir būstui išlaikyti, daugiabučiams gyvenamiesiems namams atnaujinti ir modernizuoti.

Strategija taip pat numato išspręsti bankų kreditų, teikiamų daugiabučių namų bendrijoms rizikos problemą. Strategijai įgyvendinti bus siekiama panaudoti ir tarptautinių finansinių institucijų bei fondų paramą.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

„Maxima Latvija“ sužeistiems per Zolitudės tragediją išmokės įspūdingą sumą (13)

„Maxima Latvija“ ir draugija „Zolitude 21.11“ pasiekė susitarimą, pagal kurį sužeistiems...

D.Kuprys neatsisako planų teismui skųsti atleidimą iš NŽT vadovų (9)

Daugiau nei metus Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT) vadovavęs Danielius Kuprys paliko tarnybą....

Alkoholio akcizai: pajamos auga, pardavimai – ne (38)

Alkoholio akcizų pajamos, kovą smukusios dėl pastebimai išaugusių tarifų, atsigauna ir...

Ekonomistų nuomonės dėl bankų įtakos išsiskyrė (74)

Įtakingiausiais Lietuvoje laikomi ekonomistai sutaria, kad kita didžiulė pasaulinė ekonomikos...

Kauno rajono gyventojams sugrąžintos mokesčių permokos

Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (AVMI) pranešė pervedusi visą gyventojų pajamų...

Top naujienos

Orai: pajusime tikrą rudens alsavimą (2)

Iki pat savaitės pabaigos šalyje išsilaikys gaivūs orai , dažnai varvės dangus, įsismarkaus...

Traukinys Maskva-Vladivostokas: lietuviai juo vyko, tikėdamiesi nuotykių ir problemų (168)

Šią vasarą aš – Tadas, ir mano brolis Mantas, atostogoms nusprendėme pasirinkti kiek...

Sezoninį darbą pasirinko dėl neįprastos priežasties: šis įdarbinimas buvo pats svarbiausias (11)

Dauguma jaunuolių sezoninį darbą renkasi dėl paprastų priežasčių, vieni nori užsidirbti...

Eksperimentas: 7 absoliutaus pritarimo vyrui dienos (17)

Kas bus, jei ištisą savaitę pamėginsime pritarti bet kokiam vyro sprendimui? Eksperimentas, kurį...

Tris kartus už nuosavus tvirtesni dantys – per parą (44)

„ Dantys per vieną valandą – dantys vienai valandai“, – anksčiau ironizuodavo...

Rusijos propagandos gniaužtuose atsidūrusios šalies atstovė: žmonės mąsto, emigruoti ar dar palaukti (289)

Jauna moteris, buvusi kandidatė Moldovos prezidento rinkimuose Maia Sandu yra pasiryžusi...

Prasidėjo visiškas Saulės užtemimas: pasigrožėkite vaizdais (28)

Rugpjūčio 21 d. įvyks neeilinis visiškas Saulės užtemimas, kurį galės stebėti tūkstančiai...

Žvaigždžių gretos byra: Europos čempionatas – be būrio elitinių žaidėjų (19)

Savaitgalį vos per 24 valandas iš Europos krepšinio čempionato žaidėjų sąrašo buvo...

Į susišaudymo Vilniuje sūkurį pateko ir S. Stavickis-Stano (110)

Pirmadienio vakarą Vilniuje , Antakalnio gatvėje, aidėjo šūviai. Policijos duomenimis, tarp...

Vilniuje esančioje Antakalnio gatvėje aidėjo šūviai papildyta 20.44 (82)

Šiandien Vilniuje aidėjo šūviai. Antakalnio gatvėje esančioje kavinėje tarp susipykusių...