Suspaudžiamas butelis, bato kulną sauganti priemonė, infraraudonųjų spindulių sauna, spiralės formos kaminai, garso masažo kėdės ir kiti išradimai registruojami Valstybiniame patentų biure (VPB). Lietuvoje kasmet vidutiniškai įsigalioja apie tūkstantis patentų, iš jų 100 išduoda VPB, o likusius 900 – Europos patentų tarnyba.
© Shutterstock nuotr.

„Deja, tenka konstatuoti, kad iš visų Lietuvos teritorijoje galiojančių patentų tik 7% priklauso Lietuvos pareiškėjams“, – teigia VPB direktoriaus pavaduotoja L. Mickienė.

Anot jos, galima pastebėti, kad daugiausia patentų išduodama išradimams, priskiriamiems žmogaus poreikių tenkinimo, mechanikos, apšvietimo, šildymo, fizikos, elektros, įvairių technologinių procesų klasėms. L. Mickienė teigia, kad gyvenimo aktualijos atsispindi išradimų tematikoje, pavyzdžiui, pastaruoju metu aktualios šildymo sąnaudų mažinimo, aplinkosaugos problemos.

Lietuva garsėja labai dideliu mokslo potencialu visame pasaulyje, tačiau dideliu mokslo įstaigų pateikiamu patento paraiškų skaičiumi negalime pasidžiaugti.  Statistika rodo, kad pernai Lietuvos mokslo ir tyrimo institucijos pateikė 28 patentų paraiškas, o t. y. daugiau nei 60% visų Lietuvos juridinių asmenų paduotų patentų paraiškų. Daugiausia jų gauta iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto – 13, Kauno technologijos universiteto – 7“, – teigia Valstybinio patentų biuro direktoriaus pavaduotoja.

Ji priduria, kad Lietuvos intelektinės nuosavybės kūrėjų potencialas yra didelis, tačiau išradimų aukštu lygiu kol kas negalime pasigirti.

„Patentai išduodami išradimams, kurie atitinka patentų įstatymuose nustatytus reikalavimus. Svarbu žinoti tai, kad išradimas turi būti pasaulinio naujumo, technikos lygio ir turėti pramoninį pritaikomumą“, – apie patentų išdavimo tvarką pasakoja L. Mickienė.

Lietuvos patento siekia ir užsieniečiai

VGTU Intelektinės nuosavybės grupės vedėja Vaiva Laukaitienė teigia, kad anksčiau universitetas gaudavo 4–5 išradimų patentus per metus, o pastaruoju metu jų skaičius padidėjo iki 11–13 patentų. V. Laukaitienė tikina, kad patentų skaičiau padidėjimą lėmė tai, kad prie VGTU buvo prijungtas Termoizoliacijos mokslo institutas.

„Termoizoliacijos mokslo instituto darbai labai patentabilūs, jie kuria medžiagas, o medžiagų sudėtį lengviau užpatentuoti. Mūsų institute turėtų pradėti labiau vertinti patentus atestuojant dėstytojus. Patentas jau įgyja šiokį tokį svorį. Tiems, kurie dirba techniškose specialybėse, yra sunkiau parašyti tarptautiniu mastu pripažįstamas publikacijas, tai jiems galbūt yra paprasčiau tiesiog aprašyti išradimą, parengti patentinę paraišką“, – sako Intelektinės nuosavybės grupės vedėja.

KTU Inovacijų skyriaus vedėja Violeta Kaunelienė tikina, kad lyginant su Vakarų šalių praktika, KTU, kaip ir kiti Lietuvos universitetai, patentuoja palyginus mažai išradimų.

„Kasmet universitetas pateikia iki 10 paraiškų patentams. Jeigu imsim analogus pagal dydį Vakarų šalyse, tai ten būtų kažkur dešimt kartų didesni skaičiai. Taip yra turbūt dėl to, kad pasikeitus sistemai, kai perėjome nuo tarybinės sistemos, kai viskas buvo patentuojama, ir vėliau buvo sukurta nacionalinė sistema, gana stipriai nutrūko patentavimo tradicijos.

Kaip žinia, lietuviškas patentas turi ribotą galią, jis išduoda tą teritorinę apsaugą tik Lietuvoje. Tuo metu patentavimas užsienio šalyse, tarkim, Europos patentas, jie yra pakankamai brangus. Dėl to tas patentavimas nėra intensyvus. Jeigu mes norime išeiti į tarptautines rinkas, tai reikia atitinkamai apsaugos tose šalyse“, – LRT.lt pasakojo V. Kaunelienė.

Kaip sako VPB Išradimų skyriaus ekspertė R. Talienė, dauguma pareiškėjų patentams gauti yra iš Lietuvos, bet mūsų šalies patento kartais siekia ir užsieniečiai.

„Patentinė apsauga pagal visame pasaulyje priimtą tvarką yra įgyvendinama tokiu teritoriniu principu: Lietuvos patentas galioja tik Lietuvoje ir saugo išradėjo teises Lietuvoje. Kiekvienas išradėjas, jei nori, kad jo išradimas būtų apsaugotas konkrečioje šalyje, turi gauti arba tos šalies patentą, arba regioninį patentą, koks yra, tarkim, Europos patentas“, – aiškina R. Talienė.
Išradimai vertinami pagal tai, kaip jie realizuojami

V. Laukaitienė sako, kad iš VGTU išradimų daugiausia patentuojami išradimai iš aplinkosaugos, mechanikos ir statybinių medžiagų srities.

„Jie [išradimai] atrodo gerai pritaikomi, tačiau mūsų rinka yra labai suvargusi. Juk verslininkams daug geriau nusipirkti jau paruoštą technologinę liniją. Nes, matot, jeigu tu išradai kažką ir užpatentavai, tai dar nėra gyvas daiktas, reikia jį išbandyti. O tam, kad jį pagamintum, reikalingos technologinės linijos, tai yra didžiuliai pinigai“, – LRT.lt teigė V. Laukaitienė.

VšĮ „Saulėtekio slėnio“ inovacijų vadybininkas-konsultantas Laurynas Braškus sako, kad išradimai vertinami pagal tai, kaip jie realizuojami.

„Jis [išradimas] gali būti labai geras, bet jei nėra sukuriama komercinė jo vertė, tai jis lyg ir nieko nevertas. Jeigu vertintume pagal tai, kokią komercinę vertę turi mūsų universitetų mokslininkų išradimai, tai yra labai žemas lygis. Yra gal kokie 2–3 pavyzdiniai išradimai, kurie sukuria komercinę vertę“, – tikina L. Braškus.

Anot jo, universitetuose nėra įdiegtos Intelektinės nuosavybės vadybos, universitetai neinvestuoja į išradimų komercializavimą.

„Nėra Intelektinės nuosavybės politikos, kad patentuotų tik tuos išradimus, kurie turi komercinę vertę. Individualių išradėjo pastangų dėka išradimai pasiekia rinką. Švietimo ir mokslo ministerija išleido rekomendaciją, kad išradėjui būtų skiriama ne mažiau kaip 30 procentų iš patento komercializuotos pajamų dalies. Kad tokiu būdu būtų užtikrinta išradėjo teisė ne mažiau kaip 30 proc.

Bet Švietimo ir mokslo ministerija negali universitetui, kaip individualiai institucijai, sakyti: imkit ir motyvuokit. Nes universitetai patys sprendžia. Dabar darbuotojai aktyviai remiami už tai, kad rašo mokslinius straipsnius, o už patentą jie gauna fiksuotą sumą, bet nėra apsirašę, kas įvyktų, jeigu atsirastų [išradimo] pirkėjas“, – priduria „Saulėtekio slėnio“ inovacijų vadybininkas-konsultantas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Rekordiškai padaugėjo Didžiojoje Britanijoje dirbančių ES šalių piliečių (11)

Didžiojoje Britanijoje dirbančių Europos Sąjungos šalių piliečių skaičius antrąjį šį...

Dėl teroro aktų Ispanijoje atpigusios aviakompanijų akcijos nusitempė žemyn visą Europos akcijų rinką (8)

Europos vertybinių popierių rinka penktadienį smuktelėjo, nes dėl Ispanijoje įvykdytų kelių...

Pertvarkoma Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (8)

Pertvarkoma Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ( VVTAT ): jai perduodamos Europos...

Krintant svarui, toliau daugėja Didžiąją Britaniją lankančių turistų skaičius (10)

Didžiąją Britaniją birželį aplankiusių turistų skaičius, palyginti su tuo pačiu 2016 m....

B. Bradauskui priklausantis „Lamantinas“ šiemet uždirbo 471 tūkst. eurų pelno (50)

Lietuvos ne gyvybės draudimo bendrovė „Lamantinas“ pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 471...

Top naujienos

Ar kada susimąstėte, kaip iš tiesų dirba „Palangos bobutės“ (24)

300 kvadratinių metrų dydžio butas vasarai Palangoje jau atgyvena, sako „Ober-Haus“ Vakarų...

Kaip iš tikrųjų atrodo gyvenimas Rusijos glūdumoje (13)

Švintant saulei Jevdokimovas, kaimas Rusijos glūdumoje, tingiai bunda iš miego ir nyra iš trobas...

Po lietaus dalis sostinės gyventojų liko be elektros (24)

Į DELFI redakciją šeštadienio vakarą kreipėsi vilnietis, kurio teigimu, pusė sostinės...

Pridarytas klaidas išvardijęs D. Adomaitis pasiūlė priprasti prie tokio L. Lekavičiaus žibėjimo specialiai Krepšinis.lt iš Rygos (78)

Lietuvos krepšininkai galėjo savo kailiu patirti, kokį potencialą turi ši „auksine karta“...

Nematomi žvalgybininkų karai, pinigai ir naujas ginklas – moterys (83)

Mečys Laurinkus – pirmasis Nepriklausomos Lietuvos žvalgybos vadas. Koks šio profesionalo...

Latvijos talentų nesulaikiusi Lietuvos rinktinė kapituliavo Rygoje (1103)

Kontrolinėse rungtynėse Rygoje Europos čempionatui besirengianti Lietuvos rinktinė pralaimėjo...

Kaip iš siaubo filmo: Baltimorės monstras pardavinėjo aukų kūnus užkandinėje (49)

Neseniai mirė žudikas maniakas Josephas Roy’us Metheny’is, dažnai vadinamas Baltimorės...

Profesinė liga baigėsi kankinimo prietaisą primenančiame vežimėlyje (83)

Lazdomis varomas invalido vežimėlis . Kai kam jis panašus į kankinimo prietaisą, bet vos...

Atrodo paprasta, bet efektyvu: kaip miestai gelbėjasi nuo nepakeliamos kaitros (3)

Didmiesčiai visame pasaulyje ieško būdų, kaip išgyventi vasarą ir išsaugoti gyvybes. Kovoje su...

Po įgyvendinto plėtros projekto „Mega“ tapo sunkiai atpažįstama (63)

Po metus trukusių plėtros darbų didžiausias prekybos ir laisvalaikio centras vidurio Lietuvoje „...