SEB banko prezidento patarėjas, finansų analitikas Gitanas Nausėda šių metų birželio 21 d. atkreipė dėmesį, kad paskolų rinką stipriai veikia išoriniai veiksniai: įtampa pasaulio finansų rinkose, „Bazelio III“ reikalavimai ir vis dar po krizės neatsigavęs bankų paskolų portfelis. „Todėl mes remiamės pesimistinėmis prognozėmis – paskolų portfelis nedidės. Tam tikro lengvo augimo galima tikėtis tik 2013–2014 m.“, – apibendrino G. Nausėda.
Pramonininkų nuomonė sutampa su ekspertų: mažą paskolų paklausą lemia nestabili ir komplikuota padėtis išorės rinkose (tai skatina verslą laikytis konservatyvios pozicijos investicijų ir gamybos plėtros atžvilgiu), pernelyg griežtos skolinimosi sąlygos, poreikio skolintis nebuvimas ir pakankamas vidinių išteklių lygis. Įmonės, prognozuojančios didėsiantį kreditų poreikį (16 proc.), teigia, kad tokią prognozę lemia didėjantis naujų užsakymų skaičius, numatomi gamybos plėtros planai ir didesnis gamybos pajėgumų išnaudojimo lygis.
Skolintų, bet nesiskolina?
Inga Skisaker, „Nordea Bank Lietuva“ generalinė direktorė, pripažįsta, kad praėjusiais metais verslo kreditavimas mažėjo, o šiais metais ryškių atsigavimo ženklų nematyti, paskolų rinka kol kas išlieka vangi. Nors, palyginti su praėjusiais metais, padėtis šiandien kiek geresnė – kreditavimo mastas mažėja ne taip smarkiai.
„Konkrečiai mūsų banko juridinių asmenų paskolų portfelis pirmą šių metų pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, didėjo 9,2 proc. ir sudarė 4,6 mlrd. litų. Didelių verslo įmonių sektoriaus lūkesčiai ir nuotaikos geresni, tačiau pastebime, kad euro zonoje vyraujantis neapibrėžtumas kiek mažina įmonių plėtros ir investavimo planų entuziazmą. Galintieji skolintis bankuose stokoja optimizmo ir dar nėra tikri dėl ateities“, – sako I. Skisaker. Atrodo, kad tai būdinga Europos ekonomikos nuotaika, ir normalu, kad Lietuva patenka į tų nuotaikų įtakos zoną. Pasak bankininkės, paskolų rinka sustingusi ne dėl per griežtų bankų reikalavimų, o dėl vis dar neatsigaunančio verslininkų optimizmo.
Gamybos sektoriuje investicinių projektų nėra daug, bet šiais metais „Nordea Bank Lietuva“ finansavo didžiausios regione krakmolo gamintojos ir eksportuotojos „Amilina“ investicijas į gamybos ir mokslinių tyrimų plėtrą. Tačiau, kaip pabrėžia I. Skisaker, rinkoje didelių gamybos projektų yra mažai. „Per daug tikėtis pokyčių šiais ir kitais metais šioje srityje, manau, nereikėtų. Šiuo metu matome perspektyvų energetikos sektoriuje: atsinaujinantys energijos ištekliai, Klaipėdos uosto plėtra, suskystintųjų dujų terminalo statyba, Kruonio hidroelektrinės plėtra ir kiti panašūs projektai. Paskolą teikiančiam bankui svarbiausia, kad įmonės vykdomi projektai kurtų pridėtinę vertę ir turėtų ilgalaikę perspektyvą“, – sako banko generalinė direktorė.
Banko „Citadele“ valdybos pirmininkė, administracijos vadovė Alma Vaitkunskienė tikina, kad šiuo metu bankai, neabejotinai turintys daugiau nei pakankamai lėšų įmonėms finansuoti, aktyviai ieško klientų, ketinančių įgyvendinti perspektyvius projektus, iš dalies finansuojamus bankų. „Klientų, galinčių skolintis bankuose ir tinkamai vykdyti savo įsipareigojimus, skaičius yra neabejotinai didesnis nei 2008–2009 m., kai dauguma įmonių patyrė ypač didelių finansinių sunkumų dėl pasaulinės ekonominės krizės. Daliai įmonių, kurios po 2008–2009 m. sunkmečio išliko, dėl įvairių priežasčių nepavyko atkurti iki sunkmečio buvusio veiklos masto, ir jos dar turi laikinų ekonominių sunkumų. Tačiau ir tokioms įmonėms galima rasti finansavimo sprendimų“, – sako A. Vaitkunskienė.
Ir vis dėlto Lietuvos bankų asociacijos pateikiami apibendrinti bankų sektoriaus veiklos duomenys rodo, kad įmonėms suteiktų paskolų portfelis 2012 m. bankuose didėja. Banko „Citadele“ valdybos pirmininkė ir administracijos vadovė mano, kad įmonės, kurios turi aiškią veiklos strategiją ir gali planuoti stabilų pajamų srautą bei pagrįsti šiuos planus bankui, neabejotinai gali rasti joms tinkamą finansavimo sprendimą ir yra laukiamos. „Įmonėms, atitinkančioms konkrečius veiklos rodiklių vertinimo kriterijus, galimas finansavimas labai palankiomis sąlygomis pagal Mažų kreditų, Atviro kreditų fondo ir kitas programas, įgyvendinant Invegos ir Žemės ūkio paskolų garantijų fondo paskolų programas. Taigi, finansavimo galimybės ir produktai bei sprendimai yra ir gali būti pritaikyti daugeliui įmonių. Patirtis rodo, kad įmonių, ypač mažų, vadovai vis dar stokoja informacijos apie galimus finansavimo sprendimus ir sąlygas, taip pat apie paskolų grąžinimo užtikrinimo priemones“, – tikina A. Vaitkunskienė.
„Swedbank“ skelbia, kad 2012 m. pirmą pusmetį skolinimosi mastas sumažėjo 1 proc., palyginti su 2011 m. IV ketvirčio pabaiga. Privačių indėlių dydis išaugo 4 proc., verslo klientų – 9 procentais. Paskolų ir indėlių santykis 2012 m. pirmą pusmetį sumažėjo iki 100 proc. (107 proc. – 2011 m. IV ketvirčio pabaigoje). Šio santykio mažėjimas rodo, kad bankas yra ne taip priklausomas nuo tarptautinių rinkų. 2012 m. pirmą pusmetį atidėjiniai mažėjo 5 mln. litų, o tuo pačiu laikotarpiu prieš metus mažėjusių atidėjinių suma siekė 136 mln. litų. Nuostolio požymių turinčių paskolų portfelis traukėsi. Bendra tokių paskolų suma 2012 m. II ketvirčio pabaigoje sudarė 1,6 mlrd. litų (1,9 mlrd. litų – 2011 m. IV ketvirčio pabaigoje). Naujai išduodamų paskolų dydis stabilizavosi ir tai prisidėjo prie gerėjančios paskolų portfelio kokybės.
Banko „Citadele“ atstovai teigia, kad banko paskolų įmonėms ir ūkininkams bei žemės ūkio bendrovėms portfelis šiais metais nuosekliai auga. Bankas daug dėmesio skiria smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių bei žemės ūkio subjektų finansavimui, teikia kreditus ir su Invegos bei Žemės ūkio paskolų garantijų fondo (ŽŪPGF) garantijomis. Pagal su garantijomis išduodamų kreditų skaičių ir skolinamas sumas bankas „Citadele“ nuolat yra vienas aktyviausių šioje srityje. Pagal išduotų kreditų su Invegos garantija skaičių 2012 m. pirmą pusmetį šis bankas užėmė antrą vietą tarp visų Lietuvoje veikiančių komercinių bankų, o pagal garantijų sumas – trečią vietą. Pagal išduotų kreditų su ŽŪPGF garantija skaičių 2012 m. pirmą pusmetį bankas „Citadele“ su dar vienu banku dalijasi trečia it ketvirta vietomis tarp visų Lietuvoje veikiančių komercinių bankų, o pagal garantijų sumas užėmė ketvirtą vietą.
„Tikime, kad įmonėms suteiktų paskolų portfelis nuosekliai didės kiekvienais metais, ir turime šiam tikslui pakankamai išteklių, todėl nuolat ieškome įmonių, kurios norėtų pasiskolinti iš banko lėšų perspektyviems projektams įgyvendinti bei apyvartinių lėšų poreikiui patenkinti“, – tvirtina A. Vaitkunskienė.
Kai labai reikia – rasti gali
„Mano manymu, esamą konjunktūrą šiandienėje verslo finansavimo rinkoje labiausiai lemia trys veiksniai: makroekonominė situacija, sąlygos Lietuvoje kurti ir plėtoti verslą, taip pat bankų ir klientų išmoktos 2008–2009 m. sunkmečio pamokos, kurių svarbiausia – skolinti ir skolintis atsakingai, įvertinus galimybes laiku įvykdyti įsipareigojimus“, – apibendrina A. Vaitkunskienė.
„Nordea Bank Lietuva“ generalinė direktorė I. Skisaker pratęsia: „Bankai supranta, kad ekonomikos raida nebebus tokia pati kaip anksčiau ir į didžiausią ekonomikos pakilimo laikotarpį greitai neįžengsime. Bankininkystė bus saugesnė, tačiau brangesnė. Saugumas turi savo kainą, todėl finansų sistemoje bus mažiau sukrėtimų, tačiau kreditavimo kaina verslui ir gyventojams ateityje didės.“
Kredito unijos Vilniaus taupomosios kasos valdybos narė Eglė Petrauskienė, pasakodama apie savo atstovaujamos finansų įstaigos veiklą, pabrėžia, kad nuo pat aktyvios veiklos pradžios Vilniuje unija visada jautė didelį skolinimosi poreikį – tai buvo ir yra aktualu tiek fiziniams asmenims, tiek įmonėms.
„Šiuo atveju išorės įtaka buvo ta, kad Vilniuje ir Vilniaus regione koncentruojasi didelė dalis Lietuvos verslo, ir kita – pernelyg atsargi Skandinavijos bankų skolinimo politika. Konkuruoti su bankais unijos išmoko dar iki krizės, kai bankai gana lengvai dalijo paskolas tiek fiziniams asmenims, tiek verslui, o kai staiga pasikeitė jų politika, unijoms beliko tapti žinomoms paskolų rinkoje ir klientai atsisuko į jas. Šiuo metu bankai šiek tiek atsuko skolinimo čiaupelį, tačiau dirba tik su sėkmingiausiais ir tik gerą istoriją turinčiais klientais, o pradedantieji ir smulkieji verslininkai visada gali kreiptis į unijas“, – sako E. Petrauskienė.
Pasak pašnekovės, unijų paskolų rinką galima suskirstyti į vartojimo kreditų, būsto ir būsto remonto (šioje rinkoje unijos galėtų būti įdomios tik imant neilgalaikius kreditus), smulkiojo verslo (sumos nuo 100 tūkst. iki kelių milijonų litų; maksimalų suteikiamos paskolos dydį riboja kredito unijos turimas kapitalas, todėl tik didelės unijos gali būti įdomios verslui, nes jos gali suteikti stambesnes paskolas). Šiuo metu, pasakoja E. Petrauskienė, bent jau Kredito unija Vilniaus taupomoji kasa aktyviai dirba savo miesto verslo labui: turi labai daug vietos verslų, kurie ją atrado tada, kai ilgą laiką buvę geri klientai staiga bankams tapo nereikalingi vien todėl, kad bankų centrai vykdė pinigų atitraukimo politiką ir jiems buvo visai neįdomu, kaip tie vietos verslininkai išgyvens.
Kokias dabartines tendencijas ir perspektyvas įžvelgia kredito unija? Anot E. Petrauskienės, šiuo metu rinka palanki unijų augimui: bankų sumažintos palūkanos už indėlius verčia žmones ieškoti alternatyvų, o jeigu kalbama apie skolinimą, bankai laikosi atsargaus skolinimo politikos, o unijos, individualiai vertindamos kiekvieną klientą ir neturėdamos nurodymų „iš viršaus“, gali skolinti be išankstinių nuostatų ar nusiteikimų.
„Norint plėsti veiklą, labiausiai reikėtų pagerinti įstatymų bazę, suteikti daugiau galimybių veikti: leisti unijoms aptarnauti ne tik unijos narius, bet ir klientus, padidinti unijos teikiamų paslaugų ir rinkos dalyvių, kurie galėtų būti unijos nariais ir naudotis unijos paslaugomis, sąrašus. Šiuo metu esame didžiausia unija Lietuvoje, valdanti 17,8 proc. visų unijų turto“, – sako E. Petrauskienė.
Apibendrinant galima pasakyti, kad situacija neišvengiamai turės keistis: jeigu bankai ir toliau nežinos, ką daryti su gausėjančiais indėlininkų pinigais, o verslas vis labiau vaduosis iš pesimistinių nuotaikų, skolinti reikės pradėti ne tik patiems gražiausiems ir sėkmingiausiems. Tačiau ši perspektyva nelabai turėtų šildyti iš tikrųjų rimtų problemų turinčias įmones. Nes taip gerai, kaip buvo, jau nebebus. O finansinė bedugnė, kaip sakė Ostapas Benderis, yra pati giliausia iš visų žinomų – į ją kristi galima visą gyvenimą.
