Statistikos departamento duomenimis, daugiausia vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis padidėjo Telšių (5,6 proc.), Tauragės (5 proc.) ir Klaipėdos (4,4 proc.) apskričių įmonėse, įstaigose ir organizacijose. Darbo užmokesčio padidėjimą 2016 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, lėmė didesnis darbo dienų skaičius, sezoniškumas ir kitos priežastys.
Antrą ketvirtį didžiausią bruto (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestį gavo Vilniaus (848,7 Eur), Klaipėdos (766,6 Eur) ir Kauno (760,9 Eur) apskričių įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai. Marijampolės ir Tauragės apskrityse darbuotojų vidutinis bruto darbo užmokestis buvo mažiausias ir siekė atitinkamai 633,9 ir 639,9 Eur(138 ir 132 Eur mažesnis nei vidutiniškai šalyje).
Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis apskrityse 2016 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, išaugo visose apskrityse, labiausiai - Telšių (5,1 proc.), Tauragės (4,4 proc.) ir Klaipėdos (4 proc.) apskrityse.
Per metus (2016 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su 2015 m. antruoju ketvirčiu) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis padidėjo visose apskrityse, labiausiai Tauragės (9,3 proc.), Kauno (8,9 proc.), Telšių ir Panevėžio (po 8,6 proc.) apskrityse. Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis per metus sparčiausiai augo Tauragės (10 proc.), Telšių, Panevėžio ir Kauno (po 9,2 proc.) apskrityse.
Darbo užmokesčio augimui minėtu laikotarpiu įtakos turėjo didesnė darbų apimtis ir didesnis darbo valandų skaičius, nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 350 EUR padidinta minimalioji mėnesinė alga ir kitos priežastys. Neto darbo užmokesčio, palyginti su bruto darbo užmokesčiu, spartesniam augimui įtakos turėjo nuo 2016 m. sausio 1 d. pasikeitusi Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nustatyta neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo tvarka ir padidintas papildomas neapmokestinamas pajamų dydis.
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2016 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, padidėjo visose savivaldybėse, išskyrus Lazdijų ir Kėdainių (jose atitinkamai sumažėjo 5 ir 4,4 proc.). Labiausiai bruto darbo užmokestis išaugo Mažeikių (8,3 proc.), Ignalinos (8,2 proc.) ir Jonavos (7,5 proc.) rajonuose.
2016 m. antrąjį ketvirtį didžiausią bruto darbo užmokestį gavo Vilniaus (872,3 Eur), Klaipėdos (832,9 Eur) ir Visagino (806,8 Eur) miestų savivaldybių įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai. Šiose savivaldybėse vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis viršijo šalies ūkio vidurkį atitinkamai 100,4, 61 ir 34,9 Eur. Mažiausiai uždirbo Šalčininkų rajono (557,9 Eur), Kalvarijos (562,5 Eur) ir Vilkaviškio rajono (577,9 Eur) savivaldybių darbuotojai. Atotrūkis tarp Vilniaus miesto ir Šalčininkų rajono savivaldybių 2016 m. antrąjį ketvirtį siekė 314,4 Eur.
Per metus (2016 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su 2015 m. antruoju ketvirčiu) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis padidėjo visose savivaldybėse nuo 3 (Joniškio rajono) iki 14,4 proc. (Panevėžio rajono), išskyrus Lazdijų rajono ir Rietavo savivaldybes, kuriose atitinkamai 1,8 ir 1,4 proc. sumažėjo.
Vidutinis darbuotojų skaičius šalies ūkyje 2016 m. antrąjį ketvirtį buvo 1,2 mln. ir, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, padidėjo 8,9 tūkst. (0,7 proc.). Tai lėmė didesnis darbuotojų skaičius daugelyje apskričių: nuo 0,3 proc. Telšių iki 2 proc. Šiaulių apskrityje.
Per 2016 m. antrąjį ketvirtį vidutinis darbuotojų skaičius padidėjo 50 savivaldybių. Labiausiai vidutinis darbuotojų skaičius išaugo Neringos (12,5 proc.), Pagėgių (11 proc.) ir Palangos miesto (10,1 proc.) savivaldybėse. Dešimtyje savivaldybių vidutinis darbuotojų skaičius sumažėjo nuo 0,1 proc. (Jurbarko rajono) iki 7,4 proc. (Lazdijų rajono).
Per metus (2016 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su 2015 m. antruoju ketvirčiu), vidutinis darbuotojų skaičius šalies ūkyje padidėjo 14,6 tūkst. (1,2 proc.). Darbuotojų skaičius augo daugelyje apskričių nuo 0,1 proc. Panevėžio iki 2,1 proc. Vilniaus apskrityje. Tik Telšių, Marijampolės, Alytaus ir Utenos apskrityse vidutinis darbuotojų skaičius sumažėjo.
Vidutinis darbuotojų skaičius 2016 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su 2015 m. antruoju ketvirčiu, sumažėjo 31 savivaldybėje - nuo 0,2 proc. Pasvalio rajono iki 13,9 proc. Lazdijų rajono. Likusiose (29) padidėjo nuo 0,2 proc. (Kėdainių ir Raseinių rajonų bei Panevėžio miesto) iki 6,7 proc. (Klaipėdos rajono).
