Paskelbė Lietuvos ūkio augimo rezultatus: tai šoko terapija

Antrąjį šių metų ketvirtį šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) augo 1,3 proc., lyginant su tuo pačiu ketvičiu pernai ir sudarė 9 274,9 mln. eurų.

„Rezultatas nėra užburiantis, tai net mažas žingsnelis atgal, palyginti su pirmojo ketvirčio tendencijomis“, - komentuoja Gitanas Nausėda, SEB banko prezidento patarėjas.

Su kolega sutinka ir Jekaterina Rojaka, banko DNB vyr. analitikė Baltijos šalims:

„Naujausi Lietuvos ekonomikos plėtros rodikliai optimistiškai nenuteikė – antrąjį ketvirtį metinis ūkio augimas siekė vos 1,3 proc. Tai yra prasčiausias rezultatas nuo 2010 m. ketvirto ketvirčio, rodantis, kad Lietuvos ekonomikos imunitetas pasaulio iškrečiamoms išdaigoms yra silpnokas. Susidūrus su rimtais išoriniais iššūkiais, ūkio varikliai pradėjo strigti."

Palyginti su 2015 m. pirmuoju ketvirčiu, realus BVP pokytis sudarė 0,6 proc.

Kaip nurodo Statistikos departamentas, palyginus su praėjusių metų atitinkamu ketvirčiu, pridėtinė vertė augo daugumoje ekonominės veiklos rūšių įmonių. Daugiausia įtakos teigiamam BVP augimui turėjo apdirbamosios gamybos, statybos, didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonių veiklos rezultatai.

2015 m. pirmąjį pusmetį BVP siekė 17 511 mln. EUR to meto kainomis. Palyginti su 2014 m. pirmuoju pusmečiu, realus BVP pokytis sudarė 1,4 proc.1 (nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos – 1,2 proc.).

„Pirmąjį 2015 m. pusmetį šalies verslas vis dar „virškino“ Rusijos sankcijų ir kritusios šios šalies perkamosios galios pasekmes mūsų eksporto apimčiai. Šių metų sausio-gegužės mėn., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, eksportas sumažėjo 4 proc., importas išaugo 1,3 proc. Tuo tarpu apdirbamosios pramonės, kurios du trečdaliai yra orientuota į eksportą, produkcija 2015 m. sausio-birželio mėn. buvo 5,3 proc. didesnė nei prieš metus. Šis neatitikimas yra paradoksalus tik iš pirmo žvilgsnio, kadangi reikia atsižvelgti į tai, jog eksporto rodiklis pateiktas galiojusiomis, o pramonės gamyba – palyginamosiomis kainomis. BVP pokyčius mes taip pat vertiname palyginamosiomis kainomis", - aiškina G. Nausėda.

Jis teigia, kad atkuntanti euro zonos ekonomika, žemo lygio pasaulinės naftos kainos, santykinai pigus euras ir atsparumą neigiamiems geopolitiniams veiksniams demonstruojanti vidaus rinka leidžia tikėtis laipsniško šalies makroekonominės situacijos gerėjimo jau artimiausioje ateityje.

Pasak J. Rojakos, siekiant aukštesnių augimo tempų, Lietuvos ekonomikai teks stengtis dvigubai. Akivaizdu, kad tolesnis augimas yra neįmanomas be materialinių investicijų. Jų trukumą rodo rekordinėse aukštumose įstrigęs kapitalo panaudojimo lygis, pagal investicijų rodiklius stipriai atsiliekame nuo kaimynių Latvijos ir Estijos.

„Šiek tiek guodžia tai, kad Lietuvos ūkio augimas antrąjį pusmetį turėtų pranokti pirmąjį: žemdirbiams vėl pranašaujamas gausus derlius, sparčiai augantys atlyginimai ir mąžtantis nedarbas prisidės prie po euro įvedimo po truputį atsigaunančio vidaus vartojimo raidos. Eksporto rodikliams teigiamos įtakos, tikėtina, turės ne tik palanki palyginamoji bazė, bet ir ilgai laukiamas proveržis įsisavinant naujas rinkas. Pagaliau iš mirties taško pasistūmėjo derybos dėl pieno ir kitų maisto produktų eksporto į Kiniją. Panašu, kad šoko terapiją, kurią patyrė Lietuvos ekonomika pernai ir kurios pasekmes išgyvename iki šiol, privertė mobilizuotis tiek verslininkus, tiek ir valdininkus. Ateityje, žinoma, norėtųsi apsieiti be spyrio į nugarą ar šiek tiek žemiau", - teigia analitikė.