Pasiūlymas viešinti atlyginimus įgauna kitą atspalvį

Dėl planų pigiau ir greičiau atleisti darbuotojus Vyriausybę kritikuojančioms profesinėms sąjungoms – dar viena nemaloni žinia.

Iš darbo santykius liberalizuojančio Darbo kodekso išnyko nuostata, kuriai jos su džiaugsmu buvo pritarusios.

Mokslininkų parengtame naujojo Darbo kodekso projekte buvo numatyta nuostata, kad darbdavys, kurio darbuotojų vidutinis skaičius yra daugiau kaip penkiasdešimt, interneto puslapyje privalo skelbti bent kartą per metus atnaujinamą informaciją apie darbuotojų, išskyrus vadovaujančias pareigas einančius darbuotojus, nuasmenintus duomenis apie vidutinį darbo užmokestį pagal profesijų grupes ir lytį.

Tačiau iš Vyriausybės jau iškeliavo kitoks įstatymo projektas, kuriame reikalavimas gerokai sušvelnintas.

Profesinės sąjungos stebisi Vyriausybės elgesiu, piktinasi tokiu pasikeitimu ir žada kovoti, kad atlyginimai būtų viešinami.

Minėta nuostata naujame projekte gerokai pakoreguota ir į Seimą keliaujančiame projekte numatyta, kad minėto dydžio įmonių nuasmeninti atlyginimai, išskyrus vadovaujančius asmenis, kartą per metus bus pateikiami Darbo taryboms. Šios iš įmonės darbuotojų sudarytos tarybos įmonėse, turinčiose daugiau nei 50 darbuotojų, bus privalomos.

„Labai daug pastabų dėl konkurencingumo išsakė Ūkio ministerija, ir darbdaviams ta nuostata labai kliuvo“, - DELFI sakė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento vadovė Eglė Radišauskienė.

Ūkio viceministras Gediminas Onaitis pripažino, kad ministerija nepritarė atlyginimų skelbimui suskirstant juo pagal profesijas ir lytis.

„Mūsų manymu, tai labai nedaug prisidėtų prie deklaruojamo tikslo mažinti atskirtį tarp vyrų ir moterų atlyginimų. Taip palyginti uždarbius yra labai sudėtinga nes skirtingus atlyginimus gerokai dažniau lemia kompetencijų ar darbo krūvio skirtumai. Tačiau nesigilinant gali atrodyti, kad darbuotojo „A“ atlygis yra mažesnis už darbuotojo „B“ vien dėl lyties. Taigi tai gali neigiamai atsiliepti darbdavio reputacijai visiškai ne dėl jo kaltės. Taip pat, turėtų būti taikomos išimtys, pavyzdžiui, neskelbiant atlygio jei tokios profesijos atstovas įmonėje yra tik vienas arba du, nes taip būtų atskleidžiamos konkretaus asmens pajamos“, – DELFI sakė jis.

Iš kitos pusės, pasak viceministro, būtų sukurta dar viena administracinė našta verslui ruošti informaciją ir tikrinti jos teisingumą.

„Jei kalba būtų vien apie vidutinio atlyginimo skelbimą, pavyzdžiui, „Sodros“ ar VMI tinklapyje, kai pati institucija tai apskaičiuotų, nematytume labai didelės problemos. Tačiau tai galėtų būti daroma nebent kitu tikslu – atskleisti įmonių mokesčių mokėjimą. Tai buvo darbdavių pasiūlyta Trišalėje taryboje. Nesu tikras dėl priemonės veiksmingumo, bet kaip ir minėjau, nemanau, kad tai būtų didelė problema“, – tvirtino G. Onaitis.

Socialinio modelio Darbo kodekso dalies vadovas Vilniaus universiteto dėstytojas, profesorius Tomas Davulis DELFI tvirtino, kad šia nuostata buvo siekiama mažinti moterų ir vyrų nelygybę. Ankstesnėse diskusijose jis yra sakęs, kad atmetus visus objektyvius veiksnius, Lietuvoje lieka nepaaiškintas 9 proc. dirbančių vyrų ir moterų atlyginimų skirtumas.

„Šios nuostatos pakeitimo aš nelaikyčiau pralaimėjimu, tai jau yra laimėjimas, nes dabar to nėra. Informacija įmonėje vis tiek bus surinkta ir pateikta, ją bus galima pamatyti per Darbo tarybas“, – DELFI komentavo jis.

Padarys, kad būtų neįmanoma sužinoti algų

Tuo metu Trišalės tarybos pirmininkė, Maistininkų profesinė sąjungos vadovė Gražina Gruzdienė stebėjosi tokiu sprendimu.

„Juokinga sakyti, kad vidutinis įmonės darbo užmokestis yra paslaptis. Jeigu socialinio modelio tikslas, kad skurdas Lietuvoje mažėtų, reikia skaidrumo atlyginimų politikoje. Juk skaidrumas mažina ir nelegalų darbą. Pavyzdžiui, jeigu darbuotojas pamatytų, kad vienoje statybų įmonėje atlyginimai 900 eurų, o kitoje – 300 eurų, jis supras, kur yra vokeliai. Tai netgi remia dalis darbdavių ir dėl to yra labai keista Vyriausybės pozicija“, – DELFI komentavo ji.

Pašnekovė tvirtino, kad profesinė sąjungos nesutiks, kad būtų atsisakoma idėjų skelbti atlyginimus.

„Ši idėja negali išnykti. Jeigu kartą per metus informaciją pateiks darbo taryboms, tai pasirašys konfidencialumo sutartį su darbo tarybos nariais ir nieko nesužinosi, jie virs savo sultyse. Kaip galima pasirašyti šakines kolektyvines sutartis, jeigu nematai įmonių vidutinių atlyginimų. Kam tas blefas dėl šakinių kolektyvių sutartis“, – aiškino G. Gruzdienė.

Pasak profsąjungos vadovės, Lietuvoje apskritai nėra darbo tarybų praktikos ir ji abejojanti, ar tai apskritai veiks.

„Žinome tokių atvejų, kad savininkas surengia susirinkimą, pasako, kad steigs darbo tarybą ir padaro fiktyvią tarybą, kuri viską pasirašinėja“, - tvirtino ji.

Padės derėtis dėl algų

Tuo metu Investuotojų forumo vykdančioji direktorė Rūta Skyrienė mano, kad dabar projekte įrašyta nuostata tėra reikalavimas dėl reikalavimo.

„Mūsų asociacijos nariai neprieštaravo ir ankstesnei nuostatai, na, o dabartinė, manau, bus nukreipta į įmonės vidų ir vis tiek bus galima sužinoti atlyginimus. Tai, manau, įgalins darbuotojus derėtis dėl didesnių atlyginimų. Juk dabar informacija, kokie atlyginimai yra įmonėje, nežinomi“, – DELFI komentavo ji.

Tačiau kartu asociacijos vadovė svarstė, kas privers įmones ir darbuotojus steigti darbo tarybas.

„Pavyzdžiui, 50 darbuotojų turinčioje įmonėje visi visus pažįsta ir nematys reikalo burtis į Darbo tarybas. O jeigu tai bus privaloma pagal įstatymą, tuomet darbdavys pats turės tai inicijuoti?“ – svarstė R. Skyrienė.

DELFI primena, kad visam socialiniam modeliui, kuris apima ir Darbo kodeksą, pirmadienį pritarė Vyriausybė. Birželį jį ketina pradėti svarstyti Seimas.