Tokiu atveju situacija valstybėje pagerėtų, nes akcizo didinimas problemą tik pagilins.
Premjeras Algirdas Butkevičius kitą savaitę ketina sukviesti Valstybinės mokesčių inspekcijos, muitinės, Finansų ministerijos pareigūnus ir aiškintis, ką reikia daryti, kad mažėtų nelegalaus verslo dalis.
Tiesa, institucijos kol kas neskuba dalintis, kokias priemones siūlys kovai su šešėliu ir kontrabanda. Pats premjeras užsiminė, kad kalbama apie banderolių keitimą, kad jos būtų labiau apsaugotos, draudimą vikikams gabenti pilnus bakus dyzelino.
„Didžiausia problema yra ir didžiausia žala patiriama dėl tabako gaminių kontrabandos. Tuo metu didžiąją dalį nelegalios alkoholio rinkos užima ne kontrabandiniai, o falsifikuoti alkoholiniai gėrimai ir naminė degtinė: į šalį iš kaimyninių valstybių gabenami didelį kiekį etilo alkoholio turintys buitinės chemijos preparatai, o Lietuvoje nelegaliai iš šio netinkamo gerti – denatūruoto – etilo alkoholio, dalinai išvalius priemaišas, gaminami ir realizuojami kaip „kontrabandiniai“ gėrimai“, – DELFI sakė premjero atstovė spaudai Evelina Lazdauskienė.
Tuo pačiu valdantieji planuoja iki 20 proc. didinti akcizą alkoholiui.
Siūlo baudas
SEB banko vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė kovą su kontrabanda prilygino Sizifo akmens ritimui, kuris kiek jį bestumtum vis tiek rieda žemyn.
Kiti sprendimai, pasak ekonomistės, turėtų būti daromi muitinėje bandant įveikti korupciją, nuodugniau tikrinant kertančius pasienį.
„Korupcijos įveikimui gali būti du keliai: paskatinimai arba baudos pareigūnams. Žinoma, paskatinimai reikalautų didesnių valstybės išlaidų, o baudos būtų pelningas šaltinis. Kalbant apie baudas kontrabandinių prekių pirkėjams, nežinau, kiek tai būtų efektyvu. Manyčiau, kad efektyviau būtų baudos pareigūnams, nes ta žinia greičiau pasklistų“, – komentavo ji.
Kita vertus, anot V. Tauraitės, daug šioje kovoje lemia ir žmonių požiūris, kuris turėtų keistis pirmiausiai.
„Prisiminkime, kad ir konservatorių Vyriausybės tikslas buvo ištraukti milijardą iš šešėlio. Tai skambėjo ambicingai, tačiau kaip tai pasiekti ir kaip tai išmatuoti? Taip pat turime akivaizdų faktą, kad per praėjusius metus akcizų buvo surinkta mažiau nei planuota. Taigi ir praėjusiais metais nepavyko apnaikinti šešėlio, jeigu jau augant vartojimui akcizo surinkimas neaugo taip sparčiai“, – apie nesėkmingą pažadų įgyvendinimą kalbėjo ekonomistė.
Kodėl Šveicarijoje naminė degtinė nepopuliari?
„Pirmiausiai reikia prisiminti, kad kiekviena kova kainuoja. Visada reikia pasiskaičiuoti, ar daugiau laimėsime didindami išlaidas kovai su kontrabanda, ar pralaimėsime. Visiškai nugalėti kontrabandos neįmanoma. Ją pirmiausiai skatina didesnis kainų skirtumas. Numatomi didinti akcizai kontrabandą arba šešėlį šalies viduje tikrai padidins. Beje, ant to paties grėblio lipame nebe pirmą kartą. Reikėtų prisiminti istoriją prieš daugiau nei dešimt metų, kai akcizo didinimas sumažindavo įplaukas ir atvirkščiai, jo sumažinimas padidindavo“, – DELFI Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Rimantas Rudzkis.
Jo nuomone, kovai padėtų didesnis kontroliuojančių institucijų finansavimas. „Tačiau pasikartosiu, kad tai kainuoja ir vargu, ar verta“, – pridūrė ekonomistas.
Todėl šią problemą reikėtų imtis spręsti visai iš kitos pusės.
Jo nuomone, paprasčiausias sprendimas Lietuvai būtų pasirinkti kokią nors šalį su geru verslo klimatu ir tiesiog juos kopijuoti.
„Reikia mažesnio biurokratinio preso, mokesčių stabilumo, ko Lietuvoje niekada nebuvo, supaprastintos įvairių leidimų išdavimo tvarkos, gerai paruoštos darbo jėgos. Juk daug metų kalbame, kad ruošiame vienus specialistus, kai reikia kitų. Taip pat reikėtų mažinti kontroliuojančių institucijų skaičių. Pasaulio banko reitinge viena silpniausių Lietuvos pozicijų yra neliberali darbo rinka Lietuvoje. Pagal darbuotojų atleidimo ir priėmimo tvarką konkurencingumo tyrime mes esame 130 vietoje”, – tvirtino ekonomistas.
Paklaustas apie anksčiau pasirodžiusias idėjas bausti kontrabandinių prekių pirkėjus R. Rudzkis taip pat sako, kad tai duotų mažai naudos.
„O minusas būtų tas, kad padidėtų priešprieša tarp gyventojų ir valdžios. Pasitikėjimas sistema ir taip nėra aukštas, o kai eilinį žmogų, kuris nedaug uždirba, dar nubausime, tada nepasitenkinimas bus dar didesnis. Tai politikai nėra geras dalykas, nes sudaro sąlygas ateiti naujoms populistinėms partijoms“, – sakė jis.
Cigaretės – patrauklesnis „verslas“
Iniciatyvos „Lietuva be šešėlio“ vadovas Kęstutis Kupšys DELFI tvirtino, kad didžiausia problema Lietuvoje – su cigarečių kontrabanda.
Skaičiuojama, kad kas trečia Lietuvoje surūkoma cigaretė yra kontrabandinė.
„Didžiausi kontrabandos mastai pastebimi pasienio rajonuose, kurie ribojasi su Baltarusija. Tačiau, panašu, kad veikia gana gerai išplėtotas cigarečių distribucijos tinklas po visą Lietuvą“, – sakė jis.
Baltarusijoje pakelis cigarečių kainuoja apie 2 Lt, tuo metu Lietuvoje – apie 7 Lt.
Tuo metu alkoholio kontrabanda yra menka – į šalį produktai atkeliauja legaliai, o po to čia gali būti išpilstomi.
„Į Lietuvą produktą atveža legaliai, jį praskiedžia, supilsto į nelegalius butelius ir pardavinėja. Dažniausiai naudojamas lenkiškas neva langų. Šešėlinio nelegalaus alkoholio struktūroje pagrindiniai vyraujantys taškai yra susiję su pilstuko ir nelegalios naminės degtinės gamyba“, – kalbėjo K. Kupšys.
Pasak jo, kontrabandininkams vežti cigaretes yra kur kas patraukliau: „Vienodai rizikuodami jie gali gauti didesnį pelną. Pagalvokite, kaip sudėtinga sukrauti dūžtančius degtinės butelius ir kaip lengva transportuoti ir paslėpti cigaretes. Problema yra ne alkoholio kontrabanda, o jo gamyba šalies viduje“.
Tinklalapio beseselio.lt duomenimis, pats gyventojai registravo 736 alkoholio prekybos taškus, 1028 cigarečių ir 449 degalų pardavimo vietas. Policija yra uždariusi 128 tokias nelegalias prekyvietes.
Pažadai prasilenkia su darbais
„Legalaus verslo aljanso“ vadovas Romas Apulskis DELFI taip pat sakė, kad alkoholio kontrabandos problemos beveik nėra.
Vėliau perpilsčius šį gėrimą, pasak pašnekovo, tiesiog užklijuojama netikra baltarusiška etiketė.
Jis priminė, kad nors kalbama apie kovą su kontrabanda, tačiau praėjusių metų pabaigoje Seimas paskutinėje stadijoje taip ir nepriėmė įstatymo, draudžiančio kioskuose prekiauti kosmetiniu spiritu.
„Kai po to sako, kad kovos prieš kontrabandą, tai truputėlį kelia šypseną“, - pripažino pašnekovas.
Preliminariais vertinimais, maždaug trečdalis Lietuvoje suvartojamo stipraus alkoholio yra nelegalus: o šią dalį maždaug lygiomis dalimis dalijasi Lietuvoje verdama naminė degtinė, o kitą pusę – legaliai į Lietuvą atvežtas skiestas lenkiškas spiritas.
Taip pat kioskuose, anot jo, dar galima įsigyti legaliai atkeliavusio lenkiško kosmetinio spirito, kurio 0,3 l buteliukas kainuoja kiek daugiau nei 2 Lt.
„Policija daro, ką gali, tačiau jie irgi sako, kad atėję į nelegalios prekybos tašką – kokį nors butą, kuriame dar gyvena trys vaikai, nieko negali padaryti. Jie sako: ką mes galime padaryti – susprogdinti? Paskiria baudą, pardavėjų areštuoti negali, nes vienų vaikų palikti negalima. Netgi įeiti į butą jie negali. Taigi yra krūva problemų“, – teigė R. Apulskis.
Pašnekovo duomenimis, juodojoje rinkoje puslitris naminės degtinės arba „pilstuko“ kainuoja apie 10 Lt.
„Jeigu palygintume alkoholio kainą ir žmonių pajamas, tai Lietuvoje yra pats brangiausias alkoholis Europos Sąjungoje. Kuo labiau brangsta legali degtinė, tuo iš paskos brangsta ir ši. Mano nuomone, mokesčiai alkoholiui lyginant su pajamomis yra per dideli, todėl kova su nelegalia prekyba niekada nesibaigs. Reikia nepaleisti, kad pasidarytų palaida bala, tačiau kuo labiau kelsim mokesčius, tuo bus didesnis pelnas ir tuo labiau apsimokės tai daryti“, – sakė jis.
Asociacijos duomenimis, 2009 m. padidinus akcizus alkoholiui, šio mokesčio susirinkimas taip ir neatsistatė.
Finansų ministerija yra suskaičiavusi, jog pernai už akcizus gauta mažiau pajamų nei tikėtasi. 2013 m. už visas akcizines prekes gauta 3,437 mlrd. litų - negauta 85 mln. litų planuotųjų pajamų. Metų planas siekė 3,523 mlrd. litų.
Jau anksčiau suplanuota, kad alkoholiui akcizai šiek tiek didės nuo balandžio.
