Ramiojo vandenyno regiono partnerystė (TPP) nustatys sumažintus prekybinius tarifus ir bendrus prekybinius standartus 12 Ramiojo vandenyno pakrantės valstybių, įskaitant JAV ir Japoniją.
Ši sutartis – tai penkerius metus trukusių įtemptų derybų rezultatas.
Šios sutarties rėmėjai teigia, kad jos vertė siekia milijardus dolerių ją pasirašiusioms šalims, tačiau kritikai savo ruožtu pažymi, kad derybos dėl sutarties buvo slaptos ir ji yra palanki korporacijoms, rašo BBC.
Ši sutartis apima apie 40 proc. pasaulio ekonomikos ir buvo pasirašyta po penkias dienas trukusio baigiamojo derybų etapo JAV Atlantos valstijoje.
Nepaisant sėkmingos derybų baigties ją dar turės ratifikuoti kiekvienos iš sutarties dalyvių šalių teisininkai.
Kas yra TPP?
Nuo ko viskas prasidėjo?
Nuo prieš 10 metų įvykusio Brunėjaus, Čilės, Naujosios Zelandijos ir Singapūro prekybos sutarties pasirašymo.
Kokia sutarties apimtis?
Ganėtinai didelė. 12 valstybių, kurių gyventojų skaičius siekia apie 800 milijonų, apima 40 proc. pasaulinės prekybos apimčių.
Ką teigia kritikai?
Derybos buvo slaptos, sutartis palanki didžiosioms korporacijoms.
Kam ji naudingiausia?
Japonijai sutartis garantuoja didelę naudą, o JAV ši sutartis – tai reikšmingas strateginis žingsnis.
Kas toliau?
Sutartis turės būti ratifikuota kiekvienoje iš sutarties šalių.
JAV prezidentui Barackui Obamai ši prekybos sutartis – reikšmingas laimėjimas. „Partnerystė nustato žaidimo taisykles mūsų ūkininkams ir gamintojams, nes panaikina daugiau nei 18 tūkst. mokesčių, kuriuos skirtingos šalys taiko mūsų produktams“, - sakė jis.
Vis dėlto demokratų kandidatas į šalies prezidentus senatorius Barnie Sandersas įsitikinęs, kad ir vėl laimėjo Volstritas ir kitos didžiosios korporacijos.
Jo teigimu, ši sutartis reikš darbo vietų mažėjimą JAV ir smogs vartotojams, todėl B. Sandersas žada padaryti viską, ką tik galės, kad Kongresas šiai sutarčiai nepritartų.
Kinija – už borto
Kinija sutartyje nedalyvauja, tačiau B. Obamos administracija viliasi, kad ši šalis bus priversta sutikti su dauguma TPP sutartyje numatomų standartų.
„Kadangi daugiau nei 95 proc. mūsų potencialių klientų gyvena už mūsų šalies ribų, mes negalime leisti tokioms šalims kaip Kinija nustatyti pasaulinės ekonomikos taisyklių“, - įspėjo jis.
„Mes turime rašyti šias taisykles, atverti naujas rinkas produktams iš Amerikos, nustatydami aukštus standartus darbuotojams ir mūsų aplinkai išsaugoti“, - patikino B. Obama.
Japonijos ministras pirmininkas Shinzo Abe’as žurnalistams sakė, kad ši sutartis – reikšmingas rezultatas ne tik Japonijai, bet taip pat ir viso Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono ateičiai.
Ginčas dėl biotechnologijų
Galutinis derybų etapas buvo atidėliojamas dėl nesutarimų, susijusių su farmacijos bendrovėms skiriamu periodu išsaugoti vaistų monopoliją.
JAV norėjo, kad būtų numatyta 12 metų garantija, teigdamos, kad garantuojant pajamas ilguoju periodu bendrovės būtų skatinamos investuoti į naujus tyrimus.
Australija, Naujoji Zelandija ir kelios viešos sveikatos organizacijos reikalavo penkerius metus truksiančio garantinio periodo, kol pagaliau į rinką būtų įleista pigesnė nepatentuota arba kopijuota produkcija.
Argumentuojama, kad nustačius trumpesnį garantinį periodą pavyks sumažinti sveikatos paslaugoms teikti reikalingų vaistų kainas, o gyvybiškai svarbūs vaistai taps prieinami skurdžiau gyvenantiems pacientams.
Nepaisant pasiekto kompromiso galutinis garantinis periodas nustatytas nebuvo.
Kalbėdamas šiai sutarčiai aptarti skirtoje spaudos konferencijoje JAV prekybos atstovas Michaelis Fromanas pripažino, kad sutartyje turi būti numatytas naujų vaistų patentų garantinis periodas, kuris, jo teigimu, motyvuotų vaistų gamintojus.
Vašingtone įsikūrusi Biotechnologijų pramonės asociacija savo ruožtu teigia esanti labai nusivylusi dėl pranešimų, kad nepavyko susitarti dėl JAV reikalauto 12 metų trukmės garantinio periodo.
Sudėtingi klausimai
Automobilių pramonė – dar viena įtampą derybose didinusi sritis. Sutarties šalys nerimavo, kiek transporto priemonių turės būti pagaminama TPP šalyse tam, kad joms būtų suteiktas neapmuitintos zonos statusas.
Žemės ūkis tapo dar viena daug ginčų sukėlusia sritimi, nes tokios šalys kaip Naujoji Zelandija pageidauja turėti didesnę prieigą prie Kanados, Meksikos, Japonijos ir JAV rinkų.
Kanada savo ruožtu kovojo dėl galimybės griežtai riboti prieigą prie šios šalies vidinių pieno produktų ir paukštienos rinkų.
Šis klausimas ir jo poveikis kaimo vietovėse gyvenantiems rinkėjams itin jautrus, nes vos po dviejų savaičių vyks federaliniai rinkimai.
„Mes nemanome, kad bus prarastos darbo vietos, nors akivaizdu, kad kai kurioms pramonės šakoms teks prisitaikyti“, - paklaustas dėl galimo darbo vietų praradimo sakė Kanados prekybos ministras Edas Fastas.
Jis pridūrė, kad ši sutartis – tik kartą pasitaikanti galimybė Kanadai formuoti pasekmes bei taisykles Azijos ir Ramiojo vandenyno regione.
