„Investuotojai pirmiausiai vertina skaičius. Kol kas Lietuvos ekonomikos rodikliai investuotojams tikrai nedega raudona spalva“, – teigia „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė Giedrė Gečiauskienė.
Rusijos agresijos grėsmių Baltijos šalyse, karo Ukrainoje, šauktinių kariuomenės grąžinimo Lietuvoje temos eskalavimas viešojoje erdvėje, anot ekonomistų, kol kas neturėtų paveikti užsienio investuotojų elgesio. Šie, pasak LRT.lt pašnekovų, dažnai net nemato diskusijų viešojoje erdvėje šalies, į kurią ketina investuoti.
Savo ruožtu banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas pastebi, kad kalbos ir diskusijos dėl karo nuojautų, šauktinių kariuomenės grąžinimo šalyje šiek tiek įtakos investuotojų sprendimams turi, tačiau, anot pašnekovo, kol kas į visą situaciją regione žiūrima kaip į laikiną dalyką. Tačiau ekonomistas mano, kad pernelyg eskaluoti kai kurių temų kol kas nereikėtų.
„Politiniai neramumai iki tam tikro lygio paprastai investuotojų yra ignoruojami. Žinoma, jei karinis konfliktas stiprės ir labiau grasins Baltijos šalims, investuotojų požiūris gali kisti. Bet kol kas kapitalo judėjimo, investicijų iš Vakarų planų atidėliojimo nesimato.
Kalbant apie šauktinių kariuomenės grąžinimą Lietuvoje, šiais metais gali pakakti savanorių, šauktinių nė neprireikti, jau nekalbant apie išsilavinusius asmenis iki 38 metų, tad tos temos eskalaciją reikėtų labiau suvaldyti, be reikalo negąsdinti visuomenės“, – pažymi Ž. Mauricas.
Situacija regione investuotojams svarbi
Pasak ekonomistų, investuotojams svarbus realus politinis, ekonominis regiono kontekstas, grėsmės ir karas Ukrainoje, o ne viešos karštos diskusijos. Užsienio investuotojai vertina, kas yra šalies, į kurią planuojama ateiti, kaimynai, ar jie auga, yra agresyvūs ar ne.
„Bet kuris investuotojas, ketindamas ateiti į Lietuvą, turės mintyje, kad reikia įvertinti Rusijos agresijos tikimybę. Tačiau vieningo investuotojų vertinimo apibrėžti tikrai neįmanoma. Tai priklauso nuo kiekvieno investuotojo patirties regione, kituose regionuose, polinkio į riziką“, – aiškina G. Gečiauskienė.
Savo ruožtu Ž. Mauricas pažymi, kad dabartinėje situacijoje kiekvieno investuotojo pasirinkimas ateiti į Lietuvą dar labai priklausytų ir nuo to, ar investicijos planuojamos su tikslu plėstis ir eksportuoti į Rytus, ar į Vakarus.
„Investuotojų dabartinė situacija tikrai neturėtų atbaidyti. Ypač kalbant apie tas investicijas, kurios daromos su tikslu eksportuoti produkciją į Vakarus. Gal daugiau nerimo yra kalbant apie tas investicijas, kurios buvo planuotos su tikslu plėstis toliau į Rytus arba ten eksportuoti produkciją ir paslaugas. Tiesa, tokių investicijų skaičius yra mažas.
Tačiau egzistuoja toks bendras konsensusas, kad, kaip ir Gruzijos konflikto atveju, tai yra laikinas reiškinys, jis vienaip ar kitaip susitvarkys. Nuogąstavimų dėl Baltijos valstybių kol kas nejusti, juolab todėl, kad Baltijos valstybės dabar deda pastangas mažinti priklausomybę nuo Rusijos“, – sako ekonomistas.
Skaičiai – pirmiau
Pasak G. Gečiauskienės, kiekvienas investuotojas, ateidamas į šalį, pirmiausiai pradeda nuo skaičių. Jis stebi, kaip auga šalies ekonomika, kokia yra mokestinė, darbuotojų samdymo aplinka, įėjimo į rinką laisvės ar suvaržymai, eksporto, transporto struktūra.
Taip pat stebima ir kaimyninių šalių situacija reitingų ir ekonominio vystymosi skaičių prasme. Visų trijų Baltijos šalių tarptautiniai reitingai, jų istorija šiuo metu yra gera, reitingai kyla, šalys ką tik įsivedė eurą. Tai, anot pašnekovės, piešia gana patrauklų paveikslą. Šalia Baltijos valstybių – Rusija. Tačiau ten ji buvo visuomet, visuomet ji buvo ir ganėtinai problemiška. Tiesa, pačios Rusijos reitingai reikšmingai prastėja, todėl į Lietuvą ketinantis ateiti investuotojas dėmesį į tai tikrai atkreips.
„Kiekvienas investuotojas, ateidamas į Baltijos šalių regioną, kurio pašonėje Rusija, prisiims tam tikrą riziką. Tačiau, kalbant apie konkrečius ir investuotojams labai svarbius Lietuvos ekonomikos rodiklius, pokyčių kol kas nėra, ir mes turime tuo labai džiaugtis. Žiūrint į Rusiją žmogiškąja prasme, gali darytis nejauku, tačiau šalies ekonominiai parametrai kol kas nedega raudona šviesa.
Žinoma, Vyriausybė daro tam tikrus žingsnius, pavyzdžiui, keičia tvarką dėl šauktinių. Tačiau tai yra logiški žingsniai, galvojant į priekį. Galėtume įvertinti, kad dabartiniame kontekste šalies situacija yra nebloga. Taip, matysime ekonomikos sulėtėjimą, jį prognozuoja visi, tačiau su sąlyga, kad nieko labai blogio nenutiks, jis neturėtų būti ypatingai dramatiškas“, – kalba G. Gečiauskienė.
„Latvijoje, pavyzdžiui, metinis mažmeninės prekybos augimas sausio mėnesį viršijo 6 proc. Tai rodo, kad gyventojai nėra išsigandę. Aišku, egzistuoja plona raudona linija – jei grėsmės bus per daug eskaluojamos, gali nutikti taip, kad nuotaikos pasikeis ir sprendimai investuoti bus pradėti stabdyti.
Tačiau turime saugiklių – esame NATO, euro zonos, Europos Sąjungos nariai. Todėl manau, kad didžioji dalis nuogąstavimų yra nepagrįsti. Be to, investuodamas verslas retai įskaičiuoja karinių, geopolitinių konfliktų pavojų. Taip buvo net prieš Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus. Dažnai verslas elgiasi taip, tarsi konflikto nebus, o jei/kai tai atsitiks, tada bus žiūrima, kaip išsisukti“, – kalba Ž. Mauricas.
