Ne itin palankias prognozes pateikia visi, kas ne tingi – pradedant Kinijos valstybine žiniasklaida ir baigiant Donaldu Trumpu, skelbia washingtonpost.com.
Tiesą sakant, antradienis Kinijos akcijų rinkoje buvo nelengvas – kaip ir visa vasara. Nepaisant to, nors situacija Kinijos akcijų biržoje pirmadienį ir antradienį privertė kaip reikiant sunerimti, tai tikrai nereiškia, kad šalies ūkio laukia pragaištis.
Ekspertai teigia, kad investuotojai, neigiamus pokyčius Kinijos akcijų rinkoje vertindami kaip lakmuso popierėlį, atspindintį padėtį visoje šalies ekonomikoje, skaudžiai klysta.
Be jokios abejonės, šie dalykai tiesiogiai susiję, tačiau minėtasis ryšis nėra toks stiprus, kaip kad gali pasirodyti už Kinijos ribų. Kalbant apie šalies ūkį, nors jam ir tenka spręsti ne vieną sudėtingą problemą, jis ir toliau demonstruoja gyvybės ženklus.
„Investuotojai perdeda, nerimaudami dėl ekonominių pavojų ir rizikos Kinijoje. Akcijų burbulo sprogimas iš tikrųjų nepasako nieko apie tikrąją Kinijos ekonomikos būklę. Naujausi duomenys iš kitų didžiųjų ekonomikų iš esmės palankūs, todėl baimės dėl pasaulinio sulėtėjimo kol kas neturi nė menkiausio pagrindo“, – sako vyriausiasis pasaulio ekonomikos specialistas iš „Capital Economics“ Julianas Jessopas.
„Dauguma rinkos nuogąstavimų (dėl ekonomikos griūties, finansų suirutės, konkurencinės devalvacijos) yra perdėti. Prekyba rinkose priklauso ne tik nuo ekonominių realijų, bet ir nuo valdžios politikos. Panašu, kad šį kartą Pekinas ir likęs pasaulis paprasčiausiai nesusikalbėjo“, – klientus ramina „Gavekal Dragonomics“ vykdomasis direktorius Arthuras Kroeberis.
Pasaulis labiausiai nerimauja dėl vieno vienintelio klausimo – kaip Kinijos valdžia suvaldys savo ūkį, kokių priemonių imsis.
Kinija puikiai žino, kad teks kantriai iškęsti esminį pokyčių procesą – būtina liautis skyrus pinigus sunkiajai pramonei, investicijoms į infrastruktūrą ir nekilnojamąjį turtą, o atsigręžti į paslaugų sektorių, skirti dėmesį vartojimui ir technologijoms. Tokie pokyčiai neabejotinai sulėtino ekonomikos augimą.
Kinijos valdžia tai puikiai supranta ir atitinkamai nuleido lūkesčių kartelę. Sulėtėjusį ekonomikos augimą Pekinas vadina „nauja norma“ ir „žada ateityje leisti rinkoms pačioms priimti sprendimus“.
Bėda ta, kad Kinijos valdžia nenori ar tiesiog negali išlaikyti tos „naujos normos“.
Pastangos kol kas neduoda norimų rezultatų – ėmėsi veiksmų dėl valiutos, tačiau pažadų kaip reikiant pertvarkyti valstybines bendroves nesilaiko.
Kai vasarą prasidėjo bėdos akcijų rinkoje, valdžia nedelsiant įsikišo, ėmėsi net kelių netradicinių priemonių, tarp kurių minimas ir spaudimas didiesiems investuotojams žūtbūt pirkti akcijas ir pirminių viešųjų akcijų siūlymų įšaldymas.
Šią savaitę Pekinas ėmėsi šiek tiek nuosaikesnės taktikos ir liovėsi kišęsis.
Aiškios strategijos trūkumas – pagrindinė priežastis, kodėl persigando investuotojai. „Tai pasitikėjimo klausimas. Kinijos ekonomika tikrai nėra tokia bloga, kaip kad mano žmonės, jie tiesiog pernelyg audringai reaguoja. Nuosmukis akcijų rinkoje atspindi žmonių lūkesčius“, – paaiškina „Huaxi Securities“ analitikas Wei Wei.
Kinijos ekonomikos paveikslas tikrai nėra toks niūrus, kaip manoma. Ekspertai vieningai sutinka, kad Kinijos akcijų rinkos ir tikrosios ekonomikos ryšys gana silpnas.
„Geras dalykas tas, kad nuosmukis akcijų rinkoje greičiausiai nesukels jokio pavojaus bankų sektoriui, investicijoms. Jeigu Kinija nori susigrąžinti ekonomikos augimo tempą, jai būtina gerokai aktyvesnė rinka“, – sako vyriausiasis „Deloitte China“ ekonomistas Xu Sitao.
Reikalų su akcijų rinka turi labai nedaug gana turtingų Kinijos gyventojų, ir nors skolinimasis Kinijoje ir brangsta, paprastam Kinijos namų ūkiui pavyksta nemažai sutaupyti.
Akademikas iš Pekino universiteto vadybos Guanghua mokyklos Zhao Longkai sako, kad pastarosios bėdos akcijų rinkoje smulkiems investuotojams daug žalos nepadarė.
„Nemanau, kad eiliniai investuotojai labai nerimautų. Kiek žinau, dalis šiek tiek prarado, bet situacija žymiai geresnė nei prieš aštuonerius metus“, – sako Zhao Longkai.
Be to, kalbose apie vadinamąjį „juodąjį pirmadienį“ Kinijos akcijų biržoje paskęsta faktas apie Kinijos ekonomikos augimą, kuris vyksta.
Nemažai svarstančiųjų, kokiu tempu auga ir ateityje augs Kinijos ūkis – Pekino valdžia prognozuoja 7 proc. BVP augimą, tačiau yra ekspertų, manančių, kad tikrasis skaičius svyruos tarp 4 ir 5 proc. Nors ir nedidelis, bet augimas vyks – tai nenuginčijama tiesa.
Kinijos pramonės sektorius turi rimtų bėdų, tačiau pastebimi teigiami ženklai paslaugų ir vartojimo sferose – būtent į šiuos sektorius Pekinas ir deda daugiausia vilčių.
Remiantis naujausiais duomenimis, paslaugų sektorius jau tapo svarbiausiu Kinijos ekonomikos augimo varikliu, per pirmąjį 2015 metų pusmetį jis ūgtelėjo 8,4 proc. ir šiuo metu sudaro 49,5 proc. BVP. Tokia oficiali Kinijos valdžios pateikiama statistika.
Kinijoje mažmeninė prekyba kiekvienais metais auga 10,5 proc. – liepą siekė 383,8 mlrd. dolerių (333,57 mlrd. Eur). Birželį augimas siekė 10,6 proc. Per pirmuosius septynis 2015 metų mėnesius Kinijoje pardavimai vidutiniškai augo 10,4 proc.
