Vienos geriausių pasaulyje verslo mokyklų vadovas savo pranešimą pradėjo pastebėdamas, kad geriausi metai ekonominiu požiūriu pasauliui buvo 2000-2007 m., kai valstybės galėjo greitai ir stipriai augti.

„Vis dėlto tuo metu virš pasaulio kabėjo didžiulis debesis – pasaulinis netolygumas, kuris parodė pasaulinės ekonomikos silpnumą“, - kalbėjo jis.

Žiūrėdamas į 2013 m. valstybių BVP rodiklius pranešėjas priminė, kad šiuo metu galingiausios ekonomikos vaidmuo lieka JAV rankose, antra – Kinijai.

„Tačiau, kai kalbame apie ekonominės galios pasiskirstymą, BVP nėra geras rodiklis jam nustatyti. BVP skaičiuojamas pagal tai kokias pajamas gauna įmonės už savo sukurtas prekes ir pajamas: tai prekių kiekis padaugintas iš kainos. Bet mes visi žinome, kad skirtingose valstybėse kainos skiriasi“, - kalbėjo I. Mihovas.

Kaip pavyzdį, ekonomistas paminėjo ryžių lėkštės kainą JAV ar Kinijoje.

„Sakykime, JAV ji kainuoja 1 dolerį, Kinijoje – 0,5 dolerio. Taigi, jei vieną lėkštę ryžių padauginame iš skirtingų kainų, gauname, kad JAV du kartus stipresnė už Kiniją. Kaip atsvara šiam rodikliui yra perkamosios galios paritetas, kuris leidžia matyti skirtumą, jog už vieną dolerį skirtingose valstybėse gali įsigyti skirtingai“, - konferencijoje kalbėjo svečias.

Atsižvelgus į perkamosios galios paritetą, I. Mihovas teigia, kad JAV vis vien išlieka stipriausia ekonomika, tačiau Kinija arti Amerikos.

„Jei kalbame apie tai, ar šalis yra turtinga ar ne, žiūrime į BVP vienam gyventojui rodiklį. Čia Kinija atrodo jau visai skirtingai. Tačiau reikia suprasti, kad jei JAV šis rodiklis daug didesnis, žmonėms Kinijoje reikia mažiau, kad jie galėtų tą patį įsigyti“, - iliustravo svečias.

Konferencijos pranešėjas pastebėjo, kad skirtumai tarp BVP vienam gyventojui lyginant pasaulio šalis yra labai dideli. Tačiau I. Mihovo teigimu, tai nėra blogai. Pasak jo, jei visos šalys pasaulyje turėtų vienodą rodiklį, tuomet šalys neturėtų potencialo augti.

„Jei kažkurioje šalyje yra maži atlyginimai, mažos kainos, tuomet brangesnės šalies įmonėms naudinga perkelti gamybą į tą šalį. Gaunant daugiau pelno, daugiau investuojama į gamybą vykdančią šalį, taip joje auga ekonominė galia“, - kalbėjo svečias.

Šalis ekonomiškai auga, kol pasiekia tam tikrą išsivystymo lygį.

„Jeigu nutiktų taip, kad visos šalys pasiektų tą patį išsivystymo lygį, pasaulis būtų visai kitoks nei tas, kuriame gyvenome paskutinius 200 metų“, - kalbėjo „Lūžio taško“ pranešėjas.

I. Mihovas nemato priežasčių, kodėl taip neturėtų nutikti, išskyrus vieną. Pasak jo, vienodėjant šalių ekonomikų stiprumui į lyderiaujančią poziciją išsiverš Kinija ir Indija.

„O tada JAV sukuriamas BVP sudarys mažiau nei 5 proc., Europos šalių – taip pat mažiau nei 5 proc., - skaičiais dalijosi ekonomistas. - Ar taip nutiks? Nėra jokios natūralios jėgos, kuri stabdytų šį procesą. Vienintelė priežastis, kodėl šis scenarijus galėtų neišsipildyti – jei Kinijos ir Indijos politikai sugriautų savo ekonomikas“.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (640)