Pasaulinio lygio verslą du slovėnai pradėjo pardavę savo gitaras

 (3)
Viena ypač sėkmingai verslą plėtojančių Slovėnijos įmonių yra „Polycom“, kurioje gaminamos įvairios plastmasinės automobilių detalės.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Egzistuoja net 50 proc. tikimybė, kad automobilyje, nesvarbu kurioje pasaulio šalyje jis pagamintas ar naudojamas, yra viena iš „Polycomo“ pagamintų detalių. Taip praneša LRT RADIJAS, apžvelgdamas Slovėnijos verslo naujienas.

Šios įmonės savininkai – du broliai Iztokas ir Igoris Stanonikai. Įmonė buvo įkurta praėjusio amžiaus 8-ajame dešimtmetyje. Pirmąjį darbo įrenginį broliai nusipirko iš pinigų, kuriuos gavo pardavę dvi savo gitaras.

Vos tik pradėję verslą savininkai patyrė nesėkmę. Jie buvo sukūrę cigarečių užgesinimo prietaisą, kurį planavo išplatinti visoje Jugoslavijoje, bet jiems nepavyko. Vėliau savo jėgas broliai nukreipė į baldų verslą bei kitas sritis.

Jugoslavijai skilus, pradėta gaminti plastmasines automobilių detales ir verslas išsiplėtojo. Šiuo metu įmonėje dirba per 200 darbuotojų ir prognozuojama, kad šiemet įmonė gaus apie 2 mln. eurų pelno.

Daugiausia savo gaminių „Polycomas“ parduoda Europos bei Amerikos rinkose.

Ekonominė padėtis gerėja

Užsienio ekspertai teigia, kad Slovėnijos ekonomikos situacija gerėja: Slovėnija pamažu eina vadinamosios sveikos Europos dalies link ir tik žingsnis ją skiria nuo valstybių, kurios jau pabaigė ekonomines reformas.

Šiais metais sausio mėnesį Slovėnijos eksportas ir importas, palyginti su 2016 m., padidėjo. Svarbiausia Slovėnijos eksporto ir importo partnere išlieka Europos Sąjunga, su kuria eksportas sausį sudarė 77,9 proc., o importas – 80,5 proc.

Be to, mažėja Slovėnijos biudžeto deficitas.

Slovėnijos ekonomiką teigiamai veikia ir didesnis vidaus vartojimas, kuris pernai pasiekė 2,4 proc. ir sudaro 2,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Namų ūkių išlaidos taip pat padidėjo. Užfiksuota, kad padidėjo automobilių, baldų, baltosios technikos, drabužių bei avalynės pardavimai. Toks namų ūkių išlaidų augimas paskutinį kartą buvo užfiksuotas 2008 m., t.y. prieš ekonomikos krizę.

Valstybės skola viršija regiono vidurkį

Užsienio ekspertai išskiria ir keletą silpnų Slovėnijos ekonomikos sričių. Prieš krizę Slovėnija buvo viena iš mažiausiai įsiskolinusių šalių, o dabar valstybės skola viršija regiono vidurkį. Valstybės skola siekia apie 80 proc. Taip pat BVP vis dar nepasiekė tokios ribos, kuri buvo iki krizės.

Ekonomikos augimas pernai siekė 2,6 proc. Užsienio ekspertai prognozuoja, kad ekonomikos augimas Slovėnijoje šiais metais sieks 3 proc., bet vietiniai ekspertai teigia, kad bus mažesnis – 2,2 proc. Viešųjų investicijų srityje Slovėnija viršija ES vidurkį, bet privačių investicijų srityje vis dar atsilieka.

Užsienio ekspertai atkreipia dėmesį, kad ekonomiką veikia ilgalaikės išlaidos dėl gyventojų senėjimo proceso, be to, Slovėnijos laukia dar viena pensijų reforma.

Pabrėžiama ir silpna valstybinių įmonių įtaka šalies ekonomikai. Nors Europos Komisijos ekspertas teigia, kad Slovėnija viršija vidurkį valstybinių įmonių sferoje ir su valstybinėmis įmonėmis nieko blogo nėra, be to, tam tikras funkcijas valstybinės įmonės vykdo geriau nei privačios, nes atsižvelgia į socialines pasekmes, vis dėlto užsienio ekspertai atkreipia dėmesį į problemą, kad valstybinės įmonės, palyginti su privačiomis, mažiau investuoja, jų augimas yra lėtesnis ir mažiau prisideda prie bendro ekonomikos augimo.

Moterys vis dar uždirba mažiau

Nedarbo lygis Slovėnijoje sumažėjo ir dabar siekia 8 proc. Vidutinis darbo užmokestis šalyje – 1 000 Eur neto. Viešajame sektoriuje vidutinis darbo užmokestis yra didesnis nei privačiajame. 2016 m. vidutinis darbo užmokestis viešajame sektoriuje sieke 1 185,60 Eur, o privačiajame – 950,65 Eur.

Nors vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas Slovėnijoje yra vienas mažiausių ES, jis vis dar išlieka. Moterys Slovėnijoje vidutiniškai uždirba 100 Eur mažiau nei vyrai.

ES statistikos duomenimis, šalyje moterys vadovauja 37 proc. verslo įmonių, o jų darbo užmokestis net 12,4 proc. mažesnis nei vyrų.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Naujienos

Pašto skyrius siūlo įkurti bibliotekose ar parduotuvėse (65)

Siekiant kaimo vietovių nepalikti be pašto, Lietuvos pašto padaliniai galėtų dirbti kartu su bibliotekomis ar kitomis valstybės institucijomis, sako Seimo pirmininkas.

„Barbora“ ateina į Kauną (50)

Internetinė parduotuvė „Barbora“ balandį planuoja pradėti veiklą Kaune, pranešė įmonės direktorius Tomas Kibildis.

Darbdaviai tikisi greito Darbo kodekso priėmimo (58)

Darbdavių atstovai norėtų, kad naujasis Darbo kodeksas Seime būtų patvirtintas balandį, nes tai leistų verslui iki liepos pradžios prisitaikyti prie naujų darbo santykių. Darbdaviai taip pat tikisi, kad parlamentarai nekeis Trišalėje taryboje sutartų nuostatų.

„Twitter“ svarsto galimybę įvesti mokestį už paslaugas (1)

„Twitter“ svarsto galimybę pristatyti naują populiarios programėlės „Tweetdeck“ versiją, skirtą profesionalams, ir pirmą kartą pradėti imti mokestį už paslaugas iš kai kurių vartotojų, ketvirtadienį informuoja „Reuters“, remdamasi bendrovės duomenimis.

„Startup Lithuania“ įvardytas kaip sektinas ekosistemos skatinimo pavyzdys

Pasaulio ekonomikos forumo ir Europos investicijų banko šią savaitę išleistoje ataskaitoje „Verslios Lietuvos“ startuolių ekosistemos platforma „Startup Lithuania“ buvo įtraukta tarp 25 pavyzdinių verslumo ir inovacijų skatinimo iniciatyvų.