Investuotojai puolė pirkti saugiomis investicijomis laikomo aukso, jenų ir valstybės obligacijų, nes esminis pokytis Europoje sukėlė daugybę klausimų, tarp jų ir tai, kas valdys Britaniją po Davido Camerono atsistatydinimo.
„Brexit“ vadinamas Britanijos sprendimas trauktis iš ES Tokijo ir Paryžiaus biržų indeksus nusmukdė 8 proc., Frankfurto biržos indeksas smuko beveik 7 proc., o Londono ir Niujorko biržų indeksai neteko daugiau nei 3 proc.
Didžiosios Britanijos svaro kursas JAV dolerio atžvilgiu krito 10 proc. iki žemiausio lygio per 31 metų, tačiau vėliau Britanijos valiutos kursas kiek atsigavo ir, lyginant su ketvirtadieniu, buvo 9,1 proc. mažesnis.
Dolerio atžvilgiu 2,6 proc. atpigo ir euras.
Toks akcijų ir valiutų pigimas paskatino aukso paklausą. Metalas pabrango beveik 5 proc. Taip pat saugia investicija laikomos Japonijos jenos kursas dolerio atžvilgiu padidėjo 4,2 proc., euro – 7 proc. Vienu metu už vieną dolerį buvo mokama mažiau nei 100 jenų, – taip buvo pirmą kartą nuo 2013 metų lapkričio.
Dešimties metų trukmės JAV iždo obligacijų pelningumas sumažėjo iki žemiausio lygio nuo 2012 metų ir siekė 1,42 proc., tačiau vėliau kiek padidėjo. Savo ruožtu tokios pat trukmės Vokietijos valstybės obligacijų pelningumas antrą kartą istorijoje smuktelėjo žemiau nulio.
„S&P Dow Jones Indices“ duomenys rodo, kad dėl penktadienį rinkoje kilusio sąmyšio rinkos neteko 2,1 trln. JAV dolerių vertės.
Londono vertybinių popierių biržos indeksas FTSE 100 prekybos sesijos pradžioje smuko 7,5 proc., tačiau vėliau kiek atsigavo po to, kai D. Cameronas pranešė atsistatydinsiantis, o kelių šalių centriniai bankai pabrėžė, jog imsis visų priemonių stabilizuoti padėtį rinkose.