Be to, J. de Larosiere yra ir G30 organizacijos, vienijančios įtakingus pasaulio finansininkus ir akademikus, narys.
„Aš norėčiau, kad daugelis egzistuojančios pinigų sąjungos (euro zonos - DELFI) narių turėtų tokius ekonominius rodiklius kaip Lietuva. Aš tikrai to norėčiau“, - sakė J. de Larosiere.
Jo manymu, Lietuvoje yra geras biudžeto deficito rodiklis, pakankamai spartus ekonomikos augimas, tinkamas valstybės skolos dydis ir finansinis sektorius.
„Aš manau, kad Lietuva gali daug ką parodyti ir nedaug kur jai reikia patarti, ką daryti, - apibendrino J. de Larosiere. - Mes, iki tam tikro laipsnio, esame sukrėsti (Lietuvos ekonomikos – DELFI) privalumų“.
Prisiminė, kaip Lietuvai grąžino auksą
„Aukso atsargų grąžinimas Lietuvai 1992 m. buvo labai svarbus ir simbolinis įvykis, nes Prancūzijos centrinis bankas gavo šį indėlį, man atrodo, 1935 m., iš Lietuvos. Tai buvo didelis indėlis, 2,5 tonos aukso, o tai yra labai daug pinigų. Žinoma, mes buvome paprašyti Sovietų Sąjungos grąžinti auksą Sovietų Sąjungai, „Gosbank“ (liet. - valstybiniam bankui – DELFI). Tačiau mes galėjome grąžinti indėlį tik jį palikusiam asmeniui arba teisėtam jo paveldėtojui. Mes pasakėme, kad „Gosbank“ nėra teisėtas 1935 m. veikusio Lietuvos banko paveldėtojas. Taigi, jie pagalvojo, kad bus paprasčiau auksą atgauti jo reikalaujant iš „Gosbank“ padalinio Vilniuje“, - juokėsi J. de Larosiere.
Jis sako, jog ir tuomet Prancūzijos bankas atsisakė grąžinti Lietuvos auksą, primindamas, kad Vilniuje veikia „Gosbank“ padalinys, kuriam jau buvo atsisakyta grąžinti auksą.
„Taigi, mes saugojome auksą, o kai galiausiai jūs atgavote nepriklausomybę 1991 m., tuomet mes buvome laimingi galėdami auksą grąžindami“, - prisiminė J. de Larosiere.
Dabar nemato kliūčių įsivesti eurą
Pasak J. de Larosiere, kalbant objektyviai, Lietuva yra išpildžiusi visus kriterijus, reikalingus įstoti į euro zoną.
„Politinis aspektas: ar mes prisijungsime ir kada mes prisijungsime yra tai, apie ką turėtų kalbėti finansų ministras“, - sakė J. de Larosiere.
Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius dėstė, jog Lietuva toliau turėtų laikytis dabar vykdomos politikos, paisyti fiskalinės disciplinos, o tai leis pasiekti tiekslus.
„Prisijungti prie euro zonos savaime nėra tikslu. Tai Lietuvos ekonomikos pasirengimą integruotis į Europos ekonomiką matuojanti priemonė. Mums yra labai svarbu būti integruotiems į Europos ekonomiką“, - sakė R. Šadžius.
Iš viso į Vilniuje rugsėjo 12–13 dienomis vykstantį EUROFI forumą atvyksta daugiau nei 500 Europos ir pasaulio ekonomikos bei finansų ekspertų. Renginys siejamas su Lietuvos pirmininkavimu Europos Sąjungos Tarybai.
„Šio forumo darbotvarkė yra išsiaiškinti iššūkius, kuriuos dar reikia spręsti finansinės integracijos kontekste, ypatingai Europoje“, - sakė J. de Larosiere.
Pasak jo, Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungai yra ypatingai reikšmingas, nes 2014 m. pavasarį vyks rinkimai į Europos Parlamentą, o teisinis Europos Sąjungos gyvenimas kurį laiką bus sudėtingas. Dėl to sprendimai, kurie jau yra paruošti, bet dar neįgyvendinti, turi būti priimti iki šių metų pabaigos, t.y. Lietuvos pirmininkavimo metu.
Jis priminė, jog vienas svarbių klausimų, apie kuriuos yra diskutuojama Europos Sąjungos mastu yra bankų gelbėjimo mechanizmas.
„Supratimas, kad yra reikalingas Europos Sąjungos mastu galiojantis (bankų problemų – DELFI) sprendimo mechanizmas yra tai, kam iš principo yra pritarta“, - teigė J. de Larosiere.
Nors, pasak jo, dar yra likę diskutuotinų klausimų, kur kas svarbiau, jog tokiai idėjai yra pritariama iš esmės. Jis viliasi, kad galimi nesutarimai dėl bankų gelbėjimo mechanizmo bus išspręsti artimiausiu metu.
Mato, kad Europos reikalai taisosi
Paklaustas, kokią ateitį prognozuoja Europos Sąjungai, J. de Larosiere nebuvo linkęs pokyčių susieti su konkrečiais terminais, tačiau pasakė, kad sąjungos ekonomika vystosi toliau, o ne stagnuoja.
„Mano manymu, Europos ekonomika tampa vis labiau ir labai intergruota. Tai skamba paradoksaliai, nes daug žmonių kalba apie fragmentaciją, tačiau mano požiūris yra kitoks. Daugelyje šalių yra nudirbti dideli darbai ir Lietuva yra viena iš jų“, - teigė J. de Larosiere.
Pasak jo, jei pasižiūrėti į Europos Sąjungos narių finansinius rodiklius, galima pamatyti, kad šalių ekonomikos tampa vis labiau subalansuotos.
„Tai atsiperka, nors yra nedarbo ir kitų problemų, tačiau šalys sugeba geriau konkuruoti užsienio rinkose ir tai atsispindi jų balansuose“, - pastebėjo J. de Larosiere.
Anot jo, jei ir toliau bus siekiama subalansuoti šalių ekonomikas, paversti jas konvergencinėmis, Europoje toliau tęsis augimas.
„Mano nuomone, Europos padėtis taisosi ir reikalai dar pagerės“, - sakė J. de Larosiere ir pridūrė, kad Europa suras naują raidos kelią, pasimokydama iš pastarojo dešimtmečio klaidų.
Jo nuomone, per pastaruosius trejus metus, kuriuos J. de Larosiere vadina reintegracijos metais, Europos Sąjunga pasiekė daugiau nei per pastarąjį dešimtmetį.
Imsis ekonomikos stabilumo ir augimo temų
Renginyje daugiausia dėmesio bus skiriama finansinio stabilumo ir ekonomikos augimo temoms, dalyviai aptars Bankų sąjungos vystymo, bankų gaivinimo ir pertvarkymo politikos klausimus, ilgalaikio ekonomikos augimo skatinimo ir kitas aktualijas.
Forume diskutuos Europos Komisijos narys, atsakingas už vidaus rinką ir paslaugas, Michelis Barnier, Europos Parlamento Ekonomikos ir finansų komiteto (ECON) pirmininkė Sharon Bowles, Europos investicijų banko (EIB) prezidentas Werneris Hoyeris, Europos stabilumo mechanizmo vadovas Klausas Reglingas, finansų ministrai Pierre`as Moscovici (Prancūzija), Jurgenas Ligi (Estija), Giannis Stournaras (Graikija), Europos Centrinio Banko vykdomosios valdybos narys Jörgas Asmussenas, centrinių bankų valdytojai: Patrickas Honohanas (Airija), Marekas Belka (Lenkija) ir kiti aukšto rango viešojo sektoriaus, centrinių ir visame pasaulyje žinomų komercinių bankų, asocijuotų verslo struktūrų atstovai, nepriklausomi finansų ekspertai.
Renginį organizuoja EUROFI mokslinis forumas („think tank“) kartu su Finansų ministerija, Lietuvos banku ir Investuotojų forumu. Tokio masto ir svarbos renginys mūsų šalyje organizuojamas pirmą kartą.
EUROFI forume finansinių paslaugų sektoriaus ir valdžios institucijų atstovai keičiasi informacija, įžvalgomis ir nuomonėmis. Siekiama, kad šios diskusijos inicijuotų teisinius ar verslo sprendimus, kurie stiprintų ES finansų sektoriaus saugumą ir stabilumą.
Forumą atidarė finansų ministras Rimantas Šadžius ir Centrinio banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, kurie pristatė Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai finansų srities prioritetus.
