Tokiu perspėjimu jis pasidalino ketvirtadienį Briuselyje vykusiame ekonomikos forume.
A. Stubbas diskusijos apie kovos su nelygybėmis metu dėstė, jog politikai vis dar nesupranta, kokį poveikį ketvirtoji pramonės revoliucija turės tiek žmonijai, tiek visuomenei.
„Dirbtinis intelektas, trimatis spausdinimas, daiktų internetas, automatizacija ir robotizacija sukels tokią revoliuciją... Ji iš esmės pakeis, ką žmonės daro visą dieną. Jau netolimoje ateityje turėsime kiborgų, žmonių, kurie yra pusiau mašinos. Tai gali skambėti kaip mokslinė fantastika, tačiau nėra“, – kalbėjo jis.
Pirmuoju pramonės perversmu laikomi pokyčiai gamybos technologijose, prasidėję XVIII amžiaus pabaigoje Didžiojoje Britanijoje ir siejami su garo mašinos išradimu.
Antroji pramonės revoliucija vyko XX amžiaus pradžioje ir siejama su elektros atsiradimu, o trečioji prasidėjo prieš 20–30 metų, ėmus plisti informacinėms technologijoms.
Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie artėjančią ketvirtąją pramonės revoliuciją, kurios pagrindiniai bruožai – žmogaus protą pranoksiantis dirbtinis intelektas, technologijos, sujungsiančios fizinį, virtualų ir biologinį pasaulius.
Darbo rinka keisis
A. Stubbas susirinkusiesiems pasakojo, kad šiandien galima ant pelės nugaros užauginti ausį, prisiūti ją prie žmogaus galvos ir ji veiks.
„Kas toliau? Jei prarasime ranką, galėsime užsiauginti naują? Pagalvokite, ką visa tai reikš darbo rinkai po 20 ar 30 metų. Kai robotai pradės periminėti darbo vietas (o jie tai jau daro), žmonės turės labai daug laisvo laiko.
Manau, kad tai reikš iš esmės pasikeisiančią darbo rinką. Politikai privalo tai suprasti, todėl manau, kad tokia institucija kaip Europos Komisija turėtų parengti etikos kodeksą ketvirtajai pramonės revoliucijai“, – aiškino jis.
Tačiau Paryžiaus ekonomikos mokyklos profesorius François Bourguignonas ramino, jog pirmoji pramonės revoliucija truko ilgokai.
„Perversmo sukurtos inovacijos realiai veikti pradėjo tik po 20 ar 30 metų. Negana to, perversmas sukėlė didžiulę nelygybę. Todėl turime pagalvoti, ką daryti, kad tai nepasikartotų. Kai kas sako, kad reikia apmokestinti robotus, bet aš manau, kad tai yra nesąmonė. Ką tai reiškia – apmokestinti robotus?“ – klausė jis.
Europos Komisijos vicepirmininkas Valdis Dombrovskis pastebėjo, kad negalima aklai priešintis artėjantiems pokyčiams.
„Tarkime, luditai būtų sunaikinę visas garo mašinas, bet visuomenė būtų tik pralošusi ir nereikia inovacijų laikyti grėsmėmis. Turime pasistengti ir suvaldyti artėjančius pokyčius“, – sakė jis.
Primins apie klasių visuomenę
A. Stubbas sutiko, kad jo prognozuojami pokyčiai neįvyks per vieną dieną.
„Manau, kad ilgesniame laikotarpyje gali atsitikti taip, kad ketvirtoji pramonės revoliucija sukurs tokią klasių visuomenę, kokios nematėme mažiausiai šimtą metų.
Jei kai kurie asmenys turės privilegiją – galimybę pasinaudoti, pavyzdžiui, dirbtiniu intelektu kitaip nei visi kiti – tada jie turės labai daug pranašumų. Manau, kad tai būtų neteisinga“, – sakė jis.
Buvusio Suomijos premjero teigimu, į marksizmą panašūs judėjimai gali kilti kaip atsakas tokio pobūdžio nelygybėms.
Kovoja su populistais
Diskusijoje apie nelygybes dalyvavęs Europos profesinių sąjungų konfederacijos vadovas Luca Visentini priminė, kad nepaisant visų reformų ir kitų pastangų pastaraisiais metais užkurti ekonomiką, vis tiek nedarbo lygis Europoje yra didelis, algos daugelyje sričių yra mažos.
„Jei neišspręsime šių klausimų, ypač nelygybės, tada populistai ir toliau galės naudotis nepatenkintų žmonių patiklumu“, – kalbėdamas apie pastarojo meto politines tendencijas sakė jis.
Savo ruožtu A. Stubbas pažymėjo, jog Europos institucijos neturėtų dalyti pažadų, kurių negalės ištesėti.
„Briuselis neturėtų sukurti regimybės, kad gali išspręsti nelygybės problemą. Mano didžiausia baimė, kad daugybė populistų nuolat puola Briuselį ir jei mes prižadėsime, kad galime panaikinti nelygybę (o mes to padaryti negalime), jie turės dar vieną ginklą mums kritikuoti“, – kalbėjo jis.
F. Bourguignonas pažymėjo, kad nelygybė yra kur kas labiau komplikuota ir turi ne vieną dimensiją.
„Taip, darbo vietos yra labai svarbu. Tačiau žemesnėje padėtyje esantys žmonės taip pat nuolat kenčia psichologiškai – jaučiasi nesaugūs. Pavyzdžiui, Prancūzijoje daugiau nei 80 proc. bijo, kad pradės skursti per artimiausius 5 metus.
Tarp kitų nelygybės dimensijų taip pat yra socialinis mobilumas – kokias perspektyvas gyvenime turi mūsų vaikai“, – aiškino profesorius.
Europos Komisijos duomenimis, Europos Sąjungoje 20 proc. didžiausias pajamas gaunančių namų ūkių yra penkis kartus turtingesni už 20 proc. mažiausias pajamas gaunančių namų ūkių.
9,5 proc. ES dirbančiųjų gyvena skurdžiai, 23,7 proc. ES gyventojų susiduria su skurdo rizika ir socialine atskirtimi. 8 iš 10 europiečių teigia, kad nedarbas, socialinė nelygybė ir migracija yra svarbiausi ES iššūkiai.
