Gyventojai jaučia, kad padėties eskalavimas Ukrainos rytuose skatina ekonomines sankcijas prieš Rusiją. Rusijos ekonomikos priklausomybė nuo kainų už naftą, žaliavų pardavimų rinkų, pasaulinės bankų sistemos ir importo naujo sankcijų paketo atveju grasina rimtais sunkumais, žurnale „The New Times“ rašo buvęs Rusijos Centrinio banko vadovo pavaduotojas Sergejus Aleksašenko, nusprendęs papasakoti rusams, kaip apsaugoti savo santaupas nuo sankcijų prieš Rusiją.
Jo teigimu, bet kokios santaupos, laikomos bankų sąskaitose ir uždirbančios procentus, yra kur kas geriau, negu po čiužiniu ar stiklainiuose laikomi pinigai. Net jei procentai už indėlius atrodo nereikšmingi, tai yra geriau negu nieko. Nuostolių maksimumą riboja procentai už paskutinį periodą, todėl renkantis banką vertėtų savo pinigus patikėti tam, kuriame procentai skaičiuojami ir prie indėlio pridedami dažniau.
Be to, reikia pripažinti: rublis silpnėja jau trečius metus. Žvelgiant iš ilgalaikės perspektyvos, tokia padėtis galėtų pasikeisti tik tuomet, jei gerokai pakiltų naftos kainos ar padidėtų Rusijos ekonomikos konkurencingumas. Tačiau nei pirmas, nei antras variantas neatrodo tikėtini.
Taigi, pasak jo, kalbant apie artimiausius 3 – 5 metus, teisingiau būtų vadovautis nuostata, kad rublis silpnės. Tai nereiškia, kad jo vertė kris su kiekviena diena: tam tikrais momentais rublio kursas gali pakilti, tačiau numatyti šių svyravimų neįmanoma. Tačiau neprofesionalo bandymai uždirbti iš valiutų kurso svyravimų – geriausias būdas prarasti savo santaupas.
Pastovi devalvacija verčia kitaip žvelgti į santykinį indėlių rubliais ir užsienio valiuta pelningumą, tęsia ekspertas. Jeigu (Centrinio banko duomenimis) Rusijos bankuose vidutinis indėlių JAV doleriais tarifas sudaro kiek mažiau negu 3 proc. ir jei manote, kad rublis kasmet praras 10 proc. savo vertės, tai tarifas už indėlius rubliais turėtų sudaryti apie 13 proc.
Žaisti su rusiškam gyvenimui egzotiškomis valiutomis (Šveicarijos franku, Japonijos jena, Didžiosios Britanijos svarais) yra pernelyg rizikinga. Tačiau pasirinkus rublius, negalima pamiršti apie infliaciją. Taigi dedant indėlį dvejiems – trejiems metams, reikia ieškoti tokio procentų tarifo, kuris būtų aukštesnis už dabartinį infliacijos lygį.
„Jeigu vienodai tikite rublio, dolerio bei euro pastovumu ir kankinate save klausimais, kaip padalyti santaupas tarp jų, galiu patarti tik viena: priimkite bet kokį sprendimą (trečdalis – trečdalis – trečdalis, 30 – 30 - 40, 40 – 40 – 20 arba kitaip) ir jo nekeiskite. Bent jau metus dvejus“, - sakė ekspertas.
Newsru.com primena, kad S. Aleksašenko šiuo metu vadovauja makroekonomikos tyrinėjimams valstybinėje Aukštojoje ekonomikos mokykloje ir yra kviestinis tyrinėtojas Džordžtauno universitete Vašingtone. 1993 metais jis buvo paskirtas finansų ministro pavaduotoju, o 1995 metais – Centrinio banko pirmininko pirmuoju pavaduotoju.
Kartu su Helsinkio grupės Maskvoje pirmininke Liudmila Aleksejeva ir į pensiją išėjusia Konstitucinio teismo teisėja Tamara Morščakova jis yra įsteigęs Nepriklausomą žmogaus teisių tarybą. Prajėusių metų spalį S. Aleksačenko išvyko iš Rusijos.
