Lietuviškas metinis atlygis – per kelis mėnesius. Tokios mintys kasmet vilioja Lietuvoje gyvenančius žmones vasarai traukti į Norvegiją ar kitus kraštus dirbti įvairiausių ūkio darbus. Visgi, Lietuvos ūkininkai sako išvažiavusiųjų nepasigendantys – žmonių, galinčių dirbti, šalyje yra, tačiau dirbti juos prikalbinti sudėtinga dėl mažesnių atlyginimų ar nenoro darbuotis apskritai.
© AFP/Scanpix

Metinis atlygis – per du mėnesius

Keletui mėnesių išvykti į svečią šalį ir grįžus taupiai visus metus gyventi už ten gautą atlygį – įmanoma. Norvegijoje, šalyje, kuri garsėja ne tik aukštomis kainomis, bet ir didžiuliais atlyginimais, už ūkio darbus, pavyzdžiui, aviečių skynimą, pasak ten praėjusią vasarą uždarbiavusios Gintarės, per du mėnesius gero derliaus metu kruopščiai dirbant ir stengiantis bei taupant galima gauti ir 15 tūkst. litų. Toks atlyginimas uždarbiautojus vilioja ne tik iškeisti sezoninį darbą Lietuvoje į tokį darbą užsienio šalyje, bet tam paaukoti ir per metus užtarnautas atostogas. Tuo tarpu Lietuvoje ūkininkaujantiems žmonėms rasti pagalbos ūkyje sunkiau ne tik dėl mažesnio jiems mokamo atlygio, bet ir pačių žmonių nenoro užsiimti ūkio darbais.

Norvegijoje praėjusiais metais kelias savaitės avietes skynusi Gintarė pasakojo, jog pati į šią šalį vyko norėdama užsidirbti – tuo metu darbo neturėjusiai merginai tai buvo būdas per trumpą laiką užsidirbti kiek daugiau nei ji Lietuvoje būtų gavusi per porą mėnesių. Mergina sakė, kad jos draugė į Norvegiją kartu vyko gimtinėje turėdama darbą – poros savaičių vasaros atostogas ji nusprendė paaukoti papildomam uždarbiui.

„Girdėjau, jog taip elgiasi ir mokytojai. Mums dirbant ten taip pat uždarbiavo viena mokytoja, kuri į šią šalį važiuoja jau ne pirmus metus“, - pasakojo ji. Visgi, Gintarės teigimu, ji daugiausiai sutikusi jaunų žmonių, uždarbiaujančių studijoms, ir vyresnių, kuriems toks darbas yra vienas iš būdų vėliau grįžus išgyventi Lietuvoje. Tų, kurie būtų žemės ūkio specialistai, ji darbovietėje nepastebėjo. Pati mergina dirbti ūkio darbų Lietuvoje taip pat nėra mėginusi.

Trūksta specialistų ir norinčių dirbti

Lietuvos ūkininkai į svečioje šalyje uždarbiaujančius gyventojus žiūri skirtingai. Valentas Markūnas, buvęs Lietuvos ūkininkų sąjungos Kupiškio skyriaus pirmininkas, sakė, kad į užsienį išvažiuojantys žmonės iš tiesų sukelia sunkumų Lietuvoje gyvenantiems ūkininkams. Papildomos darbo jėgos trūkumą vasarą jaučiantiems žmonėms sunkiau pasamdyti Lietuvoje kaime uždarbiauti norinčius gyventojus.

„Trūkumas, ypatingai jaunimo, tikrai jaučiamas. Aš manau, kad Lietuvoje tų darbų daug nėra, atlyginimai pas mus tikriausiai daug mažesni negu, tarkim, Norvegijoje ar Jungtinėje Karalystėje. Ten, sakoma, lengviau pragyventi“, - kalbėjo vyras. Jo manymu, žmonių stygių kompensuoja moderni technika, tačiau specialistų, pavyzdžiui, karvių melžėjų, trūksta. Tiesa, tie, kurie turi ūkius, V. Markūnu manymu, svetur išvykti neskuba. „Tokių ūkininkų, kurie savo ūkius paliktų, tai tikrai nėra. Išvažiuoja tie, kurie neturi įsipareigojimų“, - sakė jis.

Dėl specialistų trūkumo jam pritarė ir Gintaras Kavaliauskas, Alytaus rajono ūkininkas. „Galbūt ir yra žmonių, bet nėra specialistų, kurie padėtų žemės ūkyje dirbti. Galiu tik tiek pasakyti, kad reikalingi specialistai ir tie, kurie nori bet kokį darbą dirbti, o to daryti jau niekas nebenori. Pavyzdžiui, kaime žmonės gauna socialinę pagalbą ir yra atpratę nuo darbo – geriau nueina ir pasiima socialinę pašalpą nei eina dirbti“, - kalbėjo jis.

Jo manymu, bėda egzistuoja ne todėl, kad žmonės uždarbiauti išvažiuoja į svečias šalis, bet todėl, kad apskritai nenori dirbti. „Nemanyčiau, kad dėl išvažiuojančių žmonių žemės ūkyje trūksta darbininkų. Galbūt tai yra lygiagreti problema, bet tikrai ne didesnė problema, - sakė jis. - Aš pats esu ūkininkas ir kreipiausi į darbo biržą papildomiems darbuotojams rasti. Man atsiuntė žmonių, bet jie prašo manęs jų neįdarbinti“.

Vygantas Keturakis
Vygantas Keturakis
© Asmeninio archyvo nuotr.

Vygantas Keturakis, Panevėžio rajono konsultavimo biuro Augalininkystės specialistas irgi atkreipė dėmesį į šią problemą: „Žmonių visą laiką trūksta, bet nežinau, ar taip yra todėl, kad žmonės išvažiuoja. Socialinių paramų sistema išspręsta taip, kad pradedant dirbti ji iš karto dingsta. Sudėjus visą gaunamą paramą geriau būti remiamam negu dirbti – sudarytos tokios sąlygos“. Jo manymu, Lietuvos darbdaviams taip pat sunkiau konkuruoti su Vakarų šalimis dėl mokamų atlyginimų, tačiau ši problema – visose srityse, ne tik žemės ūkyje.

Tuo tarpu Elektrėnų savivaldybės ūkininkų sąjungos pirmininko Jono Keršio manymu, šiame krašte papildomų darbuotojų stokos iš viso nėra – daugiausiai įsikūrę nedideli šeimos ūkiai, kuriems tik retkarčiais prireikia papildomos darbo jėgos. Jam pritarė ir Janina Vaitonienė, Lietuvos ūkininkų sąjungos Zarasų skyriaus vadovė. „Zarasų rajone, Aukštaitijoje, labai stambių didelių ūkių nėra, jie vidutiniai ir negirdėjau, kad kas nors skųstųsi: ir traktorininką pasisamdo, ir grūdus valantį pasisamdo“, - sakė ji.

Darbuotojų biržoje netrūksta

Donata Šlekytė
Donata Šlekytė
© DELFI / Audrius Solominas

Lietuvos darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėjo pavaduotoja Donata Šlekytė taip pat teigė, kad šią vasarą su darbininkų trūkumui sezoniniams darbams Lietuvos darbdaviai nesusiduria. „Pastebima tendencija, kad daug žmonių, ypač jauni asmenys, moksleiviai siekia įsidarbinti vasaros laikotarpiu, todėl nesusiduriama su sunkumais patenkinant darbdavių poreikius“, - sakė moteris.

Jos teigimu, šiemet sezoninių darbų paklausa ypač didelė: „Sezoninių darbų pasiūla šiemet atsirado ankstyvą pavasarį, daugiausia sezoninio darbo pasiūlymų 2012 m. sulaukta balandžio mėnesį. Šiemet jaučiamas didesnis susidomėjimas ir sezoniniais darbais. Palyginti su pernai sezoninių darbų poreikis išaugo beveik dvigubai. Daugiausiai darbo pasiūlymų sezoniniams darbams – paslaugų sektoriuje, ketvirtadalis – statybos sektoriuje“. Daugiau liepos mėnesį užsiregistravusiųjų bedarbių – tarp darbininkų, pardavėjų, vadybininkų.

Moteris sakė, jog birželį išaugęs bedarbių skaičius – šiam mėnesiui būdinga tendencija. „Bedarbių skaičiaus, lyginant su praėjusiu mėnesiu augimą paskatino, birželiui būdinga tendencija – išaugęs mokslus baigusio jaunimo skaičius. Birželį įregistruota beveik 2 tūkst. absolventų, arba 3 kartus daugiau negu gegužę“, - kalbėjo moteris.

Sulaukia nusiskundimų dėl darbuotojų stokos

Virginijus Bendoraitis
Virginijus Bendoraitis
© Asmeninio archyvo nuotr.

Tuo tarpu įdarbinimo užsienyje agentūros „Annus“ direktorius Virginijus Bendoraitis sakė, kad pas juos į užsienį išvykti uždarbiauti norinčių žmonių kasmet kreipiasi vis mažiau.

„Pirmiausiai, matyt, Lietuvoje nespėja tiek užaugti ir subręsti darbingų, darbo ieškančiųjų asmenų, kiek jų proporcingai kiekvienais metais išvyksta. Kita priežastis - išvykusieji kitur įsitvirtina, vėliau pasikviečia savo draugus, giminaičiams ir padeda jiems susirasti darbus savarankiškai. Tačiau, jei dėl išvykstančiųjų tik trumpalaikiams sezoniniams darbams, tai tie skaičiai kiekvienais metais beveik nekinta arba jei ir kinta, tai labai nežymiai, nes dauguma jų – studentai, moksleiviai ar įvairūs pedagogai vykstantys padirbėti per savo atostogas, kurių dauguma padirbėję sugrįžta ir labai dažnai kitais metais vyksta vėl“, - sakė jis.

Įdarbinimo agentūros „Jobcenter LT“ vadovo Ilja Malkin pateiktais duomenimis situacija kitokia – daugėja į užsienį sezoniniam darbui norinčių išvykti studentų ir mokinių. „Jeigu neseniai mes pastebėjome, kad padaugėjo senjorų, paskutiniu metu stipriai padaugėjo moksleivių ir studentų, ieškančių galimybės užsidirbti nors per mėnesį ar porą“, - sakė jis.

V. Bendoraitis kalbėjo, jog jam yra tekę gauti ir nusiskundimų dėl išvykstančių žmonių. „Juk ir Lietuvoje yra kur reikalingi sezoniniai darbininkai. Jei jie išvyksta, natūraliai darbo rinkoje atsiranda tokių darbuotojų stygius“, - teigė jis.

„Job center LT“ atstovai kalbėjo panašiai: „Be abejo, kartais mes girdime nusiskundimų, kad Lietuvoje nėra „sezonininkų“ dirbti šiltnamiuose arba žemės ūkyje, bet žmones gali suprasti – jie sako: „dirbsiu, kiek galėsiu 2 – 3 mėnesius, po 15 valandų per dieną, o tuomet grįšiu į Lietuvą, nors pinigų užsidirbsiu“, - kalbėjo I. Malkin.

Abu įdarbinimo agentūrų atstovai įvardijo, kad pagrindinė priežastis, skatinanti išvykti, yra pinigai, tačiau kartais išvažiuoja ir dėl kitų priežasčių. „Gana dažnai žmonės įvardina ir kitokias priežastis: trumpam išvykti iš namų, pakeisti aplinką, pamatyti svečią šalį ar įgyti kitokios patirties“, - sakė V. Bendoraitis. I. Malkin kaip paskatas įvardijo tai, kad Lietuvoje nerandama darbo, žmonės nemato perspektyvų, nori apmokėti kreditus.

Jų teigimų, uždarbiaujant užsienyje, užsidirbti galima iš tiesų nemažai. „Atskaičiavus būtinąsias išlaidas - už maistą, būstą bei kelionę į užsienį ir atgal į Lietuvą, sezoniniai darbininkai vidutiniškai susitaupo 1000-2000 eurų mėnesiui“, - sakė V. Bendoraitis.

I. Malkin nurodė, kad Anglijoje už valandą galima gauti 6 – 7 svarus, Norvegijoje – 112 – 115 Norvegijos kronų. Visgi, pasak specialisto, žmonės neturėtų tikėtis, kad iš karto pavyks gauti labai daug. „Mes visada informuojame savo klientus, kad žmones atvyktų nelauktų aukso kalnų, o geriau valdytų savo išlaidas. Šiuo metu situacija yra tokia, kad darbdaviai visiems visada moka minimumą. Negalvokite, kad jūs esate ypatingi ir išdirbsite dvigubas ar trigubas normas“, - sakė jis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Vartojimo kredito gavėjų birželį sumažėjo beveik 100 tūkst. (1)

Birželio pabaigoje vartojimo kreditų davėjų paslaugomis naudojosi apie 440 tūkst. gyventojų -...

„Orakulas“ prijungiamas prie „Olympic Casino Group Baltija" (2)

Didžiausio Baltijos šalyse azartinių lošimų organizatoriaus „Olympic Entertainment Group“...

„PricewaterhouseCoopers“ už klaidingą auditą Britanijoje gavo rekordinę baudą

Britanijos finansinio atskaitingumo taryba (FRC) skyrė didžiausią kada nors finansų rinkos...

Finansų viceministre paskirta M. Tuskienė (2)

Darbą finansų ministro Viliaus Šapokos komandoje pradeda viceministrė Miglė Tuskienė ,...

Pirmo pusmečio valstybės biudžeto pajamos didesnės nei planuota (11)

Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, šių metų sausį-liepą valstybės biudžetas ir...

Top naujienos

Kaimynų prekybos tinklas ruošiasi galingam spurtui Lietuvoje

Latvijos statybinių medžiagų ir buities prekių parduotuvių tinklo „ Depo “ prekybos tinklas...

Perspėja: šių specialistų Lietuvoje jau ieškoma masiškai (556)

Nors valdžios atstovai vis kartoja, kad mokytojų skaičius Lietuvoje turi mažėti, situaciją darbo...

Turkijoje siaučia pavojingas virusas: vienas iš simptomų – pykinimas (12)

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) informuoja apie šių metų liepos ir rugpjūčio...

DELFI startuoja naujas kanalas „Būstas“ (1)

Pagrindinis naujienų portalas DELFI skaitytojams pristato dar vieną gerą žinią. Jau nuo...

K. Girnius. Ar reikėtų „perkrauti“ santykius su Baltarusija? (12)

Pastarosiomis dienomis vis labiau rašoma apie Baltarusiją . Michailas Saakašvilis pasakė...

Archeologai patvirtino: pajūryje iš tiesų rastas kuršių piliakalnis

Archeologiniai tyrimai patvirtina, kad praėjusią vasarą Pajūrio regioniniame parke, vos už kelių...

Tragiška avarija Trakų rajone: susidūrė trys automobiliai, žuvo žmogus papildyta 10.11 (111)

Ketvirtadienį 06.41 valandą ryte Bendrajame pagalbos centre skubios pagalbos telefono numeriu 112...

Elito karai Rusijoje: eksministras tėškė kaltinimus V. Putino bendražygiui (37)

Rusijos valdžios elitų tarpusavio karai, apie kuriuos iki šiol kalbėjo tik stebėtojai, netikėtai...

Sumaištis Olandijoje: radijo stoties pastate buvo laikomi įkaitai atnaujinta 11.07 (11)

Olandų radijo stotyje 3FM keli žmonės buvo paimti įkaitais. Apie tai ketvirtadienį pranešė...

Iškilo grėsmė Kuršių marioms: būklė blogėja kasdien (32)

Kuršių marios yra unikalus Lietuvos vandens telkinys, įsiterpęs tarp žemyninės šalies dalies ir...