Kaip lietuvių iki šiol neregėta naujovė sutikta mieste ir kaime, kur pardavėjai ir pirkėjai yra ne tik pažįstami, bet neretai ir kaimynai?
Vasarą apie naujovę, parodyti asmens dokumentą perkant alkoholinius gėrimus, išgirdę gyventojai ją praleido pro ausis.
Tačiau rudeniop paaiškėjo, kad ši prekybininkų iniciatyva visai ne juokai.
Nuo rugsėjo 2-osios asmens dokumentą privalu rodyti prekybos tinklų „Iki“, „Maxima“, „Rimi“, „Norfa“, „Prisma“, „Aibė“ ir Lietuvos kooperatyvų sąjungos parduotuvėse. Prie akcijos neprisidėjo „Lidl“ tinklas, asmens dokumentų neprašo ir nedidelės, privačių asmenų parduotuvės, daugiausia įsikūrusios kaimuose.
Kitaip sakant, reikalavimas rodyti dokumentą nėra įtvirtintas įstatymu, kurį būtų privalu vykdyti visiems prekybininkams. Prekybininkų pasiūlyta naujovė numatyta tik memorandume, kurį vasarą jie pasirašė kartu su sveikatos apsaugos ministru Juru Požela.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba jau gavo 1 prašymą raštu ir kelis elektroniniu paštu išaiškinti, ar prašydami parodyti asmens dokumentą pardavėjai nepažeidžia vartotojų teisių.
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos duomenimis, memorandumą pasirašę tinklai užima apie 95 proc. alkoholio prekybos parduotuvėse rinkos. Tai reiškia, kad prie memorandumo neprisijungė labai nedaug parduotuvių. Daugiausia – nedidelių, veikiančių kaimiškose teritorijose.
Tad rajono gyventojai, ypač didesnių miestelių, kur veikia tinklinės ir privatininkų parduotuvės, turi galimybę rinktis, kur pirkti: toje parduotuvėje, kurioje prašoma asmens dokumento, ar užeiti į tą, kur jo neprašoma.
Panevėžio rajone, Naujamiestyje, veikia 4 parduotuvės, kuriose prekiaujama alkoholiu. Dvi yra prisijungusios prie akcijos, dvi ne. Tiesa, viena jau netrukus ketina užsidaryti.
Kitos pardavėja Paulina sakė, kad savaitgalį nepajuto, jog būtų padaugėję pirkėjų todėl, kad parduotuvėje neprašoma asmens dokumentų. Tačiau ji džiaugiasi, kad netenka prašyti oficialaus amžiaus įrodymo.
„Dauguma klientų – vietiniai žmonės. Mes juos pažįstame. Ir be dokumento žinome, kad jie pilnamečiai. Žmonės tokį prašymą priima kaip įžeidimą. O iš jaunimo kaip prašėme, taip prašome asmens dokumentų“, – kalbėjo ji.
„Sekundės“ pokalbį su pardavėja girdėję tuo metu parduotuvėje buvę naujamiestiečiai suskato piktintis naujove, vadino ją nesąmone.
Kad žmonės nepatenkinti ir pyksta, tvirtino ir į akciją įsitraukusių Naujamiesčio parduotuvių pardavėjos. Vienos iš jų pasakojo, kad penktadienį alkoholio pirkusiems ir asmens dokumentų neturėjusiems gyventojams jos padarė nuolaidą – žinodamos, kad šie tikrai seniai yra pilnamečiai, pardavė ir be asmens dokumento, bet įspėjo kitą kartą atsinešti.
„Šiandien jau nė vienas be asmens dokumento neatėjo pirkti alkoholio“, – dalijosi jos įspūdžiais apie pirmadienio prekybą.
Visų miestelio parduotuvių pardavėjos vienu balsu tvirtino, kad naująja tvarka labiausiai nepatenkinti po darbų žemės ūkio ir kitose bendrovėse vakare namo grįžtantys vyrai.
Jie skundžiasi, kad labai nepatogu į darbą nešiotis asmens dokumentus, bijo, kad šie susitrins darbo drabužiuose. Pardavėjos nemano, kad po darbų prie alaus ir stipresnio gėrimo linkę atsipalaiduoti gyventojai dėl naujos tvarkos keis įpročius.
Prašymas rodyti asmens dokumentą labai erzina ir senolius. Šie jaudinasi, kad besinešiodami su savimi pasą ar asmens tapatybės kortelę juos pames.
Kai kurie vyresnio amžiaus žmonės naują tvarką vadina pasityčiojimu.
Naujamiesčio pardavėjos džiaugėsi, kad naujove nepatenkinti pirkėjai neliejo ant jų pykčio, kaip kad mieste. Ir iš pažįstamų, ir iš žiniasklaidos moterys girdėjo, kad kai kurioms jų kolegėms iš didžiųjų prekybos centrų savaitgalį teko net ašarą nubraukti – įsiutę pirkėjai jas išplūdo.
Reikia laiko ir pripras?
Tačiau didieji prekybos tinklai neigia kasininkėms buvus labai įtemptą savaitgalį. „Maximos“ Korporacinių reikalų departamento direktorius Rosvaldas Gorbačiovas
teigia, kad savaitgalis buvo gana ramus – pirkėjai, išskyrus pavienius atvejus, elgėsi labai geranoriškai, kai kurie ir neprašyti tiesė dokumentus kasininkams. Eilės prie kasų dėl naujovės nepailgėjo.
„Tai yra solidarumo akcija, kuria siekiame užkirsti kelią alkoholio pardavimui nepilnamečiams, didinti visuomenės sąmoningumą ir atsakomybę. Reikia laiko ir gyventojai įpras rodyti asmens dokumentą. Žmonės piktinosi, kai buvo įvestas draudimas rūkyti kavinėse, tačiau laikui bėgant pakeitė savo nuomonę. Šiuo atveju irgi supras akcijos prasmę“, – kalbėjo jis.
Bendrovės „Palink“ viešųjų ryšių vadovė Berta Čaikauskaitė taip pat tikino, kad tik keli pirkėjai išreiškė nepasitenkinimą dėl naujos tvarkos. Pasak jos, Panevėžyje pirkėjai reagavo ramiai ir incidentų šio miesto parduotuvėse nebuvo.
„Kadangi praėjo tik pirmasis savaitgalis, kai alkoholiniai gėrimai parduodami tik parodžius asmens amžių liudijantį dokumentą, kol kas vertinti šios iniciatyvos įtaką ir rezultatus sudėtinga“, – kalbėjo ji.
„Iki“ prekybos tinklas irgi tikisi, kad naujoji tvarka netruks tapti įpročiu tiek parduotuvių darbuotojams, tiek pirkėjams.
„Pasirašydami geros valios memorandumą dėl alkoholio pardavimo tvarkos tik parodžius dokumentą, tikimės prisidėti kuriant kultūringą bendruomenę ir saugią aplinką mums, mūsų vaikams ir jaunimui“, – bendrovės apsisprendimą prašyti visų pirkėjų rodyti asmens dokumentus motyvavo B. Čaikauskaitė.
Minėtų prekybos tinklų atstovai, paklausti, ar gyventojai, kurie baiminasi pamesti asmens dokumentus, galės parodyti pardavėjams jų kopijas, atsakė, kad taip nebus. Pasak jų, norint įsigyti alkoholio, reikalingas vienas iš asmens dokumentų.
Vartotojų teisių gynėjai reaguos
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Vartotojų konsultavimo, asmenų aptarnavimo ir komunikacijos skyriaus vedėja Giedrė Nenartavičiūtė sako, kad
tarnyba dėl asmens dokumento pateikimo įsigyjant alkoholinius gėrimus gavo 1 vartotojo prašymą raštu bei kelis pasiteiravimus elektroniniu paštu. Dėl gautų vartotojų prašymų ištirti, ar nepažeistos jų teisės, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba konsultuosis su kitomis institucijomis.
Mat vartotojų teisių apsaugą reglamentuojantys teisės aktai šių klausimų nereglamentuoja.
Pasak G. Nenartavičiūtės, Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymas ir kiti teisės aktai įtvirtina alkoholiniais produktais prekiaujančių pardavėjų teisę, kilus abejonių, jog asmuo yra jaunesnis negu 18 metų, reikalauti pateikti asmens amžių liudijantį dokumentą. Jeigu toks asmuo nepateikia jo amžių liudijančio dokumento, alkoholinių gėrimų pardavėjai privalo atsisakyti parduoti jam alkoholinius gėrimus.
Kaip pardavėjai laikosi šio įstatymo, prižiūri Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas.
„Detaliau teisė reikalauti dokumento tais atvejais, kai kyla abejonių dėl amžiaus, nėra reglamentuota“, – „Sekundei“ teigė G. Nenartavičiūtė.
Siūlys įstatymu atšaukti naujovę
Prekybininkų inicijuoto memorandumo kritikai teigia, kad reikalavimas visiems be išimties rodyti asmens dokumentą perkant alkoholį yra perteklinis, alkoholio vartojimo nesumažins ir neapsaugos nepilnamečių nuo jo.
Jų teigimu, tai tėra gudrus prekybininkų triukas apsisaugoti nuo valdžios planuotų gerokai griežtesnių prekybos alkoholiu apribojimų, pavyzdžiui, specializuotų alkoholio skyrių įrengimo parduotuvėse ar leidimo prekiauti alkoholiu tik specializuotuose parduotuvėse.
Seime jau įregistruotos Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, pagal kurias alkoholinių gėrimų pardavėjai privalėtų iš alkoholį perkančio asmens prašyti asmens amžių patvirtinančio dokumento tik tuo atveju, jeigu dėl pilnametystės kiltų abejonių.
