Pasak Ž. Maurico, panašu, kad kitąmet euro zonos ekonomika atsidurs recesijoje. Dėl to neabejotinai susitrauks Lietuvos ekonomika - nuo šįmet prognozuojamo 6 proc. augimo, kitąmet ekonomika turėtų menkti iki 2 proc.

„Tai neatrodo taip pesimistiškai. Optimizmo mums duoda tai, kad pagrindiniai Lietuvos prekybos partneriai – Rusija, Vokietija, Lenkija, Latvija, Estija, tos pačios Skandinavijos šalys - bus tos valstybės, kurios, labiausiai tikėtina, išvengs recesijos“, - ketvirtadienį žurnalistams sakė Ž. Mauricas.

Ž. Maurico teigimu, Lietuvos ekonomikos augimas sulėtės, tačiau galimai recesijai šį kartą esame geriau pasiruošę. „Mūsų geografinė padėtis ir prekybos partnerių recesijos išvengimas leis Lietuvai palaikyti nors ir nedidelį, tačiau teigiamą ekonomikos augimą“, - prognozuoja ekonomistas.

Kitąmet „Nordea“ prognozuoja mažėjantį nedarbą – nuo dabartinio 16 proc. jis turėtų menkti iki 14 proc. Prognozuojama, kad infliacija kitąmet sieks 3 proc.

Pramonei bus lengviau nei pirmosios krizės metu

Žygimantas Mauricas
Ž. Mauricas mano, kad Lietuvos pramonė pasiruošusi atlaikyti antrąją nuosmukio bangą geriau nei 2008 m. ir geriau nei kaimynai latviai ir estai. Pasak jo, tradiciniai sektoriai - maisto, lengvoji, baldų, medienos gamybos – ekonomikos pakilimo metu auga ganėtinai lėtai, o nuosmukio metu linkę šiek tiek mažiau kristi.

„Kai kurie sektoriai, pavyzdžiui, transportas ir apdirbamoji gamyba, praktiškai jau pasiekė prieškrizinį lygį – reiškia, jie gyvena taip pat gerai, kaip geriausiais iki šiol Lietuvos laikais“, - sakė Ž. Mauricas. Ekonomistas pastebi, kad nuo prieškrizinio lygio dar gerokai atsilieka vidaus prekyba, taip pat stagnuoja statybos sektorius.

„Apibendrinant galima sakyti, kad lėtėjant euro zonos ekonomikai mūsų pramonės augimas lėtės, pirmoje metų pusėje gali netgi patirti nedidelį nuosmukį, tačiau didelio kritimo turėtų būti išvengta“, - kalbėjo „Nordea Bank Lietuva“ atstovas.

75 proc. gyventojų gyvena nuo algos iki algos

Kiek sunkesnę padėtį ekonomistas mato namų ūkiuose: gyventojai papuolę į augančių išlaidų ir nedidėjančio darbo užmokesčio spąstus. 2011 m. sparčiai didėjo būtiniausių prekių ir paslaugų kainos, o atlyginimai augo dar labai lėtai. Pasak Ž. Maurico, joks pagrindinis ekonomikos sektorius atlyginimo nedidino daugiau kaip 3 proc.

„Didžioji dalis Lietuvos gyventojų iki šiol dar nepajuto ekonomikos augimo pagyvėjimo dėl lėtai augančio, beveik stagnuojančio darbo užmokesčio ir šįmet ganėtinai sparčiai pakilusių būtiniausių prekių ir paslaugų kainų“, - sakė Ž. Mauricas.

Apklausos rodo, kad gyventojai vis dar baiminasi didėjančios infliacijos ir nedarbo augimo. „Jei šios tendencijos artimiausiu metu išsilaikys, tikėtina, kad vidaus prekybos augimo tempai turėtų artimiausiu metu sulėtėti“, - kalbėjo ekonomistas.

Pagal gyventojų apklausas, 75 proc. gyventojų nesitiki sutaupyti – vadinasi, gyvena nuo algos iki algos.

Ž. Mauricas mano, kad „Snoro“ bankrotas didelės įtakos ekonomikai neturės. „Apibendrintai galima sakyti, kad biudžetui poveikis bus minimalus, o ekonomikai – mažas“, - sakė ekonomistas. Pasak jo, „Snoro“ bankrotas daug įtakos neturės, nes valstybė neįsipareigojo dengti neapdraustų indėlių, o apdraustuosius ateityje turėtų sėkmingai padengti iš likusio „Snoro“ turto.

DELFI primena, kad dėl nepalankios makroekonominės padėties euro zonoje ir pasaulyje Finansų ministerija prieš porą savaičių sumažino kitų metų augimo prognozes beveik dvigubai – nuo 4,7 proc. iki 2,5 proc.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją