Paprastų rusų gyvenimas – tarsi košmaras

 (1573)
Panašu, kad rusai galutinai neteko tikėjimo šviesia ateitimi.
Paprastų rusų gyvenimas – tarsi košmaras
© Reuters/Scanpix

Vos per metus Rusijos gyventojų optimizmas išnyko kaip dūmas, o gerovė pasiekė XX a. dešimtajame dešimtmetyje fiksuotą dugną. Didelės apimties tyrimą atlikę sociologai praneša apie siaubą keliančius tyrimo rezultatus: daugiau nei pusė šalies gyventojų nepajėgia atlaikyti krizės ir mano, kad toliau bus tik blogiau.

„Praėjusį mėnesį 55 proc. apklaustųjų teigė, kad krizė palietė juos asmeniškai, nors dar 2015 m. lapkričio mėn. tokių buvo tik 45 proc. 16 proc. apklaustųjų teigė, kad jų atlyginimas buvo sumažintas, 12 proc. patikino susiduriantys su atlyginimo vėlavimu. Taigi beveik trečdalis šalies gyventojų susidūrę su pajamų mažėjimo problema“, - teigė Tarptautinio rinkodaros tyrimų instituto generalinis direktorius Aleksandras Demidovas.

Kaip rašo mk.ru, dar viena Rusiją ištikusios krizės apraiška – išaugusios išlaidos maisto produktams. Išsivysčiusiose šalyse gyventojai maisto produktams išleidžia 12-18 proc. pajamų, Rusijoje – 46 proc.

Rusija, vargetos, skurdas, nemokamas  maistas
Rusija, vargetos, skurdas, nemokamas maistas
© RIA/Scanpix

Vienas iš veiksnių, kuris galbūt neatrodo rimtas, tačiau iš tiesų kuo puikiausiai atspindi kritinę situaciją, – tai daržovių ir vaisių auginimas soduose ir daržuose.

Nuo 2001 m. prie lysvių nugarą lenkiančių Rusijos gyventojų skaičius nuolat mažėjo, tačiau dabar ir vėl ėmė didėti. 2014 m. aktyviai daržoves augino 39 proc. rusų, o 2015 m. tokių jau buvo 46 proc.

Į penketuką prekių, kurias žmonės pirks nepriklausomai nuo aplinkybių, įeina maisto produktai, vaistai, internetas bei kitos komunikacijos rūšys, komunalinių paslaugų mokesčiai ir, kaip bebūtų keista, augintinių maistas (derėtų pastebėti, kad naminių gyvūnų prekių pardavimai per metus augo 38 proc.).

Tiesa, keistu pastarasis penketuko punktas gali pasirodyti tik iš pirmo žvilgsnio, nes maitinti augintinius įprastais produktais kur kas brangiau.

Per metus Rusijos gyventojai ėmė mažiau pinigų leisti skalbimo priemonėms, šampūnui ir muilui, nes visų pirma ėmė rinktis pigesnes prekes. Panašūs pokyčiai ištiko ir maisto produktų pasirinkimą. 8 proc. sumažėjo kokybiškesnių sūrių pardavimai, tačiau pigaus sūrio populiarumas išaugo 24 proc., o lydyto – 10 proc.

Fiksuojama sumažėjusi mėsos, žuvies ir jūrų gėrybių paklausta, daugiau perkama kruopų, makaronų, miltų ir cukraus. Taip pat augo ir taip vadinamojo barščių rinkinio – burokėlių, kopūstų ir bulvių – paklausa.

Pastaruoju metu Rusijos gyventojai vis dažniau pirmenybę teikia ne kokybei, o žemoms kainoms.

Kaip ir XX a. dešimtajame dešimtmetyje ir vėl svarbiausia tampa kaina, todėl prekyba per išpardavimus ir išparduotuvėse per metus išaugo net 39 proc. 55 proc. apklaustųjų tikina pastebėję akivaizdų Rusijoje pagamintų prekių pirmavimą prieš importuojamą produkciją, o 77 proc. šią tendenciją palaiko.

Tiesa, „patriotiškos“ vartotojų nuotaikos buvo pastebimos jau iki krizės ir sankcijų įvedimo.

Rusijos viešosios nuomonės tyrimų centro (VCIOM) generalinis direktorius Valerijus Fiodorovas teigė, kad atidžiai stebėję rusų elgesį nuo 2014 m. rudens specialistai nustatė keturias pagrindines tendencijas.

Pirma, visuomenė ir toliau jaučia krizės poveikį, o gyventojų materialinė gerovė pastebimai pablogėjo.

Kalbant apie emocinę būklę, derėtų akcentuoti negatyvių emocijų dominavimą.

Antra, visuomenė ne iš karto suvokė krizės mastą, tačiau dabar šis suvokimas jau atsiranda.

Trečia - perdėta reakcija. Iš esmės Rusijos gyventojai tinkamai reaguoja į krizę, tačiau tai daro per daug dramatiškai.

Ketvirta, visuomenės suvokimas vertinamas kaip atskiras krizės veiksnys, kuris turėtų būti valdomas pasitelkus antikrizinę programą.

Paprastų rusų gyvenimas – tarsi košmaras
© Reuters/Scanpix

„Padalijome rusus į tris grupes, - aiškino V. Fiodorovas. – Pirma grupė – laimingi žmonės. Jie iki šiol atsakydami į mūsų klausimus nenurodo, kad su jais vyksta kažkas negera. Antroji grupė – kovojantys: jie supranta, kad padėtis blogėja, bet sako turintys galimybių kovoti su sunkumais. Trečioji grupė – kenčiantys: jie supranta tiek didėjančius krizės mastus, tiek tai, kad negali su ja kovoti. Tokie žmonės neturi lėšų“.

Nuo 2014 metų rudens krizė du kartus buvo pasiekusi labai pavojingą lygį. Paskutinė grupė – kenčiantys – nuo 16 proc. 2014 metų lapkritį išaugo iki 47 proc. 2015 metų sausį. Antras milžiniškas šuolis įvyko 2015 metų rugsėjo – spalio mėnesiais. Vos per vieną mėnesį kenčiančiųjų grupė padidėjo 13 proc. iki 60 proc. visų suaugusių Rusijos gyventojų.

Tačiau dar 2015 metų gegužės – birželio mėnesiais liaudis išgyveno euforiją. Tuomet ekonomikos ministras pareiškė, kad šalis pasiekė dugną, vadinasi, toliau galima judėti tik į priekį, tik į laimingą ateitį.

Deja, taip neįvyko. Žmonių pasitikėjimas buvo apgautas melagingais pažadais. Galiausiai Rusijos gyventojai liovėsi rimtai vertinę bet kokius pareigūnų pareiškimus. Pavyzdžiui, 55 proc. apklaustųjų netiki, kad vyriausybė turi ekonomikos gelbėjimo planą.

Analitikai daro didelį nerimą keliančias išvadas. Pirmą kartą per visą krizės stebėjimo laiką žmonės stengiasi neleisti piniginių įplaukų, nepirkti stambių pirkinių, nesiskolinti pinigų ir masiškai atsiima indėlius iš bankų. Tokia padėtis veda prie pavojingo reiškinio, su kuriuo kovoti nemoka nė vienas pasaulio ekonomistas. Sumažėjus išlaidoms, mažėja pardavimai, smunka gamyba, mažėja atlyginimai, atleidžiami darbuotojai. Bankai nebeišduoda kreditų ir bankrutuoja. Ir taip uždaru ratu...

www.DELFI.lt
Naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Naujienos

„Brexit“ padarinius lenkai jau pajuto (109)

Paaiškėjus, kad britai referendume nusprendė palikti Europos Sąjungą, smuko Lenkijos zloto vertė, skelbia thenews.pl.

Perspėjimas: su „Brexit“ susijęs rinkų svyravimas turės neigiamų pasekmių (6)

Didžiojo septyneto šalių finansų ministrai ir centrinių bankų vadovai perspėjo, kad Didžiosios Britanijos sprendimas išstoti iš Europos Sąjungos gali turėti „neigiamų pasekmių“ po to, kai svaro kursas JAV dolerio atžvilgiu smuko iki žemiausio lygio per 30 metų, o akcijų rinkose kilo sumaištis.

Analitikai: po „Brexit“ ekonomikos stabilumas – politikų rankose (25)

Jungtinei Karalystei apsisprendus palikti daugiau nei 0,5 mlrd. gyventojų vienijančią Europos Sąjungą, analitikai teigia, kad ekonomikos stabilumas priklausys nuo Bendrijos politikų sprendimų. Pasak jų, katastrofiškų padarinių tikėtis nereikėtų, tačiau rinką gali paveikti nežinomybė.

Kinija ragina ES ir Britaniją kaip galima greičiau susitarti dėl tolesnių santykių (7)

Penktadienį Kinijos valdžia paragino Britaniją ir Europos Sąjungą kaip galima greičiau pasiekti susitarimą dėl tolesnių santykių po to, kai britai pareiškė norą atsisakyti narystės. Pekinas teigė vis dar sieksiantis skatinti Kinijos bendradarbiavimą su Londonu, praneša „Reuters".

Londono finansų rinkose chaosas: akcijos ir svaro vertė sparčiai krinta (30)

Londono akcijų rinkoje vertybinių popierių kainos po britų referendumo penktadienį krito daugiau kaip 8 proc. Jau prekybos sesijos pradžioje FTSE 100 indeksas prarado 500 punktų ir sumenko iki 5808,72 punkto, praneša BBC.