Paprastų rusų gyvenimas – tarsi košmaras

 (1573)
Panašu, kad rusai galutinai neteko tikėjimo šviesia ateitimi.
Paprastų rusų gyvenimas – tarsi košmaras
© Reuters/Scanpix

Vos per metus Rusijos gyventojų optimizmas išnyko kaip dūmas, o gerovė pasiekė XX a. dešimtajame dešimtmetyje fiksuotą dugną. Didelės apimties tyrimą atlikę sociologai praneša apie siaubą keliančius tyrimo rezultatus: daugiau nei pusė šalies gyventojų nepajėgia atlaikyti krizės ir mano, kad toliau bus tik blogiau.

„Praėjusį mėnesį 55 proc. apklaustųjų teigė, kad krizė palietė juos asmeniškai, nors dar 2015 m. lapkričio mėn. tokių buvo tik 45 proc. 16 proc. apklaustųjų teigė, kad jų atlyginimas buvo sumažintas, 12 proc. patikino susiduriantys su atlyginimo vėlavimu. Taigi beveik trečdalis šalies gyventojų susidūrę su pajamų mažėjimo problema“, - teigė Tarptautinio rinkodaros tyrimų instituto generalinis direktorius Aleksandras Demidovas.

Kaip rašo mk.ru, dar viena Rusiją ištikusios krizės apraiška – išaugusios išlaidos maisto produktams. Išsivysčiusiose šalyse gyventojai maisto produktams išleidžia 12-18 proc. pajamų, Rusijoje – 46 proc.

Rusija, vargetos, skurdas, nemokamas  maistas
Rusija, vargetos, skurdas, nemokamas maistas
© RIA/Scanpix

Vienas iš veiksnių, kuris galbūt neatrodo rimtas, tačiau iš tiesų kuo puikiausiai atspindi kritinę situaciją, – tai daržovių ir vaisių auginimas soduose ir daržuose.

Nuo 2001 m. prie lysvių nugarą lenkiančių Rusijos gyventojų skaičius nuolat mažėjo, tačiau dabar ir vėl ėmė didėti. 2014 m. aktyviai daržoves augino 39 proc. rusų, o 2015 m. tokių jau buvo 46 proc.

Į penketuką prekių, kurias žmonės pirks nepriklausomai nuo aplinkybių, įeina maisto produktai, vaistai, internetas bei kitos komunikacijos rūšys, komunalinių paslaugų mokesčiai ir, kaip bebūtų keista, augintinių maistas (derėtų pastebėti, kad naminių gyvūnų prekių pardavimai per metus augo 38 proc.).

Tiesa, keistu pastarasis penketuko punktas gali pasirodyti tik iš pirmo žvilgsnio, nes maitinti augintinius įprastais produktais kur kas brangiau.

Per metus Rusijos gyventojai ėmė mažiau pinigų leisti skalbimo priemonėms, šampūnui ir muilui, nes visų pirma ėmė rinktis pigesnes prekes. Panašūs pokyčiai ištiko ir maisto produktų pasirinkimą. 8 proc. sumažėjo kokybiškesnių sūrių pardavimai, tačiau pigaus sūrio populiarumas išaugo 24 proc., o lydyto – 10 proc.

Fiksuojama sumažėjusi mėsos, žuvies ir jūrų gėrybių paklausta, daugiau perkama kruopų, makaronų, miltų ir cukraus. Taip pat augo ir taip vadinamojo barščių rinkinio – burokėlių, kopūstų ir bulvių – paklausa.

Pastaruoju metu Rusijos gyventojai vis dažniau pirmenybę teikia ne kokybei, o žemoms kainoms.

Kaip ir XX a. dešimtajame dešimtmetyje ir vėl svarbiausia tampa kaina, todėl prekyba per išpardavimus ir išparduotuvėse per metus išaugo net 39 proc. 55 proc. apklaustųjų tikina pastebėję akivaizdų Rusijoje pagamintų prekių pirmavimą prieš importuojamą produkciją, o 77 proc. šią tendenciją palaiko.

Tiesa, „patriotiškos“ vartotojų nuotaikos buvo pastebimos jau iki krizės ir sankcijų įvedimo.

Rusijos viešosios nuomonės tyrimų centro (VCIOM) generalinis direktorius Valerijus Fiodorovas teigė, kad atidžiai stebėję rusų elgesį nuo 2014 m. rudens specialistai nustatė keturias pagrindines tendencijas.

Pirma, visuomenė ir toliau jaučia krizės poveikį, o gyventojų materialinė gerovė pastebimai pablogėjo.

Kalbant apie emocinę būklę, derėtų akcentuoti negatyvių emocijų dominavimą.

Antra, visuomenė ne iš karto suvokė krizės mastą, tačiau dabar šis suvokimas jau atsiranda.

Trečia - perdėta reakcija. Iš esmės Rusijos gyventojai tinkamai reaguoja į krizę, tačiau tai daro per daug dramatiškai.

Ketvirta, visuomenės suvokimas vertinamas kaip atskiras krizės veiksnys, kuris turėtų būti valdomas pasitelkus antikrizinę programą.

Paprastų rusų gyvenimas – tarsi košmaras
© Reuters/Scanpix

„Padalijome rusus į tris grupes, - aiškino V. Fiodorovas. – Pirma grupė – laimingi žmonės. Jie iki šiol atsakydami į mūsų klausimus nenurodo, kad su jais vyksta kažkas negera. Antroji grupė – kovojantys: jie supranta, kad padėtis blogėja, bet sako turintys galimybių kovoti su sunkumais. Trečioji grupė – kenčiantys: jie supranta tiek didėjančius krizės mastus, tiek tai, kad negali su ja kovoti. Tokie žmonės neturi lėšų“.

Nuo 2014 metų rudens krizė du kartus buvo pasiekusi labai pavojingą lygį. Paskutinė grupė – kenčiantys – nuo 16 proc. 2014 metų lapkritį išaugo iki 47 proc. 2015 metų sausį. Antras milžiniškas šuolis įvyko 2015 metų rugsėjo – spalio mėnesiais. Vos per vieną mėnesį kenčiančiųjų grupė padidėjo 13 proc. iki 60 proc. visų suaugusių Rusijos gyventojų.

Tačiau dar 2015 metų gegužės – birželio mėnesiais liaudis išgyveno euforiją. Tuomet ekonomikos ministras pareiškė, kad šalis pasiekė dugną, vadinasi, toliau galima judėti tik į priekį, tik į laimingą ateitį.

Deja, taip neįvyko. Žmonių pasitikėjimas buvo apgautas melagingais pažadais. Galiausiai Rusijos gyventojai liovėsi rimtai vertinę bet kokius pareigūnų pareiškimus. Pavyzdžiui, 55 proc. apklaustųjų netiki, kad vyriausybė turi ekonomikos gelbėjimo planą.

Analitikai daro didelį nerimą keliančias išvadas. Pirmą kartą per visą krizės stebėjimo laiką žmonės stengiasi neleisti piniginių įplaukų, nepirkti stambių pirkinių, nesiskolinti pinigų ir masiškai atsiima indėlius iš bankų. Tokia padėtis veda prie pavojingo reiškinio, su kuriuo kovoti nemoka nė vienas pasaulio ekonomistas. Sumažėjus išlaidoms, mažėja pardavimai, smunka gamyba, mažėja atlyginimai, atleidžiami darbuotojai. Bankai nebeišduoda kreditų ir bankrutuoja. Ir taip uždaru ratu...

www.DELFI.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 
Naujienų prenumerata

Naujienos

„Brexit“ pasekmės: atleis 3 tūkst. darbuotojų

Vienas didžiausių Didžiosios Britanijos bankų „Lloyds Banking Group“ pranešė apie planus panaikinti 3 tūkst. darbo vietų iki 2017 m. pabaigos, informuoja BBC.

„Ikea“ atšaukia iš rinkos 6 rūšių šokoladinius produktus (14)

Švedijos prekybos gigantė „Ikea“ informuoja pirkėjus, įsigijusius aukščiau parodytų šokoladinių produktų, kad jie nėra tinkami vartoti asmenims, turintiems alergiją ar padidėjusį jautrumą lazdynų ir (ar) migdolų riešutams, ir išima juos iš prekybos, rašoma bendrovės pranešime spaudai.

Krizės apimtas Italijos bankas kurpia gelbėjimosi planą (3)

Nepavydėtinoje situacijoje atsidūręs Italijos bankas „Monte dei Paschi“ ketina 5 mlrd. eurų padidinti savo kapitalą ir parduoti savo 10 mlrd. eurų siekiančias neveiksnias paskolas, praneša „Frankfurter Allgemeine Zeitung“. Visgi Italijoje abejojama, ar tokį planą pavyks įgyvendinti.

„Deutsche Bank" po „Brexit" atrado konkurencingumo nišą (1)

Vieno didžiausių Vokietijos komercinių bankų „Deutsche Bank“ valdytojas Johnas Cryenas teigė, kad „Brexit“ įvykių fone ši finansinė institucija turi konkurencinį pranašumą. „Bloomberg“ pažymi, kad tokį teiginį jis grindžia tuo, kad svarbiausios „Deutsche Bank“ būstinės įsikūrusios tiek Londone, tiek Frankfurte. Esą todėl vykstant deryboms dėl Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES), bankas galės lanksčiau teikti paslaugas savo klientams, o jie galės rinktis, kurio padalinio paslaugomis naudotis.

PPO vadovas pareiškė nesivelsiąs į diskusijas su D. Trumpu (6)

Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) vadovas Roberto Azevedo trečiadienį pareiškė neketinantis veltis į diskusijas su JAV respublikonų partijos kandidatu į šalies prezidentus Donaldu Trumpu, kuris neseniai pareiškė JAV gali pasitraukti iš PPO.