Tuo metu „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, jog valdantiesiems šiemet reiktų pasistengti bent jau daug rimčiau paieškoti galimybių didinti ne tik minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA), bet ir neapmokestinamą pajamų dydį (NPD).
„NPD didinimas didina pajamų apmokestinimo progresyvumą, o tokį tikslą sau kėlė ši vyriausybė. NPD didinimas yra puikus instrumentas mažinti ir skurdą, ir pajamų nelygybę, ir šešėlinę ekonomiką. Nesuprantu, kodėl jis yra visiškai užmirštas“, – nuogąstavo ekonomistas.
A. Sysas atkreipė dėmesį į finansų ministerijos reakcijas po Tarptautinio valiutos fondo bei Pasaulio banko siūlymu: „Sako „ačiū“, bet aš nematau nė vieno įstatymo pasiūlymo, kuris keistų per didelį darbo jėgos ir labai mažą kapitalo apmokestinimus“, – pastebėjo Seimo narys.
A. Sysas tikino, kad R. Šadžius įsitikinęs, jog Lietuvoje viskas yra gerai.
Finansų ministras komentuoti tokius A. Syso pareiškimus atsisakė teigdamas, kad nėra linkęs komentuoti netiesioginių, asmeninių Seimo narių nuomonių.
2012 metais patvirtintoje Algirdo Butkevičiaus Vyriausybės programoje žadėta mokesčių sistemos pertvarka – didesnis pajamų ir turto apmokestinimo progresyvumas. A. Sysas sakė, kad valdantieji turi tūkstantį priežasčių pasiteisinti, kodėl nevykdo savo pažadų, bet neranda nė vienos, kodėl reikia tai daryti.
Nesutaria kokia sistema dabar
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Socialinio darbo katedros profesorius, sociologas ir ekonomistas Romas Lazutka teigia, kad mokesčių sistema Lietuvoje yra regresinė, nes daugiausiai pajamų šalies biudžetas surenka iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Pavyzdžiui, 2014 metais, Finansų ministerijos duomenimis, jis sudarė maždaug 43,5 proc. iš mokesčių surenkamų valstybės pajamų.
„Visuotinai priimta, kad PVM ar akcizai yra vartojimo mokesčiai, nes yra įtraukiami į prekės kainą. Jie yra regresiniai, nes tas, kuris uždirba mažiau viską išleidžia vartojimui. Tie, kas uždirba daugiau ne visas pajamas išleidžia vartojimui, dalį atideda taupymui. Pavyzdžiui, jei išleidžia pusę, tada jam skaičiuojant nuo pajamų PVM yra ne 21, o tik 10,5 proc.“, – sakė R. Lazutka.
Ekonomistas aiškino, kad tose šalyse, kur vartojimo mokesčiai yra svarbūs, kaip Lietuvoje, ir valstybė daugiausiai pajamų gauna iš jų, ir visą mokesčių sistemą galima vadinti regresine.
„Dar viena Lietuvos ypatybė yra tai, kad socialinio draudimo mokesčiai sudaro didelę dalį valdžios pajamų“, – pridūrė profesorius.
Tačiau Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas labai prieštaravo tokiam mokesčių sistemos apibūdinimui.
„Tradiciškai progresinė mokesčių sistema reiškia, kad didėjant žmogaus pajamoms, didėja ir sumokamas procentas. Lietuvoje taip techniškai yra dėl NPD“, – kalbėjo jis.
LLRI vadovas teigė, jog Lietuvoje dažnai norima, kad turtingieji mokėtų daugiau (skaičiuojant galutinę pinigų sumą), tačiau jau dabar daugiau uždirbantys asmenys valstybei pinigų atiduoda daugiau.
„Reikia nepainioti tiesioginių ir netiesioginių mokesčių. Pavyzdžiui, pajamų mokestis yra tiesioginis, nes jis sumokamas vos gavus pajamas. PVM – netiesioginis, nes jį sumoki, kada pinigus išleidi.
Kai kurie ekonomistai kartais mėgsta sakyti, kad PVM apskritai turi regresinių bruožų, nes neva labai daug uždirbantys žmonės dalį pinigų išleidžia, o dalį sutaupo. T. y. jei taupai, tada PVM nesumoki. Tačiau nepamirškime, kad jei šiemet taupei ir tada nusipirkai automobilį, PVM vis tiek galiausiai sumoki“, – argumentavo Ž. Šilėnas.
NPD = MMA
Savo pasiūlymą keičiant Lietuvos mokesčių sistemą pateikė N. Mačiulis, kuris teigė, kad politikams vertėtų prisiminti apie planus didinti NPD ir sako, kad jis galėtų būti lygus MMA.
MMA Lietuvoje šiuo metu yra 300 eurų, o nuo liepos 1 dienos didės dar 25 eurais. NPD darbuotojams, kurių atlyginimas neviršija 290 eurų per mėnesį, yra 166 eurai.
„Pirma nauda, kad nebebūtų taip mechaniškai ir populistiškai nuolat siūloma didinti MMA, neatsižvelgiant į kitus ekonominius veiksnius, verslo bei valstybės galimybes. Didesnis NPD reiškia mažesnes biudžeto pajamas iš gyventojų pajamų mokesčio, o tai reiškia, kad didinant MMA (o kartu ir NPD) kiekvieną kartą reiktų daug atsargiau įvertinti galimybes.
Tačiau pagrindinė nauda yra susijusi su mažiausias pajamas gaunančių gyventojų perkamąja galia. Dabartinis MMA Lietuvoje yra labai mažas, o dalį jo dar paimti valstybei yra ir labai neefektyvu, amoralu ir socialiai neatsakinga, nes tokia situacija skatina tik dar labiau slėpti pajamas“, – dėstė ekonomistas.
N. Mačiulio manymu, Lietuvoje reiktų visuotinės mokesčių reformos – NPD reiktų padidinti iškart, nes šiuo metu jis yra juokingai mažas, o kalbėti apie šio mokesčio didinimą palaipsniui neverta, nes tokiu atveju 300 eurų jis pasiektų tik kokiais 2020 metais.
„Toliau vilktųsi per didelio darbo jėgos apmokestinimo problema, didelė darbuotojų dalis oficialiai gautų MMA, o priedas būtų sumokamas „vokelyje“. Tai reiktų spręsti labai greitai, bet tai reikalauja drąsių sprendimų, kurių sudėtinga tikėtis prieš rinkimus.
NPD padidinimas dvigubai trumpuoju laikotarpiu reikalautų padidinti biudžeto pajamas kitais būdais, bet ilguoju laikotarpiu biudžetas netgi turėtų naudos, nes darbuotojai ir darbdaviai artėtų prie skaidresnės darbo užmokesčio sistemos“, – sakė N. Mačiulis.
Jo teigimu, iš pradžių sumažėjusias biudžeto pajamas galima būtų kompensuoti didinant gyventojų nekilnojamo turto ir automobilių mokesčius, net jei abu yra labai nepopuliarūs.
Tokias rekomendacijas Lietuvai teikė ir TVF bei PB.
N. Mačiulis pastebėjo, kad yra ir kitų alternatyvų, pavyzdžiui, valstybės valdomų įmonių efektyvumo didinimas taip surenkant daugiau dividendų. „Mūsų skaičiavimais 300 mln. eurų per metus yra realu, bet tam irgi trūksta valios“, – sakė ekonomistas.