Tokia baigtis buvo akivaizdi, tik kažkodėl niekaip nesiliauja kandžios publikacijos, kuriose visa kaltė suverčiama Marissai Mayer, rašo „The Business Insider“.
Viena buvusių darbuotojų pasakoja, kad bendrovėje „Yahoo“ ji praleido nuo 2010-ųjų iki 2014-ųjų metų.
Savo vertės pajutimas
„Dirbdama ne pagrindinėje būstinėje, visas bendrovės „Yahoo“ naujienas sužinodavau per „Yahoo! Messenger“ (dar tais laikais, kai M. Mayer iš pavadinimo nebuvo išmetusi šauktuko) bendraudama su kitais įmonėje dirbančiais ir už kitus produktus atsakingais vadovais. Tą dieną, kai M. Mayer buvo paskirta naująja „Yahoo“ generaline direktore, pasijuto iki tol įmonei nebūdingas visuotinis pagyvėjimas.
Atrodė, kad per vieną dieną visi pradėjome didžiuotis tuo, kuo buvome. Nedidelė mūsų akcijų vertė po truputį pradėjo augti. Žinoma, negalėjome gretintis prie „Google“ ar „Amazon“, bet iki tam tikros tikslinės kainos pakilti pavyko. Tiek daug violetinės spalvos, kaip tada, įmonės patalpose dar niekam neteko matyti", - pasakojo buvusi darbuotoja.
Pasak jos, iki M. Mayer vadovavimo darbas „Yahoo“ buvo siejamas su prasta reputacija – prisipažinti, kur dirbi, buvo net šiek tiek gėda. Man patikdavo, kad apie mano darbo vietą žmonės būdavo girdėję, bet jų nuostaba, kad „Yahoo“ vis dar veikia, arba pastaba, kad tai tik el. pašto brukalui kaupti reikalinga sistema, priversdavo pasijusti nepatogiai.
Kai generaline direktore tapo M. Mayer, žmonių reakcija pasikeitė: „Yahoo“ jie iš karto susiedavo su naująja direktore ir labai susidomėdavo.
Pasak jos, netrukus tapo akivaizdu, kad naujoji direktorė ne tik klausėsi, bet ir girdėdavo, kas sakoma.
„Tai įrodo vieno bičiulio papasakota istorija. Anot jo, pastate, kuriame buvo įsikūręs Saniveilio padalinys, buvo keletas nereikalingų automatinių užtvarų. Kad pro juos praeitų, darbuotojai turėdavo perbraukti kortelėmis specialius skaitytuvus, nors pagrindinės durys ir taip jau būdavo atidarytos. Toks papildomas gaišinimas kėlė pasipiktinimą. Žmonės skundėsi ne vienerius metus ir vadovaujant ne vienam direktoriui.
Perskaičiusi el. laišką, kuriame buvo išdėstyta su automatiniais užtvarais susijusi problema, M. Mayer pasirūpino, kad jau kitą dieną nereikalingi įrenginiai būtų išmontuoti.
Norint suprasti, kokia slogi nuotaika tvyrojo „Yahoo“ prieš M. Mayer ateinant į postą, reikėjo apslankyti Saniveilyje tą dieną, kai M. Mayer paskelbė apie nemokamą maistą įmonės užkandinėse. Žmonės strimgalviais puolė į užkandines, kad spėtų iki soties prisikimšti, tarsi direktorės įsakymas galėjo būti netrukus atšauktas.
Kavinėse akimirksniu neliko pyragaičių. „Yahoo“ darbuotojai atakavo salotų barą ir prisikimšo pilnus šaldytuvus užkandžių. Į M. Mayer pranešimą apie nemokamą maistą žmonės reagavo kaip į gandą apie brangstančius pietus. Akivaizdu, kad į geras naujienas „Yahoo“ buvo žiūrima su įtarimu ir nepasitikėjimu.
Taigi, pirmą kartą nuo „Yahoo“ klestėjimo laikų darbuotojai pasijuto vertinami", - prisiminimais dalijosi buvusi darbuotoja.
Dėmesys visiems įmonės el. laiškams
„Yahoo“ el. pašto sąraše buvo užregistruota net 8 tūkst. įmonės darbuotojų.
„Žinojau, kad toks yra, bet nedažnai jį įsijungdavau. Pasklidus žiniai, kad M. Mayer skaito el. laiškus, norom nenorom ir pati turėjau pradėti tikrinti el. paštą. Turiu prisipažinti, kad skaitydama žinutes suvokiau, ką labiausiai vertinau „Yahoo“ ir ko dabar labiausiai stinga. Daugelis siunčiamų el. laiškų buvo bereikšmiai ir nenaudingi.
Pavyzdžiui, būdavome perspėjami apie netinkamai pastatytus automobilius, gaudavome užkandinėse siūlomo maisto valgiaraščius, nuorodų, kaip saugiai vairuoti sningant ir t. t. Nors nieko svarbaus el. pašte nerasdavome, užtat jautėmės priklausantys tai pačiai bendruomenei.
Galbūt kartais tai būdavo ne pati laimingiausia bendruomenė, visgi būtent suvokimas, kad esame komanda, palaikė mūsų viltis ir teikė įkvėpimo", - rašo ji.
Pasak buvusios darbuotojos, atrodė, M. Mayer niekada nepritrūksta kantrybės skaityti el. laiškus ir į juos atsakinėti. Jos el. laiškai paprastai būdavo labai trumpi. Pastebėjusi tarp pranešimų dėmesio vertą žinią arba kuriam nors darbuotojui švenčiant džiugų įvykį, direktorė visada rasdavo laiko brūkštelėti bent porą sakinių. Kai į bendro pobūdžio informacijos sąrašą nusiunčiau per kalėdinį vakarėlį darytą savo nuotrauką su M. Mayer anyta, M. Mayer man asmeniškai atsakė, kad nuotrauka jai patiko ir kad parodė ją savo vyrui.
Sklinda kalbos, kad praėjus kelioms valandoms po gimdymo, M. Mayer jau sėdėjo lovoje ir atsakinėjo į el. laiškus.
„Tiesą sakant, aš tuo tikiu", - pripažino buvusi darbuotoja.
Dėmesys kiekvieno nuomonei
„Nuostabiausia, ką teko patirti, kai įmonei vadovavo M. Mayer, – tai jausmas, kad esi matomas ir girdimas. Juk didelės įmonės direktorei, atrodytų, neturi rūpėti, ar atsižvelgiama į kokio nors Denverio padalinyje dirbančio vadovo nuomonę apie ne itin reikšmingą produktą.
Neprisimenu, kokiu klausimu kartą į ją kreipiausi, bet puikiai prisimenu, kad atsakymo sulaukiau sekmadienį pirmą valandą nakties. Tada jos sūneliui tebuvo keli mėnesiai. Ne veltui M. Mayer ir įsivaizduoju kaip iki išnaktų nemiegančią, viena ranka sūpuojančią kūdikį, o kita spaudančią klaviatūros klavišus ir atsakinėjančią į el. laiškus. Galbūt taip ir nebuvo, kai ji rašė man atsakymą, bet toks mano susikurtas direktorės įvaizdis visada nuramina ir suteikia tvirtybės", - buvusia vadove žavėjosi rašinio autorė.
M. Mayer nepakluso šablonams ir nesielgė tipiškai. Pasak jos, ji niekada nesižemindavo, kad žmonės jaustųsi laisviau bendraudami su moterimi, einančia generalinio direktoriaus pareigas. Per kalėdinį vakarėlį ji galėdavo pasipuošti iškilminga rausva suknia. Kai teko atleisti vykdomąjį direktorių, ji nesistengė nuduoti, kad tai draugiškas išsiskyrimas abipusiu susitarimu. Ne visiems M. Mayer sprendimams pritariu, bet gerbiu ją už tai, kad niekada neapsimetė priėmusi tuos sprendimus ne savo valia.
„Yahoo“ sužlugo, bet M. Mayer – ne
Pasak buvusios darbuotojos, nė vienas generalinis direktorius nėra tobulas, taigi, M. Mayer irgi ne išimtis. Daugelis buvusių mano bendradarbių iš „Yahoo“ stipriai jos nemėgsta. Ji atleido ne vieną darbuotoją, kuriuo žavėjausi, ir pasamdė vykdomąjį direktorių, kuris pasirodė esąs visiškai nekompetentingas ir netinkamas eiti jam skirtas pareigas.
Jos prioritetų paskirstymo strategija buvo taip nemokšiškai įgyvendinama „Yahoo“ padalinių vadovų, kad tikrai buvo verta kritikos – ir ne tik įmonei siunčiamame bendro pobūdžio informacijos sraute.
„Ar M. Mayer būtų pavykę išgelbėti „Yahoo“, jei visi jos priimti sprendimai būtų buvę teisingi? Vargu.
Nors „Yahoo“ dirbo tikrai nemažai ypač talentingų žmonių, čia buvo gausu ir jokios motyvacijos neturinčių neproduktyvių darbuotojų.
Toks įspūdis, kad vienintelis su darbu susijęs jų įgūdis buvo sugebėti nepatekti į atleidžiamųjų sąrašus. M. Mayer pavyko trumpam įkvėpti darbuotojus ir sugrąžinti į įmonę savivertę, deja, vyraujančios slogios nuotaikos galop paėmė viršų.
Kurį laiką susitikinėjau su buvusiu „Yahoo“ inžinieriumi. Jis prisipažino: „Išėjau iš „Yahoo“, nes suvokiau, kad jei programišiai visiškai užgrobtų „Yahoo Mail“ paštą, pasaulyje būtų tiesiog perpus mažiau el. paštu siuntinėjamo brukalo.“
Įsišaknijęs abejingus, kurio priežastis – metų metais kuriami niekam nereikalingi produktai, ko gero, buvo nebeišraunamas. Apatijos apimtai organizacijai nepadėdavo ir nauji gabūs specialistai: tvyrant nuostatai, kad beverčiai produktai ir liks beverčiais, naujokai arba patys tapdavo apatiški, arba neilgai trukus palikdavo įmonę", - rašė buvusi bendrovės darbuotoja.
DELFI primena, kad Pavyzdžiui, bendrovės „Yahoo“ vadovė Marissa Mayer ne sykį yra pripažinusi, kad per parą jai pakanka keturių-šešių valandų miego, jos darbo savaitė yra trukusi ir 130 valandų, panašius reikalavimus ji kelia ir savo darbuotojams.
Pernai gruodį M. Mayer susilaukė dvynukių. Ji kartu su vyru augina ketverių metų sūnų Macallisterį. Po jo gimimo technologijų kompanijos vadovė atostogavo vos dvi savaites ir sulaukė viešos kritikos, esą ji yra blogas pavyzdys „Yahoo“ dirbančioms moterims. Oficialiai bendrovė siūlo 16 savaičių trukmės motinystės atostogas.
