Pinigines teks praverti ir neišnaudojusiems nė kubinio metro šalto vandens: nuo rudens įvedamas 2,57 Lt vadinamasis pardavimo mokestis, kokio iki šiol Panevėžyje nėra buvę.

Už panevėžiečių kišenes drastiškai patuštinsiantį sprendimą vieningai balsavo valdančiajai daugumai priklausančios Liberalų sąjūdžio, socialdemokratų, partijos Tvarka ir teisingumas bei liberalcentristų ir nepartinių frakcijos.

„Gal piketuosim, gal bado akciją skelbsim, nes vis tiek badaujam, bet tikrai netylėsim. Ir į prezidentę kreipsimės“, – politikų sprendimu piktinosi Pensininkų sąjūdžio Panevėžio filialo pirmininkė Laimutė Gustienė.

Ji Tarybos posėdyje ne kartą griežtai pabrėžė, jog Tarybos nariams Pensininkų sąjūdis nesuteikia teisės balsuoti už kainų kėlimą.

„Jūs išrinkti ne būti Tarybos nariais, o mums atstovauti. Nė vienas iš jūsų šio klausimo neaptarėte su rinkėjais“, – į politikų sąžinę apeliavo L.Gustienė.

Mokės už galimybę

Į Tarybos posėdį pakviestas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovas Aloyzas Stapulionis „Aukštaitijos vandenų“ paslaugų pabrangimą aiškino kuro, elektros kainų šuoliu bei infliacija.

Anot jo, pakėlus geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo kainą bendrovė bus įpareigota gerinti savo infrastruktūrą ir kelti paslaugų kokybę.

„Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas socialinių problemų nesprendžia. Jas galima spręsti per kitus teisės aktus“, – pareiškė A.Stapulionis.
Tarybos nariams kilo abejonių, ar naujus tarifus ir pardavimo mokestį patvirtinusi Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nenusižengė savo cituojamam įstatymui.

Anot konservatoriaus Maurikijaus Grėbliūno, teisės aktas numato, kad vartotojas atsiskaito tik pagal skaitiklio rodmenis, tačiau pardavimo mokestis jame neminimas.
„Iš tiesų atsiskaitoma pagal rodmenis, bet jei nebus skaitiklių, kokiu būdu tie rodmenys bus nustatyti? O skaitiklį reikia pastatyti, prižiūrėti, patikslinti mokėjimus“, – naujojo mokesčio pagrįstumą įrodinėjo A.Stapulionis. Anot jo, netgi visą mėnesį namuose nebuvęs ir vandens nevartojęs gyventojas pardavimo mokestį privalės sumokėti už suteiktą galimybę bet kurią akimirką pasinaudoti „Aukštaitijos vandenų“ paslaugomis.

Prieštaraujantiesiems dėl naujo mokesčio komisijos atstovas priminė, jog ir mobiliojo ryšio operatoriai taiko abonentinį mokestį.

Pabrangintų patys

„Jei seksime tokiu pavyzdžiu, greit mokėsime ir „Maximos“ ar kito koncerno monopolisto pardavimo mokestį. Ir mums aiškins, kad į bananų kainą įeina atvežimo, sandėliavimo išlaidos, o atsiskaityti kasose prekybos centrui papildomai kainuoja. Mokėsim, kad pro kasas praeinam“, – ironizavo krikdemas Julius Beinortas.

A.Stapulionis leido suprasti, kad opozicijos pasipriešinimas vandens kainų šuoliui tėra audra vandens stiklinėje. Anot jo, jei Savivaldybė priims netinkamą sprendimą, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija turės teisę jį pataisyti.

„Paprašytume pateikti skaičiavimus, pažiūrėtume, ar jūsų nustatytos kainos dengia bendrovės sąnaudas. Jei taip, paliktume jas galioti, jei ne, turime teisę įspėję po dviejų mėnesių priimti vienašališką sprendimą“, – perspėjo komisijos atstovas.
Anot jo, nepakėlus geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo kainų, nuostolingai dirbantys „Aukštaitijos vandenys“ prarastų galimybė įsisavinti Europos Sąjungos paramą, negalėtų teikti kokybiškų paslaugų.

Meras gąsdino

Meras P.Vadopolas dievagojosi, kad didinti geriamojo vandens kainą – itin skaudus sprendimas, tačiau esą kitos išeities nėra.

„Ateina 62 mln. litų Europos Sąjungos paramos, reikia keisti surūdijusius vamzdynus, daug netgi miesto centre gyvenančių panevėžiečių neturi vandens. „Aukštaitijos vandenys“ per mėnesį patiria 250 tūkst. Lt nuostolių. Ar šiandien laidojame bendrovę ir norime, kad ateitų privatininkai ir kainos būtų dar didesnės?“ – perspėjo miesto vadovas.

P.Vadopolas tikino išbandęs visus būdus, kad Panevėžys išvengtų drastiško kainų šuolio – kreipęsis ne tik į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją, bet ir Seimo pirmininką, Vyriausybę, Seimo frakcijų seniūnus.

Toks mero susirūpinimas nepasirodė įtikinamas Tarybos nariui Tomui Josui.

Siūlė branginti daugiau

Abejonių T.Josui sukėlė kovo 9 dienos „Aukštaitijos vandenų“ stebėtojų tarybos, vadovaujamos vicemero „tvarkiečio“ Kastyčio Vainausko, susirinkimo protokolas.
Jame aiškiai matyti, kad stebėtojų Taryba Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai siūlė patvirtinti netgi dar didesnes geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo kainas.

Vicemero vadovaujami „Aukštaitijos vandenų“ stebėtojai siūlė kubinį metrą geriamojo vandens įkainoti 1,72 Lt, nuotekų tvarkymo paslaugas pabranginti iki 3,22 Lt ir įvesti 3,08 Lt pardavimo mokestį. Valstybinė kainų ir energetikos komisija panevėžiečių siūlytas kainas sumažino nuo 4 ct iki 51 ct.

„Ekonomika pastatyta ant galvos“, – patvirtintas naujas vandens ir nuotekų tvarkymo kainas įvertino Tarybos narė ekonomistė Gema Umbrasienė.

Sausį miesto Tarybos patvirtintoje „Aukštaitijos vandenų“ investicijų ir plėtros programoje numatyta, jog iki 2012-ųjų pabaigos įmonės plėtrai ir investicijoms reikia 500 tūkst. Lt pelno. Tačiau, anot G.Umbrasienės, pagal patvirtintus naujuosius tarifus įmonė per tą patį laikotarpį uždirbtų per 4 mln. Lt, tai yra aštuonis kartus daugiau, nei reikia įmonės plėtrai.

Vanduo pabrangs

Nuo rugsėjo 1-osios už geriamojo vandens kubinį metrą vartotojai mokės 1,67 Lt, įmonės – 1,64 Lt (be PVM).

Kubinio metro nuotekų tvarkymas vartotojams kainuos 3,18 Lt, įmonėms – 3,14 Lt (be PVM)

Daugiabučių namų butuose šalto vandens skaitiklius turintiems gyventojams pardavimo mokestis sieks 2,57 Lt butui per mėnesį, gyvenantiesiems individualiuose namuose – 2,69 Lt. (be PVM)
Įmonėms pardavimo mokestis vidutiniškai sieks 6,09 Lt (be PVM).

FAKTAI

2002 m. „Aukštaitijos vandenyse“ darbavosi 301 žmogus, jiems vadovavo keturi vadovai.

2008 m. bendrovėje dirbo 275 žmonės. Vadovaujančias pareigas įmonėje užėmė septyni darbuotojai, iš jų trys miesto Tarybos nariai: konservatorius Vidmantas Baltramiejūnas, praėjusių metų rugsėjį įdarbintas „tvarkietis“ Sigitas Činga, lapkritį – „darbietis“ Petras Narkevičius.

Per 2008-uosius „Aukštaitijos vandenų“ patirti nuostoliai siekė 843 tūkst. Lt, tačiau darbo užmokestis išaugo 844 tūkst. Lt.

Bendrovės generalinio direktoriaus socialdemokrato Rimanto Liepos teigimu, vidutinis darbo užmokestis „Aukštaitijos vandenyse“ siekia 2250 Lt neatskaičius mokesčių.

Generalinis direktorius uždirba 7400 Lt.