Tokią informaciją suteikia centras „Re:Baltica“, kurio žurnalistai turėjo prieigą prie Panamoje registruotos teisės paslaugas teikiančios bendrovės „Mossack Fonseca“ duomenų bazės.
„Re:Baltica“ pažymi, kad šioje bazėje sukaupta 15 tūkst. 951 įrašas, susijęs su Latvija. Dauguma šių įrašų – duomenys apie „Mossack Fonseca“ klientus iš užsienio, kurie turėjo sąskaitų Latvijos bankuose, aptarnaujančiuose ne rezidentus, bei Skandinavijos banke „Nordea“.
Kai kurie tikrieji naudos gavėjai ir akcininkai, susiję su Latvija – Rusijos arba Nepriklausomų valstybių sandraugos piliečiai. Dauguma klientų – visuomenei nežinomi asmenys, tad jų pavardžių viešinimas neturi jokios prasmės, nes naudojamasis ofšorinės bendrovės paslaugomis nėra laikomas nusikaltimu.
„Re:Baltica“ duomenimis, iš viso „Panama Papers“ yra informacijos apie 10 „Mossack Fonseca“ klientų iš Latvijos, 1380 Latvijos bendrovių, 21 tikrąjį naudos gavėją ir 81 akcininką iš Latvijos.
„Panama Papers“ esantys duomenys apie A. Lembergą ir jo dukrą anksčiau minėti ir medžiagoje, kuri figūruoja teisminiame procese, kurio metu prokuratūra bando įrodyti, kad politikas per ofšorines bendroves iš tikrųjų kontroliuoja nemažai Ventspilyje veikiančių įmonių.
Dvi ofšorinės bendrovės Panamoje priklauso verslininkui A. Gulbiui. Vienoje iš jų – „Farber & Associates“ – atsakingas pareigas užima jo tėvas Arvilas ir sūnus, garsus tenisininkas Ernestas Gulbis.
Ainaras Gulbis „Re:Baltica“ paaiškino, kad bendrovę įsigijo paskutinio XX amžiaus dešimtmečio viduryje – tokį sprendimą jis priėmęs nuogąstaudamas, kad iš jo bus atimtos lėšos. Anot A. Gulbio, vienintelė bendrovės užduotis buvo saugoti bendrovės „SWH Grupa“ akcijas, šiuo metu ofšorinė bendrovė yra likviduojama. A. Gulbis neigia, kad ofšorinės bendrovės kaip nors susijusios su jo sūnaus sportine veikla.
Kaip skelbia „Re:Baltica“, prieš kelerius metus „Lido“ įkūrėjas G. Kirsonas, pasitelkęs ofšorinių bendrovių, bandė išlaikyti su rimtais finansiniais iššūkiais susidūrusias įmones. 2010 metais, kai „Lido“ kilo rimtų bėdų, buvo pasiektas susitarimas, remiantis kuriuo „Lido“ įsipareigojo G. Kirsonui ir dviem jo bendrovėms padengti skolas, siekiančias 21 mln. eurų – tai turėjo būti padaryta per ofšorines bendroves „Carcel Holdings“ (Panama), „Joyton International“ (Britų Mergelių salos) ir „Joondaloop Financial Corp“ (Britų Mergelių salos).
Netrukus „Lido“ gavo apsaugą nuo kreditorių, o pats G. Kirsonas paskelbė apie nemokumą. „Re:Baltica“ tikina, kad kartais tokios schemos naudojamos norint per fiktyvias skolas, už kurių slypi pats probleminio verslo savininkas, išsaugoti vertingo turto kontrolę ir išvengti realių pajamų sumažėjimo.
Pats G. Kirsonas konkrečių faktų komentuoti nepanoro, tačiau anksčiau yra sakęs, kad krizės metu jis buvo įkalbėtas pasinaudoti abejotina schema dėl nemokumo, tačiau neilgai trukus jis persigalvojo ir ryžosi atviram pokalbiui su kreditoriais.
„Re:Baltica“ skelbia, kad „Mossack Fonseca“ paslaugomis aktyviai naudojasi ir naujasis skrydžių bendrovės „airBaltic“ investuotojas Ralfas-Dieteris Montag-Girmesas. Dar prieš trejus metus aktyviai veikė trys ofšorinės bendrovės, „ARQ Aviation Limited“, „ARQ Investment Limited“ ir „ARQ Real Estate Holdings Limited“, kurioms vadovavo šis verslininkas iš Vokietijos. 2013 metais jis pradėjo domėtis galimybėmis šias bendroves uždaryti. Informacija, gauta iš jo susirašinėjimų, atskleidžia, kad R. G. Montag Girmesas vykdė verslą su Rusija – viena iš jo interesų sferų buvo nekilnojamasis turtas.
Buvę degalų grupės „Dinza“ savininkai taip pat noriai naudojosi ofšorinių bendrovių paslaugomis, skelbia „Re:Baltica“. Prieš kelerius metus Panamoje buvo įregistruota bendrovė „Licorne Energy Holding“, kurios steigėjais tapo Nikolajus Jermolajevas, Viktoras Buselsas ir Genadijus Stankevičius.
Bendrovė „Mossack Fonseca“ prisidėjo ir prie kelių bei statybos bendrovės „A.C.B.“ sporto komplekso sandorio – jis buvo parduotas „Amza Properties“. „Re:Baltica“ teigia, kad galiausiai viskas susiklostė taip, jog „A.C.B.“ savininkai pastatą pardavė patys sau. „Tai buvo seniai. Buvo krizė, reikėjo pinigų ir tai buvo pelningas sandoris. Kodėl gi ne? Kas čia neteisėto?“, – sandorį pakomentavo „A.C.B.“ vadovas Valdis Leiniekas.
2008 metais bendrovė „Adorta Systems“ (Britų Mergelių salos) įsigijo „Dzintars“ valdybos pirmininkas Ilja Gerčikovas. Verslininkas paaiškino, kad ofšorinė bendrovė buvo būtina darbui su verslo partneriu. „Ofšoras dirba su ofšoru, kitaip tiesiog negali būti“, – pabrėžė jis.
