Kurorte vyko antrasis Gintaro rinkimo čempionatas.
Kurorto svečiai, daugiausiai lietuviai, karštligiškai rinko mažyčius gintariukus. „Aš juos subersiu į didelę taurę ir pastatysiu ant lentynos“, - sakė moteris, prisirinkusi jų geras dvi saujas Baltijos aukso.
Gintaro rinkimo čempionas – palagiškis
Beveik visi šeštadienį į Palangą atvykę svečiai būriavosi prie tilto, ties kuriuo vyko antrasis Lietuvos gintaro rinkimo čempionatas, šiemet tapęs tarptautiniu. Jame savo jėgas išbandė ne tik lietuviai, bet ir svečiai iš Kaliningrado, Sankt Peterburgo, Baltarusijos.
Dešimtyje čempionato dalyviams skirtų zonų buvo išbarstyta po 150 gramų smulkaus gintaro, sumaišyto su jūros į krantą išmetamais dumbliais bei šapais. Per penkias minutes varžybų dalyviai turėjo kuo švariau surinkti pabertą gintarą.
Po čempionato Neptūnas gintarus barstė pajūryje, kur Baltijos auksą rinkti galėjo visi panorėjusieji.
Pustuštės gatvės
Nepaisant smagaus renginio, apsiniaukęs dangus ir žvarbokas vėjas atbaidė poilsiautojus. Jų į Palangą šį savaitgalį atvažiavo kur kas mažiau nei tikėjosi verslininkai. „Jei norėtumėte, nakvynę lengvai rastumėte, - sakė Palangos Turizmo ir informacijos centro vadybininkas Mindaugas. – Ateina ir lietuviai, ir rusai. Beje, pastarieji pašo informacijos apie ne prastesnius nei trijų žvaigždučių viešbučius“.
Tačiau Vytauto gatvėje automobilių grūsties nėra, po J. Basanavičiaus gatve vaikštinėjo tik vienas kitas poilsiautojas.
„Šiandien visiškai tuščia, - pyko spurgytes ir kavą J. Basanavičiaus gatvėje pardavinėjantis verslininkas. – Vakar pats girdėjau per televiziją sakant, kad pajūryje laukiama lietaus. Matyt, žmonės išsigando. Bet taip ir neiškrito nė lašo. Pajamų mažai“.
Baltarusiai pirko gintarą
Jei orų prognozė išgąsdino lietuvius, tai iš Rusijos ir Baltarusijos atvažiavusiems svečiams apsiniaukęs dangus nekliudė pramogauti.
„Mes į Palangą atvažiuojame po tris kartus per metus. Mums čia patinka. Anksčiau apsistodavome viešbučiuose, tačiau šiandien radome puikų variantą pas privatininką. Ir pigiau, ir jaukiau“, - sakė gintarinius suvenyrus su žmona perkantis Janas Kalinovskis iš Baltarusijos.
Jano žmona išsirinko 180 litų vertės papuošalų.
Baltarusis sakė, kad jo tėvas kilęs iš Molėtų rajono, o pats vyriškis jaunystę praleidęs Vilniuje. „Tuomet tarpusavy kalbėdavome tik rusiškai ir lenkiškai. Baigęs mokslus išvažiavau gyventi į Baltarusiją ir ten pasilikau. Tik pradėjus važinėti į Gariūnus, kur prekiavau, ėmiau mokytis lietuviškai. Šiek tiek išmokau. O mes atostogauti į Krymą važiuoti nesirengiame, nes gyvename netoli Lietuvos sienos, todėl mūsų šeimai Palanga – arčiau. Baltarusija – didelė. Pietinių sričių gyventojams Krymas gal ir arčiau, tačiau mums patogiau Palanga“.
Palanga geriau už Turkiją
Kur kas ilgiau kelionė į Palangą truko Nikonovų šeimai iš Maskvos. „Važiavome dvi su puse paros. Ilgiausiai užgaišome pasienyje su Lietuva, beveik 10 valandų. Piktino, kad dirbo tik du pasieniečiai – vienas sunkvežimių eilėje, kitas – prie lengvųjų automobilių, - pasakojo Vera Nikonova. – Palangoje turime savo butą, kurį įsigijome prieš penkerius ar šešerius metus, per patį kainų pakilimą. Kitais metais kainos smigo žemyn ir mūsų būsto vertė nukrito perpus“.
Ji sutiko, kad Turkijoje ilsėtis pigiau, tačiau jai nepriimtina „sterili“ viešbučių aplinka ir vienodas maistas. „Būdami čia galime nuvažiuoti į Kauną, į Vilnių. Jei apsiniaukę – važinėjame dviračiais, galime pietauti bet kurioje kavinėje. Mums čia patinka natūrali gamta“.
Moterį tik nuvylė, kad per gegužės 9-ąją niekas Palangoje nesveikino karo veteranų. „Negi buvo sunku prisisegus Georgijaus juostelę parodyti dėmesį tiems žmonėms? Juk šventė. O gal jūs esate kitos nuomonės?“ – stebėjosi Vera.
