Vasara pajūrio verslininkams yra proga užsidirbti, tačiau vienas sezonas neleidžia išbristi į skolų: Palangos ir Neringos savivaldybių įmonių, užsiimančių prekyba ir paslaugomis, pradelstos skolos šimtais kartų viršija vidutinius Lietuvos įmonių įsiskolinimus.
© DELFI / Valdas Kopūstas

Nepadengtų įsiskolinimų kreditoriams turi 20 proc. Palangos ir Neringos savivaldybių įmonių, užsiimančių prekyba ir paslaugomis, o jų pradelstų įsipareigojimų vidurkis sudaro 254 tūkst. Lt.

Tai šimtus kartų mažiau nei šalies vidurkis: Lietuvoje prekybos ir paslaugų įmonių pradelstų skolų vidurkis siekia 1 183 Lt, o viešbučių ir restoranų -  1 233 Lt, rodo DELFI prašymu kreditų biuro „Creditinfo“ pateikti duomenys.

Kreditų biuro „Creditinfo“ vyriausioji kredito rizikos analitikė Rasa Maskeliūnienė paaiškina, kas lemia tokį pajūrio verslo skolų vidurkį.

„Didžiausios pradelstų mokėjimų sumos tenka trims Palangos viešbučiams. Pagal įsiskolinimų datą galime spręsti, kad likvidumo problemos atsirado būtent sunkmečiu, kai dėl galimai sumažėjusio lankytojų srauto tapo sudėtinga vykdyti įsipareigojimus finansų įstaigoms. Kita vertus, tai, kad viešbučiai veikia iki šiol, rodo, kad jiems pavyksta rasti kompromisą su kreditoriais“, - dėsto ji.

Nepaisant trijų didžiausių įsiskolinimų, pajūrio prekybos ir apgyvendinimo paslaugų įmonių pradelstų mokėjimų vidurkis yra 1790 Lt.

Vardija problemas

Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas paaiškina, jog Lietuvos pajūrio įmonės susiduria su keliais iššūkiais.

„Pajūryje iš tiesų yra pastebimas reiškinys, kai įmonės yra viena kitai skolingos. Tai reikėtų sieti su struktūrinės paramos projektais, kurių apmokėjimas paprastai šiek tiek atsilieka. Kita tendencija – į nekilnojamąjį turtą pajūryje investavo nemažai nekilnojamojo turto vystytojų, kurie samdė statybininkus ir nepardavę turto negali su statybininkais atsiskaityti“, - sako pašnekovas.

Anot jo, svarbu ir tai, kad Lietuvos pajūryje nekilnojamas turtas buvo labai stipriai nusidėvėjęs, tad investicijos buvo neišvengiamos.

„Dauguma poilsio namų Lietuvos pajūryje buvo statyti sovietmečiu, o rinkoje pagyvėjus turizmui,  gyventojams aplankius užsienio šalis, žmonės nori kokybiškiau ilsėtis ir mūsų kurortuose, tad reikėjo pakelti aptarnavimo lygmenį. Daug nekilnojamojo turto savininkų ryžosi renovacijai, ir, matyt, investicijos ir jų grąža dar nesutapo. Sezonas – palyginti trumpas, veikiausiai, tai ir lėmė padidintą įsiskolinimą rinkoje“, - kalbėjo D. Gedvilas.

Statybos sektoriaus žinovas dėsto, jog statybininkų asociacija yra pateikusi pasiūlymų Finansų ministerijai ir Seimo komitetams, kaip būtų galima padidinti statybos sektoriaus mokumą ir sumažinti pradelstų skolų. Jie siūlė, kad Lietuvoje PVM mokestis būtų mokamas užsakovo, kaip tai daroma Latvijoje, Švedijoje ir kitur, o tai reikštų, jog sąskaitą išrašęs ir pinigų negavęs statybininkas nebūtų skaičiuojamas kaip skolingas mokesčių.

Pajūrio verslininkai: kodėl jų skolos tokios didelės?
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Net jei pinigų statybos įmonė negauna mėnesį, du ar tris, prievolė susimokėti PVM niekur nedingsta: dėl to statybininkai netenka labai daug apyvartinių lėšų. Pajūryje, manau, šios tendencijos yra dar aštresnės“, - dėsto D. Gedvilas.

Kitas pasiūlymas, anot jo, yra mažinti nekilnojamojo turto (NT) mokestį tiems, kurie į jį investuoja. D. Gedvilas sako, jog investuojantiems į NT šis mokestis yra didelė našta: jei objekto vertė 10 mln. Lt, per metus reikia sumokėti 100 tūkst. Lt.

Pajūryje vien vasaros neužtenka

Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovas Darius Miklovas skaičiuoja, jog pajūrio verslininkams vasaros sezono uždarbio nepakanka išgyventi visus metus.

Palangoje yra keli nelabai sėkmingi projektai, nes išplėtoti verslą Palangoje - nelengva. Šiemet vasaros sezonas prasidėjo tik liepą, žmonių nelabai yra, nors visi vasaros sezonui ruošėsi taip, lyg viskas būtų užpildyta. Sunku daryti verslą, kai investuoji daug, o atsiperkamumo nėra: juk iš dviejų mėnesių verslo nepadarysi, reikia mažiausiai 7-ių“, - teigia pašnekovas.

Pasak jo, pajūrio kurortuose daugiausiai investuojama į infrastruktūrą.

„Norime, kad Palangoje poilsiautojų būtų ne tik vasarą, bet ir ištisus metus. Kai infrastruktūra bus sutvarkyta, tada žmonės į pajūrį vyks ne tik tada, kai saulė šviečia - verslą kurti bus paprasčiau“, - mano D. Miklovas.

Aptarnavimo srities žinovas atvirauja, jog verslo sėkmę pajūryje lemia žmonių srautai.

Kreditų biuro vertinimu, Palangos ir Neringos savivaldybių įmonės, veikiančios paslaugų ir prekybos sektoriuje, daugiausiai yra smulkios įmonės, kurių vidutinė apyvarta nesiekia 700 tūkst. litų, o vidutinis darbuotojų skaičius – 9.

Pajūrio įmonių, kurios yra turėjusios bent vieną pradelstą mokėjimą per pastaruosius keletą metų, dalis siekia 69 proc., kai Lietuvoje vidurkis siekia 43 proc. Be to, pajūryje 43 proc. paslaugų, prekybos, viešbučių ir maitinimo įmonių turi žemus kredito reitingus, kai Lietuvos vidurkis siekia 38 proc.

„Kredito reitingus nulemia ne tik įmonių kredito istorija, tačiau ypač svarbūs yra finansiniai rodikliai, neigiamos verslo sąsajos, darbuotojų kaita, taip pat sektorius, kuriame veikia įmonė ir kita informacija“, - komentuoja R. Maskeliūnienė.

Ji atkreipia dėmesį, jog pajūryje pastebėta ir kita su įmonių finansais pastebėta tendencija: šio regiono maitinimo įstaigos ir viešbučiai ypač dažnai pradelsia mokėjimus už autorinių kūrinių naudojimą.

„Nors įsiskolinimų sumos už kavinėse, baruose, restoranuose ir viešbučiuose transliuojamą muziką yra nedidelės ir paprastai neviršija 1000 litų, tačiau tokių skolų periodiškumas ir ilgas uždelsimas skatina ir kitus kreditorius abejoti, ar įmonės tinkamai vykdytų įsipareigojimus“, - pastebi R. Maskeliūnienė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

B. Bradauskui priklausantis „Lamantinas“ šiemet uždirbo 471 tūkst. eurų pelno (4)

Lietuvos ne gyvybės draudimo bendrovė „Lamantinas“ pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 471...

Apklausa: 6 iš 10 pažįstamiems atskleidžia, kokią algą gauna (6)

Dauguma darbuotojų sutinka, kad darbo užmokesčio duomenys yra privatus klausimas ir labai jautri...

„Lemon Gym“ žengia į Kauną (1)

Sporto klubų tinklas „ Lemon Gym “ atvėrė duris Kaune, Šilainių mikrorajone. Čia kauniečių...

„Lietuvos draudimas“ pirmąjį pusmetį uždirbo 6,4 mln. eurų grynojo pelno (10)

Didžiausia šalies ne gyvybės draudimo bendrovė „ Lietuvos draudimas “ pirmąjį šių metų...

„Foksitai“ neleidžiama vystyti jėgainės projekto (1)

Energetikos ministerijoje svarstomas bendrovės „ Foksita “ prašymas pradėti tarnybinį...

Top naujienos

G. Paluckas rėžė koalicijos partneriams: reikia ne naikinti, o kurti (77)

Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas sukritikavo penktadienį...

Kiek studentai mokės už butus Vilniuje (47)

Rugpjūtis ir rugsėjis tradicinis būsto nuomos pikas miestuose, kuriuose yra aukštosios mokyklos....

Laukiniai reklamos vakarai: feisbuko žvaigždėms – savos taisyklės (50)

Praėjusią savaitę nuskambėjusi istorija, kai Lietuvos bankas viešai pabarė feisbuko...

Kraupi moters išpažintis: brolis pirma pardavė kiemo draugams, o toliau prievartavo pats (142)

Nuo savo praeities ji bėgo ilgai ir baisią paslaptį slėpė ir nuo mylimųjų, ir nuo vaikų,...

Pasiruoškite: vaizdas sostinės gatvėse skirsis kaip diena ir naktis (33)

Pirmąsias rugsėjo savaites eismas sostinėje taps kur kas intensyvesnis – į gatves išvažiuos...

(Ne)laimingoji turistė išgyveno jau trečiąją teroro ataką (6)

Po Europą keliaujanti jauna Australijos pilietė buvo įvykių epicentre, kai teroristai surengė...

Kas nutinka, kai po žeme sprogsta atominė bomba (4)

Egzistuoja daug būdų, kaip žemėje iškasti milžinišką duobę, tačiau neabejotinai pats...

Ar tai jau ženklas? „Valstiečių“ ministerijoje atsirado postas buvusiai V. Tomaševskio bendražygei (93)

Žemės ūkio ministro, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ( LVŽS ) atstovo Broniaus...

Dvejus metus laukta „Karklė“ prasidėjo: festivalininkai į linksmybes neskuba (8)

Penktadienio vidurdienį festivalis „ Karklė “ pagaliau atvėrė vartus. Ir nors palapinių...

Turistai iš JAV ir Vokietijos atvyksta į Lietuvą dėl neįprastos pramogos (9)

Jeigu artimiausią sekmadienį ir pirmadienį – rugpjūčio 20 dieną Vilniuje ir rugpjūčio 21...