Savo tinklaraštyje „The New York Times“ portale P. Krugmanas tvirtina, kad nedarbo lygį Latvijoje galima laikyti įrodymu, jog džiaugtis dėl Europoje pasibaigusios ekonomikos krizės yra dar anksti, rašo DELFI.lv.
Grafike, kurį pateikia P. Krugmanas, viena kreivė vaizduoja nedarbo dinamiką Latvijoje, antroji – nedarbo lygį Jungtinėse Valstijose Didžiosios depresijos metu nuo 1929 iki 1935 metų.
Iš grafiko aiškėja, kad šiuo metu nedarbas Latvijoje yra maždaug tokiame pačiame taške, kaip Jungtinėse Valstijose 1935 metais.
„Kaip bebūtų keista, dauguma mūsų mano, kad 1935 metais Didžioji depresija Jungtinėse Valstijose dar nebuvo pasibaigusi“, - savo grafiką komentuoja ekonomistas. „Dvi didelės sėkmės istorijos, ar ne?“, - kiek aukščiau rašo jis.
P. Krugmano teigimu, šis lyginamasis grafikas iliustruoja, ar galima Latvijos pasiekimus laikyti sėkmės pavyzdžiu, kaip griežtų taupymo priemonių politika padeda pergyventi krizę.
„Žinau, žinau, latviai kalba apie tai, kad bumas prieš krizę buvo nestabilus, todėl dabar jie artėja pilno užimto link. Apie tai mes pakalbėsime per kitą susirinkimą Brukingso institute. Tiesiog norėjau parodyti, nedidelis augimas po stipraus kritimo, įskaitant ir Europą, iš tikrųjų,m ir tėra nedidelis augimas, kurio negalima laikyti esminiu ir galutiniu“, - pabrėžė P. Krugmanas.
Nobelio ekonomikos premijos laureatas P. Krugmanas nuolat kritikuoja griežtas taupymo priemones, kurias laiko neteisingu būdu kovojant su ekonomikos krizėmis. Dėl šios priežasties jis reguliariai abejoja Latvijos „sėkme“ išbrendant iš krizės.
