Per pastaruosius keletą metų Lietuvos vardas tarptautinėje inovacijų erdvėje skambėjo ne kartą. Štai lietuvių sukurta nuotraukų retušavimo programėlė Pixelmator buvo išrinkta viena iš dešimties geriausių 2014 m. sukurtų iTunes aplikacijų, pasaulinėje lazerių rinkoje gerai žinomi Lietuvoje gaminami parametriniai šviesos generatoriai, taip pat neatsiliekame ir farmacijos, biotechnologijų bei informacinių technologijų srityse.
Pasaulinė konkurencija inovacijų srityje įgauna sunkiai aprėpiamą pagreitį. Nauji inovacijų parkai kuriami ne tik ekonomiškai išsivysčiusiose, bet ir sparčiai augančiose šalyse. Pavyzdžiui, prieš keletą metų Japonijos pietuose esančio Fukuokos miesto valdžia ėmėsi ryžtingų veiksmų siekiant paversti miestą naujuoju pasaulio Silicio slėniu. Nors tokią ryžtingą ambiciją Palo Alto inovatoriai pasitiko su naivia šypsena, japonų akyse žibantis užsispyrimas, galėtų tapti puikiu pavyzdžiu, kaip net ir drąsiausios idėjos gali tapti realybe.
Duomenys rodo, kad Lietuva turi didelį potencialą tapti sėkmingu inovacijų lopšiu. Pagal aukštąjį išsilavinimą įgijusių asmenų skaičių (48 proc.) esame ketvirti Europos Sąjungoje (pirmauja Airija – 52 proc.); o pagal tiksliuosius ir gamtos mokslus baigusių studentų skaičių Europos Sąjungoje esame pirmi (22,6 proc.). Tačiau 39 vieta pagal inovatoriškumą pasaulyje reiškia, jog esame tarp vidutiniokų ir turimų išteklių pakankamai neišnaudojame.
Ūkio ministerijos parengtoje ,,Lietuvos inovacijų plėtros 2014—2020 m. programoje” užsibrėžtas tikslas 2020 m. šoktelti į 14-ą vietą pagal inovatoriškumą ES. Vis dėlto, atidžiau pavarčius plėtros programos puslapius, į akis iškart krinta konkrečių veiksmų plano ir ambicijų stygius. Šiame trumpame straipsnyje panagrinėsime tris esminius inovacijų slėnio elementus: inovacijų bendruomenės narių, inovacijų sėkmės prielaidas ir socialinio kapitalo (tarpusavio pasitikėjimo) reikšmę.
I. Pagrindiniai inovacijų ekosistemos veikėjai
Sėkmingai veikiančiuose inovacijų slėniuose galima išskirti šešis reikšmingą vaidmenį atliekančius inovacijų bendruomenės narius.
Mokslo įstaigos yra bet kurio inovacijų slėnio kertinis akmuo. Pasaulio reitinguose pirmaujantys universitetai studentus vilioja naujomis programomis, solidžiomis stipendijomis bei galimybėmis įgyti praktinės patirties atliekant tyrimus kartu su profesoriais. Tuose universitetuose stengiamasi sukurti palankią erdvę kūrybai — ne tik suteikti būtinas kūrybos priemones, bet ir padėti universitete sukurtiems išradimams patekti į rinką. Dėl to, siekiant paskatinti akademinės bendruomenės ir verslininkų bendradarbiavimą kuriant naujos kartos išradimus, universitetuose kuriami technologijų centrai.
Inovacijų slėniuose vaisingai tarpsta naujos idėjos bei verslo planai, o pagrindinė inovacijų slėnių varomoji jėga yra galimybė užsidirbti. Tokia pelno galimybė traukia talentingą jaunimą ir pasaulio korporacijas burtis ir kurti kartu. Viename iš pranešimų Tesla Motors įmonės vadovas Elonas Maskas nurodė, jog „lyderystė technologijų srityje pasireiškia ne turimų patentų skaičiumi, <…> tačiau galimybe pritraukti pačius talentingiausius pasaulio inžinierius.”
Pelno vizija ir siekis būti pirmu rinkoje yra svarbūs veiksniai inovacijų kūrimo procese. Inovacijų slėnio bendruomenę jungia vienas bendras tikslas — potencialą turinčias idėjas paversti pelningu pajamų šaltiniu. Visgi verslo patirties neturintiems kūrėjams neretai prireikia pagalbos sudarant verslo planą, steigiant bendrovę, ieškant investuotojų ir pan. Šiuos klausimus padeda išspręsti inovacijų tarpininkai.
Ne paslaptis, jog kūrybinių vizijų ir/ar naujų technologijų realizacijai prireikia nemažai laiko. Be to, novatoriškas idėjas puoselėjantys kūrėjai ne visuomet turi pakankamai išteklių būtiniems tyrimams ir eksperimentams atlikti. Siekiant užpildyti šią spragą, inovacijų slėniuose veikia inovacijų inkubatoriai, kurie už nedidelį mėnesinį mokestį suteikia biurą, būtinas priemones tolesniems moksliniams tyrimams bei padeda sukurti verslo planą ir išspręsti teisinius klausimus.
Inovacijų slėniuose reikšmingas vaidmuo tenka investicijų bendrovėms, kurios atlieka dvi reikšmingas funkcijas: ieško didelį augimo potencialą turinčių verslo projektų ir suteikia to projekto vystymui būtiną kapitalą. Daugeliu atvejų investiciniai fondai ar bendrovės už investuojamas lėšas įgyja teisę kontroliuoti įmonę (pvz., skirti valdybos narius, įtakoti verslo plano įgyvendinimo strategiją ir pan.).
Inovacijų slėnių sėkmė ir vystymasis neįmanomi be valdžios institucijų palaikymo ir glaudaus bendradarbiavimo su slėnių bendruomenėmis. Pirmaujančiuose pasaulio inovacijų slėniuose valdžios institucijos siekia sudaryti kuo palankesnes sąlygas radikalių idėjų brandinimui ir verslo plėtrai.
II. Inovacijų ekosistemos sėkmės prielaidos
Tam, kad idėjos virstų tikrove, o inovacijų slėnis augtų ir klestėtų, turi būti išpildytos bent trys prielaidos: kūrybinės veiklos reglamentavimas turi būti skaidrus ir lankstus, o kūrybinę bendruomenę turi sieti inovacijų slėnio ateities vizija. Už šių prielaidų įgyvendinimą pirmiausiai yra atsakingos valdžios institucijos.
Teisinio reglamentavimo aiškumas reiškia, jog slėnyje veikiančioms organizacijoms ir atskiriems kūrėjams yra žinomos mokslinių tyrimų atlikimo ir verslo modelių įgyvendinimo taisyklės. Skirtingos kūrybinės veiklos sritys paprastai turi atitikti tam tikrus įstatymuose numatytus reikalavimus. Investuotojams, kaip ir vadybininkams, turi būti aišku, kokios yra finansinių paslaugų teikimo sąlygos, mokesčių sistema bei darbuotojų apsaugos taisyklės. Teisinis aiškumas taip pat reiškia, jog galiojantys įstatymai atitinka verslo interesus, kad įstatymai nėra pernelyg dažnai keičiami, ir kad apie teisinio reglamentavimo pakeitimus visiems pranešama iš anksto.
Teisinio reglamentavimo lankstumas yra antra svarbi sėkmingo inovacijų slėnio veikimo prielaida. Vis didėjančios informacijos sklaidos tarpininkų rato teikiamos paslaugos ir sukurti verslo modeliai reikalauja tradicinių teisinių doktrinų keitimo. Tai reiškia, kad inovacijų slėniuose galiojantys įstatymai turi būti pakankamai lankstūs ir užtikrinti naujų verslo modelių veiksmingumą. Taip pat būtina užtikrinti naujų technologijų kūrimo procese dalyvaujančių asmenų interesų apsaugą. Šiuo požiūriu ypatingas vaidmuo tenka valdžios institucijoms ir teismams, kurie turi būti pasiruošę lanksčiai aiškinti galiojančias teisės normas, atsižvelgiant į sparčiai kintančias socialines, ekonomines ir technines aplinkybes.
Trečia sėkmingo funkcionavimo prielaida yra aiški inovacijų slėnio vizija. Tai pirmiausia reiškia, kad valdžios institucijos turi būti paruošusios konkrečią inovacijų slėnio ateities viziją su aiškiai apibrėžtais trumpojo ir ilgojo laikotarpio tikslais bei tų tikslų įgyvendinimo strategijomis. Labiausiai išsivysčiusių inovacijų slėnių pavyzdžiai rodo, jog užsibrėžti tikslai bei strategijos yra nuolat keičiami, atsižvelgiant į sparčiai besikeičiančias pasaulinės ekonomikos bei rinkos tendencijas.
Lietuvos valdžia turėtų imtis daugiau aktyvių veiksmų siekiant kurti Lietuvos kaip inovacijų slėnio įvaizdį užsienyje. Įvaizdžio kūrimui būtinas atskiras veiksmų planas ir papildomos investicijos. Lietuvos, kaip inovacijų slėnio, įvaizdžio kūrimas turėtų būti vertinga ilgalaikė investicija, padėsianti priktraukti talentus bei užsienio kapitalą.
III. Socialinis kapitalas ir tarpusavio pasitikėjimo reikšmė
Aukščiau aptartų prielaidų įgyvendinimas yra būtinas, tačiau svarbu pabrėžti dar vieną svarbų faktorių — socialinį kapitalą. Šią sąvoką pirmasis panaudojo Harvardo universiteto profesorius Džeimsas Kolemanas, kurio nuomone, socialiniai ryšiai yra itin vertingas išteklius, padedantis įgyvendinti konkrečius tikslus, kurių būtų sunku pasiekti, jei žmonės ar organizacijos veiktų pavieniui.
Tarpusavio pasitikėjimas yra viena svarbiausių socialinio kapitalo formų. Pasitikėjimas yra bet kokių santykių pagrindas. Pavyzdžiui, tėvai, kurie pasitiki savo paaugliais vaikais, turi mažiau rūpesčių ir jaudulio dėl savo atžalų elgesio. Panašiai ir investicijų atveju: jei investuotojai pasitiki įmone, į kurią investuojama, tai įmonei suteikiama daugiau laisvės priimant verslo sprendimus. Tačiau jei pasitikėjimo lygis žemas, investuotojai gali reikalauti periodinių ataskaitų ar siekti kitaip įtakoti įmonės veiklą.
Tarpusavio pasitikėjimas atsiranda ne iš karto, o palaipsniui. Kūrėjų, kuriuos sieja tarpusavio pasitikėjimas, glaudūs ryšiai ir vertybiniai įsitikinimai, veiklos rezultatai bus žymiai geresni, nei mažiau bendradarbiauti linkusių asmenų. Daug narių turinčiose kūrėjų grupėse tarpusavio pasitikėjimo stygių gali sumažinti autoritetingi vadybininkai, kurių profesionalumas ir pagalba įkvepia ir/ar skatina bendradarbiavimą bendrų tikslų vardan.
Taigi tarpusavio pasitikėjimas yra ta neapčiuopama jėga, kuri skatina apsikeitimą informacija, mokymąsi iš kitų bei norą priimti pastabas ir, atsižvelgiant į jas, tobulėti. Tarpusavio pasitikėjimas jėga, baime ar autoritetu grįstus santykius keičia draugiškais. Inovacijų ekosistemose tarpusavio pasitikėjimas skatina bendradarviavimą tarp skirtingų dalyvių (kūrėjų, investuotojų, tarpininkų ir/ar valdžios atstovų) bendrų siekių vardan.
Lietuvos potencialas yra didžiulis, o tobulėjimui ribų nėra. Tam reikia konkrečių tikslų bei veiksmų plano ir aktyvumo juos įgyvendinant. Mūsų šalis juda teigiama linkme; visiems veikiant kartu galima būtų tikėtis, kad netolimoje ateityje Lietuva taps regiono, o galbūt ir pasaulio invacijų lydere.