Nuvyko į Lenkiją: ką parsivežė už maždaug 50 eurų

 (1270)
Šeštadienis praleistas apsiperkant Lenkijoje ir skaičiuojant, kiek pavyko sutaupyti, tampa dalies lietuvių kasdienybe.
© DELFI skaitytojo nuotr.

Štai vilnietė Barbara feisbuke pasidalijo Lenkijoje pirktomis prekėmis nukrautu stalo ir pirkimo čekio nuotraukomis. Čekyje puikuojasi apsipirkimo suma – 220,76 zlotai (apie 50 eurų).

Iš nuotraukos matyti, kad moteris nusipirko šuns maisto, buitinės chemijos, asmens higienos prekių, šviežios mėsos, dešrų, majonezo, sūrio, vaisvandenių.

„Jei mūsų valdžiai gerai, kad mes keliame Lenkijos ekonomiką, tai mes ten ir važiuojame“, - DELFI sakė ji.

Barbara juokauja į kaimyninę šalį apsipirkti važiuojanti tada, kai „vyras, vaikas ir šuo nebeturi, ko valgyti“.

Moteris pripažįsta tiksliai nė neskaičiavusi, kiek jai pavyko sutaupyti. Tačiau ji giria ne tik maisto kainas kaimyninėje šalyje.

„Nepaisant to, kad reikia važiuoti pakankamai toli, tačiau, pavyzdžiui, odiniai batai Lenkijoje kainuoja 37 eurus, o tokie patys batai Gariūnuose kainuoja 58 eurus”, - pasakoja Barbara.

Iš moters pateikto apsipirkimo čekio matyti, kad 150 g alyvuogių jai kainavo 2,95 zloto (0,68 euro), 400 g pomidorų - 1,95 zloto (0,45 euro), litras sulčių „Melly“ - 1,99 zloto (0,46 euro), 131 g pašteto - 0,89 zloto (0,20 euro), kilogramas ryžių - 2,59 zloto (0,6 euro), 330 ml grietinės - 2,49 zloto (0,57 euro), skalbiklis “Woolite dark“ - 14,79 zloto (3,42 euro).

Tuo metu Lietuvos parduotuvėse 160 g alyvuogių be kauliukų kainuoja apie 0,4 euro, kilogramas pomidorų - apie 1,6 euro, litras pigiausių sulčių gėrimų - apie 0,8 euro, 120 g pašteto - apie 0,55 euro, 800 g pačių pigiausių ryžių kainuoja apie 0,9 euro, grietinė - apie 1,30 euro, minėtas skalbiklis - apie 3,30 euro.

„Laikai pasikeitė – kažkada mes ten vežėme televizorius ir auksą, o dabar ten važiuojame produktų“, - pridūrė pašnekovė.

Ji teigia mačiusi labai daug mačiusi automobilių su lietuviškai numeriais.

„Stoviu prie duonos lentynos ir žiūriu kainas: po 1,34. Pamaniau, kad visai pigu – euras su trupučiu. Paskui tik suvokiau, kad čia gi zlotas!”, - DELFI pasakojo kitas vilnietis, kartais apsiperkantis Lenkijoje.

Tai sudaro apie 30 euro centų.

DELFI primena, kad kepalas juodos duonos Lietuvoje kainuoja apie eurą.

Nuvyko į Lenkiją: ką parsivežė už maždaug 50 eurų
© DELFI skaitytojo nuotr.

Žurnalas „Veidas“ yra rašęs, kad šeštadienį Suvalkuose apsipirkti atvažiuoja 20 -30 tūkst. lietuvių.

DELFI primena, kad Europos statistikos agentūros „Eurostat“ liepą pateiktais duomenimis, maisto kainos Lenkijoje yra mažiausios visoje Europos Sąjungoje.

Jos sudaro 59,8 proc. ES vidurkio, o maisto kainos Lietuvoje – apie 77 proc. ES vidurkio.

Sausį prekybos tinklas „Maxima“ atliko pakartotinį nepriklausomą populiariausių prekių kainų palyginimą 14-oje skirtingų Europos šalių. Lietuva tarp pigiausių Europos šalių užima trečią vietą, bet už Lietuvą pigiau yra Lenkijoje.

Mūsų kaimynė maisto produktų pigumu jau aplenkė ir Bulgariją. 241 dažniausiai gyventojų vartojamos prekės krepšelis Lietuvoje kainuoja 136 eurus, Lenkijoje – 119 eurų.

DNB banko vyriausioji ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka anksčiau DELFI yra komentavusi, kad mažesnes kainas Lenkijoje lemia keletas priežasčių: šalies dydis, konkurencija ir valiutos kursas.

Lenkija yra kur kas didesnė šalis, ten veikia masto ekonomija. Taip pat ten gamyba nukreipta ne tik į eksportą, bet ir šalies reikmių patenkinimą, todėl maisto pramonėje daug investicijų buvo ne tik į didžiausią gamybą, bet ir vidutinio dydžio. Taip pat Lenkija turi monetarinę politiką, kurios mes seniai neturime, o nuo zloto kurso irgi daug kas priklauso“, - DELFI tuomet komentavo ji.

Nuvyko į Lenkiją: ką parsivežė už maždaug 50 eurų
© DELFI skaitytojo nuotr.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Naujienos

„Metų paslaugoje 2017” triumfavo išmaniojo tapatybės patvirtinimo įrankio kūrėjai (1)

Vandenilio technologijos, išmanieji logistikos sprendimai ir elektroniniai tapatybės patvirtinimo įrankiai, hibridinio tipo internetas, suskystintųjų gamtinių dujų eksportas nedideliais dujovežiais, visų dantų atkūrimas per vieną dieną – tai tik dalis įvairiuose paslaugų sektoriuose veikiančių inovatyvių ir modernių sprendimų, sulaukusių verslo lyderių pripažinimo.

„Boso valanda su S. Jovaišu“: „Telia" vadovas K. Šliužas apie iššūkius ir pamokas per metus trukusį bendrovių sujungimą (2)

Šios savaitės laidos „Boso valanda su S. Jovaišu svečias „Telia Lietuva“ vadovas Kęstutis Šliužas. Pačioje pokalbio pradžioje šis vyras save pristato kaip žmogų, kuris kaifuoja spręsdamas sudėtingus uždavinius. Nelengvų uždavinių jam teko išnarplioti per paskutinį pusmetį, kai reorganizuotos bendrovės „Teo Lt“, „Omnitel“ ir „Baltic Data Center“ tapo viena šeima pavadinimu „Telia“.

Esminiai planai dėl alkoholio: kokie draudimai laukia jau nuo kitų metų? (855)

Kitų metų sutiktuvės bus keistos: iki vidurnakčio jaunimas šėls, iškart po jo – bus baudžiamas. Jei kas lauke iššaus šampano, po pirmųjų fejerverkų tuoj pat jį turės paslėpti.

A. Kubiliaus siūlomos naujos kovos su alkoholizmu priemonės nesužavėjo Seimo (26)

Nors Seimas ketvirtadienį nepritarė parlamentaro konservatoriaus Andriaus Kubiliaus pateiktam rezoliucijos projektui „Dėl naujų kovos su alkoholizmo priemonių“, jo atmesti parlamentarai nesiryžo. Už tai, kad projektą redaguotų iš įvairių frakcijų atstovų sudaryta redakcinė komisija, ketvirtadienį balsavo 67 parlamentarai, 15 parlamentarų siūlė projektą atmesti.

Įvertino „valstiečių“ pasiteisinimus dėl alkoholio ribojimo (15)

Tol, kol visuomenė galvos, kad alkoholio ribojimai yra Ramūno Karbauskio ir Aurelijaus Verygos projektas, palaikymo „valstiečiai“ nesulauks, LRT RADIJUI sako viešųjų ryšių ekspertas Arijus Katauskas.