Teismas išaiškino, kad lifto eksploatacijos išlaidas turi padengti juo važinėjantys gyventojai, todėl pirmajame aukšte butus turintys žmonės nuo tokio mokesčio atleidžiami.

Tuo metu išlaidas, susijusias su bendro naudojimo objektų išsaugojimu, gerinimu ar atnaujinimu padengia visi namo gyventojai, nesvarbu, ar tuo turtu naudojasi.

Tai reiškia, sugedus liftui, mokėti už jo remontą turi ir pirmųjų aukštų gyventojai. Tiesa, palikta galimybė atleisti šiuos žmones nuo mokesčio, jei taip nutaria visi namo gyventojai.

„Daugeliui tikriausiai kyla klausimas – ar aš turiu mokėti už lifto remontą, jei gyvenu pirmame aukšte ir nesinaudoju liftu. Ar tai sąžininga, ar teisinga? Teismas pateikė atsakymą ir nurodė išimtį, kada net ir asmenys, kurie nesinaudoja liftu, gali būti atleisti nuo tokių išlaidų. Išimtis galima tik tuo atveju, jei bus sudarytas bendrojo naudojimo objektų, skirtų nepriklausomos, atskiros pastato dalies funkcionavimui ir jos naudotojų poreikiams tenkinti, aprašas. Tokiame bendrojo naudojimo objektų apraše šių objektų administratorius, pavyzdžiui, daugiabučio gyvenamojo namo bendrija, įvertindamas bendrojo naudojimo objektų funkcionalumą, atskirumą ir pan., iš anksto nustato tokių objektų valdymo ir naudojimosi jais tvarką ir sąlygas, kurios turi būti žinomos ir suprantamos bendrojo naudojimo objektų bendraturčiams.“, – pranešime spaudai sako „Valiunas Ellex“ advokatas dr. Evaldas Klimas.

Advokato teigimu, bendrojo naudojimo objektų aprašas leidžia butų ir kitų patalpų savininkams susitarti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo.

Tačiau ši teisė turi būti realizuota iki kylant teisiniams padariniams, pavyzdžiui, iki atsirandant konkrečioms bendrojo naudojimo objekto remonto išlaidoms. Priešingai, būtų pažeidžiamas teisinio aiškumo principas, nes išimtis iš bendrosios taisyklės, kad bendrojo naudojimo objektų išsaugojimo, pagerinimo ir atnaujinimo išlaidas turi dengti visi bendrojo naudojimo objekto savininkai, būtų padaroma kilus atitinkamoms išlaidoms.