Sostinės centre, A. Jakšto gatvėje, jau nuo pernai spalio mėnesio kas rytą duris savo klientams atveria „Donut Lab“ - kavinė, kurioje prie šiltos arbatos ar kavos pasiūloma atsikąsti įvairiaspalvių spurgų.

Kavinės vairą tvirtai savo rankose laikantis Andrius Zaveckas savo bakalauro studijas pabaigė Didžiojoje Britanijoje, tačiau jau nuo pirmųjų studijų dienų žinojo – vos tik užvers universiteto duris, grįš į Lietuvą ir savo gyvenimą kurs Tėvynėje.

Likti Didžiojoje Britanijoje neplanavo

Pabaigęs verslo, ekonomikos ir finansų mokslus emigrantų pamėgtoje šalyje A. Zaveckas 2012 m. birželį grįžo į Lietuvą. Čia vaikinas įsidarbino konsultacijų įmonėje ir šioje sferoje pradirbo pusantrų metų.

„Kadangi jau važiuodamas mokytis į Didžiąją Britaniją žinojau, kad noriu grįžti į Lietuvą, tai apsisprendimo laikotarpio ir nebuvo. Tiesiog – grįžau į Lietuvą ir pradėjau galvoti, ką čia veikti“, - pasakojo jis.

Verslininkas teigė, kad Lietuvos neatsisakė, nes tikėjo, jog Lietuvoje ne ką prastesnės galimybės nei bet kur kitur.

„Šalis išgyveno pasikeitimo etapą iš planinės ekonomikos į kapitalizmą. Tai natūralu, kad vakarietiški gyvenimo standartai anksčiau ar vėliau atkeliaus. Žinojau, kad gal kai grįšiu, tie standartai dar ir nebus tokie, bet po 10-15 metų tikrai būsime panašiame lygyje. Dėl trumpalaikės naudos nemačiau tikslo iškeisti ilgalaikę naudą“, - svarstė A. Zaveckas.

Dirbdamas konsultacijų versle lietuvis ir toliau galvojo apie studijų tęsimą.

„Galvojau apie magistro studijas Suomijoje. Buvau ir įstojęs, bet turėdamas darbą Lietuvoje nusprendžiau toliau studijuoti Vilniuje. Įstojau į ISM“, - prisiminė verslininkas.

Būtent per magistro studijas „Donut Lab“ vadovas ir suprato, kad nori sukurti savo verslą, o geriausias metas tam – kol dar studijuoji.

Andrius Zaveckas
„Kai dar gali rizikuoti, prisiimti gal nepamatuotą riziką, nieko per daug neprarandant. Tokiu metu gali metus ar dvejus praleisti kuriant kažką savo, o jei nepavyks – galėsiu baigęs magistro studijas įsilieti į darbo rinką“, - savo mintimis dalijosi pašnekovas.

Idėjas apie verslą A. Zaveckas pradėjo gvildenti su dviem savo grupiokais – Justu Višinsku ir Kęstučiu Ivanausku.

Dar pernai studentai sudalyvavo verslumo konkurse, kur tarp dešimties tarptautinių komandų buvo nugalėtojai.

„Buvom pajuokavę, kad kad į renginį einame kaip į pamoką, bet jei laimėsime, tai turime savo verslą daryti“, - prisiminė pašnekovas.

Gimė idėja ir išvyko į Rygą

Mintis pradėti kavinės su spurgomis veiklą vaikinams gimė visai netikėtai.

„Vieno vakarėlio metu, kuris vyko po egzamino, išėjome į miestą ir vakarėlio įkarštyje kažkam kilo mintis, kad labai norėtų spurgų – tokių, kokių yra Rygoje. Mes buvome apie tokias vietas girdėję, bet pats niekada nebuvau ten ragavęs spurgų“, - kalbėjo A. Zaveckas.

Vaikino ir vieno iš jo verslo partnerių vakarėlis prasitęsė iki ryto. Kartu lietuviai nusprendė sėsti į autobusą ir visą naktį nemiegojus vykti į Rygą.

„Po kelionės autobusu pabudę Rygoje pagalvojome – ką mes čia padarėme, bet kadangi jau buvome Latvijoje, pradėjome vaikščioti po miestą ir aplankėme kelias spurgines. Pažiūrėjome, įsivertinome – mintis užkabino. Paskaičiavome žmonių srautus ir grįžę į Vilnių po kelių savaičių pradėjome rimčiau į idėją žiūrėti, pradėjome skaičiuoti“, - savo pasakojimą tęsė A. Zaveckas.

Reikėjo nemažai investuoti į patalpas

Į Rygą verslūs lietuviai nuvyko pernai kovą, o jau spalio mėnesį duris atvėrė jų išvajota spurginė sostinėje.

Vis dėlto darbo iki atidarymo buvo nemažai. A. Zaveckas pasakojo, kad į patalpų tvarkymą teko investuoti apie 150 tūkst. Lt (43 tūkst. eurų). Prieš tai šiose patalpose buvo įsikūręs grožio salonas, todėl patalpos kavinei buvo visiškai nepritaikytos.

Taip pat dvejones dėl verslo ateities kėlė ir į kavinę pirmomis dienomis užsukantys kaimynai.

„Jie sakydavo, kad tikisi, jog mums pavyks, nes, pasak jų, prieš mus daug kas bandė verslą čia pradėti, bet vis užsidarydavo po kelių mėnesių ar pusmečio“, - kalbėjo pašnekovas.

A. Jakšto gatvėje automobilių eismas pakankamai aktyvus, tačiau praeivių nėra tiek daug, kad užpildytų šioje gatvėje esančių verslų patalpas.

„Tas pastatas nebuvo geidžiamiausias, bet žinant situaciją Vilniaus nekilnojamojo turto sferoje, tai buvo vienintelis variantas, kurį galėjome tuo metu gauti“, - teigė verslininkas.

Didžiausias nerimas – nuoma

Verslininkas teigė, kad septynias darbo vietas sukūrusioje įmonėje nuomos kaštai kelia bene daugiausia nerimo.

„Nuoma Vilniaus centre tikrai labai brangi. Nuoma ir buvo tas pirmas dalykas, kuris mus labiausiai neramino“, - teigė jis.

Pasak A. Zavecko, aplinkiniai jauniems verslininkams nuolat į galvą kaldavo visuomenėje įsigalėjusį stereotipą – be alkoholio pardavimų kavinės išlaikyti nepavyks.

„Rinkos ekspertai, įrangos tiekėjai – visi buvo tikri, kad arba mes turime pradėti prekiauti alkoholiu, arba turime labai stipriai išplėsti prekių asortimentą. Niekas negalvojo, kad su tokiomis nuomos išlaidomis ir prekiaujant spurgomis pavyks padengti nuomos kaštus“, - pridėjo pašnekovas.

Vis dėlto jaunieji verslininkai nusprendė savo idėjos nekeisti ir prekiauti tik spurgomis.

„Čia galima labai paprastai pasižiūrėti į pasiūlos-paklausos dėsnį. Jei yra natūraliai didelė paklausa, tai yra ir didelė pasiūla. Tačiau, kaip žinoti paklausą, jei nėra pasiūlos. Reikia pabandyti, ištirti ir būti pionieriais. Būtent tokie mes ir esame su spurgų kavine“, - užtikrino A. Zaveckas.

Kad spurgų verslas turi perspektyvų parodo ir tai, kad „Donut Lab“ įkūrėjai rudenį planuoja praplėsti savo tinklą ir atidaryti dar du naujus prekybos taškus, tačiau kol sutartys nepasirašytos, vietų A. Zaveckas neatskleidžia.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (83)