Šiandien daug ir skambiai mėgstama kalbėti apie pilietinę visuomenę ir visuomenės interesą ginančias pilietines iniciatyvas visada pabrėžiant jų būtinumą ir svarbą tam, kad demokratija Lietuvoje tikrai veiktų. Tačiau tokių pareiškimų gausos šurmulyje lyg sąmoningai buvo nuskandintas ir užmirštas vienas labai svarbus dalykas. Būtent tai, jog gausus „visuomeninių“ judėjimų kūrimasis gali būti visai ne pilietinės visuomenės, o tik privačių užmojų vedinų ir nieko bendro su visuomenės intereso ginimu neturinčių spaudimo grupių veisimosi ženklu. Tai skamba gan paradoksaliai, tačiau tikrovėje tokių judėjimų veikla Lietuvoje jau vyksta, o jų metodų efektyvumą yra pajutę ne tik verslo atstovai, bet ir - tiesiogiai ir netiesiogiai - didelė dalis paprastų žmonių.
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Privati nauda ar viešasis interesas?

Tokių tariamai „pilietinių“ ar „visuomeninių“ judėjimų veiklos suaktyvėjimą šiandien liudija praktiniai pavyzdžiai. Daugiausiai jų galima rasti pažvelgus į Lietuvoje bandytų įgyvendinti investicinių projektų sąrašą.

Štai įpusėjus praeitiems metams žiniasklaida mirgėjo skambia žinia - šalia Kauno esančiame Pagirių kaime planuojama įrengti šachtas anhidrito mineralo išgavimui. Ši naudinga iškasena naudojama statybos ir chemijos pramonėje, gaminant trąšas, popierių, baltą gumą, plastikus, dažus ir t.t. Tada dar tik planus dėliojantys verslininkai su optimizmu kalbėjo apie 160 – 200 mln. Lt sumas sieksiančias investicijas, išgautos naudingos iškasenos panaudojimo pramonėje perspektyvas bei daugiau nei 700 darbo vietų sukūrimą. Ir tai tik įgyvendinant kasybos darbus, nes medžiagos perdirbimui statybų ir chemijos pramonės įmonėse būtų sukurta dar daugiau papildomų darbo vietų. Ekonominio sunkmečio kontekste tai išties skamba optimistiškai.

Bet investuotojų iniciatyvomis greitai buvo pradėta abejoti. Pagirių kaimo bendruomenės centro visuomenininkai, į pagalbą pasitelkę žaliuosius, suskubo kelti dar net nepradėtų kasti šachtų poveikio aplinkai klausimą. Žalieji savo ruožtu į interneto tyrus paleido kategoriškai neigiamai šachtų atsiradimo galimybę vertinančią peticiją.

Iš pirmo žvilgsnio čia viskas atrodo tvarkinga, sąžininga ir net reikalinga – piliečiai reikalauja iš verslininkų atsakomybės ir planuojamos veiklos saugumo garantavimo. Žalieji taip pat tvarkingai atlieka savo „aplinkosaugininkų“ vaidmenį. Bet yra pora abejonių keliančių faktų. Pirmas jų yra tas, kad Pagirių kaimo bendruomenės centras buvo įregistruotas vos trejetą mėnesiu po to, kai pirmą kartą buvo užsiminta apie šį projektą apskritai. Taigi, aktyvistų grupė pradėjo veikti kaip juridinis asmuo. Šio centro susikūrimo data, aišku, dar nieko nesakytų apie jo tikslus, jei ne kitas faktas. Pagirių visuomenininkai, iki tol įvairiais prašymais ir pareiškimais užvertę Aplinkos ministeriją, netruko atskleisti dar vieną keliamo triukšmo motyvą ir juridinio asmens statusą gauti suskubusios grupės interesą. Ūkio ministerijoje surengtame suinteresuotų pusių susitikime jie paprašė kasyklas ketinančios statyti bendrovės akcijų.

Tačiau šį faktą galima vertinti dviprasmiškai. Viena vertus, gali atrodyti, jog bendruomenių atstovai suinteresuoti vien šio projekto ekonomine nauda. Kita vertus, toks žmonių žingsnis gali būti laikomas visai pagrįstu būdu apginti visuomenės interesą. Bet čia susiduriame su dar vienu keblumu. Kas gi galėtų objektyviai atsakyti – naudingiau perduoti dalį akcijų vietinei bendruomenei, kuriai galbūt pritrūks kompetencijos efektyviai dalyvauti verslo valdyme, ar geriau įdarbinti tuos žmones įmonėje, kad ir vadovaujančiose pozicijose, prieš tai investavus į jų apmokymus ar perkvalifikavimą? Atsakymą greičiausiai gali pateikti tik laikas.

Kiaulininkystė - tik neperspektyvus blogis?

Kitas dėmesio vertas atvejis yra iš visų pusių puolami kiaulių augintojai iš Danijos. Pirmosios daniško kapitalo kiaulininkystės įmonės Lietuvoje pradėjo veiklą apie 2000 m. Plėtra vyko perkant senus, dar sovietmečiu statytus kompleksus, investuojant į jų renovaciją bei modernizaciją. Per 10 metų iki šiandien vykdydami plėtrą danai nepastatė nė vienos naujos fermos.

Priešinimasis šiems užsienio investuotojams prasidėjo po gerų penkerių metų, kai bendrovė jau buvo įsigijusi ir modernizavusi kelis kiaulininkystės kompleksus. Pakruojo visuomenininkai, pasitelkę tuos pačius žaliuosius, pradėjo informacinę kampaniją nukreiptą – įdomus faktas – ne prieš kiaulininkystės verslą apskirtai, bet būtent prieš daniško kapitalo fermų plėtrą. Ši kampanija tapo rafinuotesnė, papildant ją vis naujais, daug skambesniais argumentais bei faktais. Pavyzdžiui, skelbiamas toks dalykas, kad Danijos vyriausybė finansuoja kiaulidžių kūrimą ES šalyse naujokėse. Siekiant tai argumentuoti, sumaniai priduriama, kad Danijoje nėra tokių stambių kiaulininkystės kompleksų, kaip Lietuvoje – esą tai įrodo, kad mūsų šalį siekiama paversi kiaulide.

Žinoma, tokie argumentai yra nukreipti į greitos ir emocingos reakcijos pasireiškimą, aptemdantį sveiką protą ir verčiantį užmiršti bent jau minimalias istorines žinias. Visų pirma reikia pripažinti, kad Danijoje kiaulininkystė – išties pirmaujanti žemės ūkio šaka. Tačiau reikia prisiminti, kad šiai šaliai pavyko išvengti to, kas buvo įgyvendinta Lietuvoje – tai yra visuotinės kolektyvizacijos ir kolchozų kūrimo. Todėl Danijoje galėjo egzistuoti toks dalykas, kaip smulkus ūkininkavimas. Nesunku suvokti, jog bėgant metams ir gausėjant smulkiems kiaulininkystės ūkiams šalies rinka tapo perpildyta. Tuo tarpu Lietuvoje po Nepriklausomybės atgavimo liko pūpsoti apleistos didelės kiaulių auginimo fermos. Tad teiginys apie Danijos vyriausybės skiriamą finansavimą kiaulių ūkių steigimuisi svetur – laužtas iš piršto. Jo pagrįstumą būtų nesunku patikrinti kreipiantis į Danijos vyriausybę per ambasadą Lietuvoje su prašymų pateikti neva egzistuojančio finansavimo sumas. Jei tai būtų įvykę, šie skaičiai jau seniai mirgėtų žiniasklaidos puslapiuose. Todėl svaidytis tokiais skambiais, tačiau niekuo nepagrįstais „faktais“ yra tas pats, kas teigti, jog Lietuvos vyriausybė finansuoja lietuvių emigraciją į Didžiąją Britaniją, siekdama ją okupuoti.

Šiandien regime, kad visuomenę labiausiai jaudina kiaulininkystės verslui būdinga kvapų problema. Tačiau priešingai nei dažnai yra teigiama, ji - išsprendžiama. Su ta pačia problema susiduria viso pasaulio kiaulių augintojai, todėl vyksta aktyvus investavimas į moderniausių kvapus naikinančių technologijų kūrimą ir vystymą. Sureagavę į vietinių bendruomenių poziciją, šias technologijas Lietuvoje nori naudoti ir danų kiaulių augintojai. Tačiau anksčiau pradėtos informacinės kampanijos emociniu palikimu skuba pasinaudoti ir greitai reitingus pasikelti politikai, atidėliodami įrengimų statybai reikalingų leidimų išdavimą ir kurdami biurokratines kliūtis. Jų dėstoma retorika skamba itin paradoksaliai – esą leidimai bus išduoti tik tada, kai investuotojai atras bendrą kalbą su bendruomene ir išspręs kvapų problemą. Sumani strategija – kol kiaules auginančių verslininkų ir vietinių gyventojų santykiai gudriais biurokratų reikalavimais paliekami įtampoje, iš tų pačių valdininkų pasigirsta skambūs pareiškimai: „mes – žmonių pusėje“. Kyla klausimas, kurioje – investuotojų ar vietinių bendruomenių – pusėje tų žmonių, anot valdininkų, nėra?

Šiandien besitęsiantis investuojančių danų puolimas, kaip ir buvo galima tikėtis, pavirto į visos kiaulininkystės šakos pavertimą dideliu baubu. Tačiau ši šaka ir Lietuvoje gali būti viena perspektyviausių žemės ūkyje. Pavyzdžiui, yra paskaičiuota, kad šiandien Lietuvoje išauginama virš 900 tūkst. kiaulių per metus (tarybiniais laikais – apie 4 mln.), dalis jų eksportuojama. Lietuvoje suvartojama apie 2 mln. kiaulių per metus, didžioji dalis jų importuojama. Tad jei Lietuvoje būtų auginamas bent jau suvartojamų kiaulių skaičius, ne tik nebereiktų įsivežti prastesnės kokybės mėsos iš užsienio. Tuo pačiu iš Lietuvos augintojų būtų nupirkta papildomai 400 tūkst. t grūdų per metus. Tai reiškia, kad sumažėtų poreikis vyriausybei vykdyti intervencinius grūdų pirkimus. Atsirastų nauja galimybė apkrauti skerdyklas, eksportuoti mėsos gaminius. Juk šiuo metu neišnaudojami Lietuvoje veikiančių skerdyklų, modernizuotų naudojant ES ir Lietuvos struktūrinių fondų paramą, pajėgumai, siekiantys apie 6 mln. kiaulių per metus. Taip pat papildomai būtų sukurta apie 5 tūkst. darbo vietų, daugiausiai – kaimiškose vietovėse.

Be to, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto atliktas tyrimas mokslininkams leido prognozuoti, kad 2020 m. Lietuvoje bus auginama 39 proc. daugiau kiaulių nei 2008 m. Tada užauginta 923,2 tūkst. Mokslininkai teigia, kad iš to išloš vartotojai, nes kol kas Lietuvoje kiaulių ūkiai maži, nemodernizuoti, todėl kiauliena pakankamai brangi. Tačiau kai stambiose fermose auginama daug kiaulių, naudojami geri pašarai, naujos šėrimo technologijos, kiaulienos savikaina ir kaina yra linkusi mažėti, o mėsos kokybė – gerėti. Tad iki 2020 m. sutvarkiusi kiaulininkystės šakos reguliavimą, Lietuva iš jos gali gauti daug naudos. Galbūt net daugiau nei iš kuriamos inovacinės valstybės vizijos.

Objektyvizuojantys ekspertų burtai

Čia lieka nepaminėta dar daug įdomių atvejų, tarp kurių ir vėjo jėgainių, komunalinių atliekų deginimo įmonių, naftos gavybos įrenginių bei kitų objektų statybos, kurios vienaip ar kitaip negauna visuomenininkų pritarimo, esą dėl žalingo poveikio aplinkai ir žmogui.

Svarbu pažymėti, kad beveik nuolatinis ankščiau išvardintų visuomeninių organizacijų vykdomų pilietinių iniciatyvų palydovas yra būtent žaliųjų judėjimas. Jis, iš pirmo žvilgsnio, tvarkingai, pareigingai bei atsakingai veikia ten, kur jam ir priklauso. Tačiau pastaruoju metu regimas reiškinys, jog šis judėjimas pradėjo atvirai pretenduoti į visažinių ekspertų sambūrio ar organizacijos vardą. Mat pasimetusius ir išties apgailėtinai mažai informuotus žmones, kurių pašonėje krebžda investuotojai, žalieji ekspertai gali konsultuoti įvairiausiaisiais klausimais – imant nuo kiaulininkystės, gyvulininkystės, šachtų statybų ir kasybos darbų iki vėjo jėgainių statybų bei hidroakumuliacinių elektrinių uždarymo. Pastebėtina, kad sveiko ir saugaus maisto klausimais šiandien jau pasisako nebe veterinarai ar medikai, bet žalieji.

Ar niekam ir toliau nekils klausimų dėl šių ekspertų išsilavinimo pobūdžio ir turimų kompetencijų skaičiaus? Juk niekada nebuvo taip, kad inžinierius konsultuotų žmones medicinos klausimais, o chemikas – aiškintų tapybos technikos subtilybes. Tačiau ši taisyklė žaliesiems, rodos, negalioja. Prikaupę visada vienaip ar kitaip gąsdinančių ir atgrasančių, paprastai iš bendro konteksto ištraukų žinių, jie sugeba pateikti šią informaciją kaip „nepriklausomi ir objektyvūs ekspertai“, tuo darydami paslaugą tikslingai susikūrusiems visuomenininkams arba kitu atveju - tiesiog manipuliuodami paprastų žmonių neinformuotumu.

Piliečių ir verslo dialogas – be tarpininkų

Viena aišku, kad ilgainiui panašių „visuomenių“ ir „pilietinių“ judėjimų kūrimasis bei „kompetentingų ekspertų“ jiems teikiamos „mokslinės konsultacijos“ taps visiškai priešingu dalyku tikrai pilietinei visuomenei ir, visai tikėtina, atitolins jos susikūrimą. Be to, šalyje stos investicijos, visos užsieniui kuriamos Lietuvos įvaizdžio strategijos taps beprasmiu reikalu.

Čia būtina pabrėžti, kad išvardintų projektų ekonominė nauda nėra ir negali būti absoliutinama, tai yra iškeliama virš poveikio visuomenės sveikatai. Poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitos ir visa kita reikalinga dokumentacija bei visuomenės kontrolė yra reikalingi dalykai. Tačiau, kai „visuomeniniai“ judėjimai bando piktnaudžiauti savo teisėmis, o biurokratai sąmoningai vilkina procesus, tai tampa žalinga ir pavojinga praktika. Ji atitolina modernaus ir pažangiomis technologijomis grįsto verslo plėtrą bei naujų darbo vietų kūrimąsi mūsų šalyje.

Vis dėlto norisi tikėti, kad toks diktatas Lietuvai negresia. Mūsų šalyje yra daug šviesių žmonių, nepasiduodančių nei skandalingai, tačiau neišsamiai žiniasklaidos propagandai, nei įvairaus plauko „ekspertų“ argumentams, nei neva žmonių teises ginančių politikų retorikai. Tokie žmonės aktyviai buria bendruomenes, patys bando aiškintis problemų priežastis bei jas taikiai spręsti. Esminis jų bruožas – konflikto vengimas, dialogo ir sutarimo paieška. Būtent tokių bendruomenių kūrimosi plėtra turi dominti ir verslą. Juk leistis būti prižiūrimiems bendru gėriu suinteresuotai ir tikrai pilietiškai žmonių grupei - daug geriau nei kęsti greito populiarumo besivaikančių „tarpininkų“, paprastai atstovaujančių tik mažąją bendruomenės dalį, spaudimą.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Į Paryžių vėl plūsta turistai (3)

Į Paryžių vėl grįžta turistai, po teroristinių išpuolių vengę Prancūzijos sostinės....

Dėl suvalgyto saldainio – konfliktas su prekybos centro apsaugos darbuotoju (313)

Prieš pirkdami maisto produktus turguje, nesibodite jų paragauti, o pardavėjai tai leidžia.

Lietuvos „Gjensidige“ šiemet patyrė 3,4 mln. eurų nuostolių (11)

Norvegijos draudimo grupės „Gjensidige Forsikring“ valdoma Lietuvos ne gyvybės draudimo...

Feisbuke plinta kliedesys apie žiurkių mėsą (52)

Visus melagingos naujienos bruožus turinti nuoroda antradienį pradėjo plisti tarp socialinį...

„Oze“ vietoj „Prismos“ įsikurs „Maxima“ (50)

Lietuviškas prekybos tinklas „ Maxima “ laimėjo derybas dėl iš Lietuvos pasitraukusio prekybos...

Top naujienos

Lietuviškos kainos galioja ne visiems: pasiūlė mokėti gerokai brangiau (2)

Lietuvoje įdarbinus profesionalę iš užsienio, paaiškėjo labai nemalonus dalykas: visus leidimus...

Tiesiog atėmė žadą: 70 eurų kainavusio bilieto pareikalavo ir iš 4 mėnesių kūdikio (348)

DELFI skaitytoja Virginija pasakoja patekusi į absurdišką situaciją – už galimybę stebėti...

Akušerė-ginekologė: šlapimo pūslės uždegimas gali turėti baisių pasekmių

„Daugeliu atveju, negydomas šlapimo pūslės uždegimas gali praeiti savaime, be gydymo, jei tik...

Lietuvos bankas persikels iš prabangaus pastato: specialistai įvardija vienintelį jo privalumą (17)

Lietuvos bankui paskelbus, kad išsikraustys iš pačiame miesto centre esančių pastatų į...

Dėl planų griauti pajūrio tualetus ginklus surems teisme: tai – absurdas (59)

Rugpjūčio pradžioje naujieji Palangos paplūdimio tualetai buvo pripažinti neteisėtais...

Kuriantiems savo namus – vertingi interjero architektės patarimai (8)

Nemažai apie savo būsto interjerą galvojančių žmonių vis dar iki galo nesupranta, ko gali...

Šiaurės Korėjoje savo noru gyvenęs JAV karys: apie mirtį pranešta tik po metų (22)

Sūnūs patvirtino, kad dar 2016 metais nuo insulto mirė paskutinis Šiaurės Korėjoje gyvenęs JAV...

Dėl suvalgyto saldainio – konfliktas su prekybos centro apsaugos darbuotoju (313)

Prieš pirkdami maisto produktus turguje, nesibodite jų paragauti, o pardavėjai tai leidžia.

Nuo dukrytės gimimo iki bilieto į Europos čempionatą: geresnės vasaros naujokas negalėjo tikėtis (3)

Pirmadienio vakarą komandos draugai Eimantą Bendžių sveikino su dukrytės gimimu, o jau po paros...

Kerintis atsisveikinimas su vasara: vėjyje ir L. Somovo muzikoje plazdanti Jazzu svaigino tūkstančius (23)

Antradienio vakarą į Vilniaus Universiteto botanikos sodą renkasi minios Leono Somovo ir Justės...