Visų pirma labai akivaizdžiai matyti paskutinius metus euro atžvilgiu silpnėjanti Norvegijos kronos valiuta. Valiutų kursų pasikeitimas turi įtakos ne tik Lietuvos eksportuotojų požiūriui į šalies patrauklumą, bet ir ten sezoninio darbo vykstantiems lietuviams.
Dar 2013 metų sausį už vieną eurą buvo galima gauti 7,3 norvegiškas kronas. Po daugiau nei dvejų metų už vieną eurą jau buvo galima tikėtis beveik 10 norvegiškų kronų. Spalio 5 d. Europos centrinio banko duomenimis, vienas euras kainavo 9,21 norvegišką kroną. Kas nutiko su viena iš stipriausių valstybių ir ar euro atžvilgiu susilpnėjusi valiuta neatgrasys į Norvegiją sezoninių darbų plūstančių lietuvių?
SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda teigia, kad pirmiausia Norvegijos kronos susilpnėjimui euro atžvilgiu įtakos turėjo pasaulinės naftos kainos.
„Labai aiškiai matyti Norvegijos kronos ir euro kurso priklausomybė nuo naftos kainos. Kuo naftos kaina yra mažesnė, tuo Norvegijos kronos kursas yra žemesnis. Tai yra sietina su pačia naftos pramone, tiek su naftos gavybos, dujų gavybos įrangos investicijomis“, - kalbėjo ekonomistas.
Pasak jo, kuo naftos kaina yra mažesnė, tuo investicijų poreikis į naftos gavybos plėtrą yra mažesnis.
„Norvegija patiria nuosmukį ne tik todėl, kad jaučia įtaką dėl naftos kainos, bet ir dėl investicijų poreikio: tuomet mažiau ir pati importuoja, ir eksportuoja įrangos“, - tęsė G. Nausėda.
Be to, ekonomistas pastebi, kad Norvegijos ekonomika silpnėja, o tai verčia Norvegijos centrinį banką mažinti bazines palūkanų normas, kas mažina Norvegijos kronos paklausą.
Eurostat duomenimis, 2013 m. Norvegijos bendras vidaus produktas (BVP) ūgtelėjo vos 0,7 proc. Pernai šalis BVP užaugino 2,2 proc. Ne pačios linkmiausios naujienos laukia žiūrint ir į šalies nedarbo lygį: nuo šių metų pradžios iki liepos mėnesio jis padidėjo nuo 3,8 proc. iki 4,3 proc.
Pasiteiravus, ar susilpnėjusi Norvegijos krona gali turėti įtakos lietuviams, renkantis, kur važiuoti uždarbiauti, G. Nausėda atsakė: „Jeigu tai tik laikinas susvyravimas, tai nemanau, kad emigracijos mastui tai atsilieps, bet jei tai bus chroniškas silpnumas, o tai gali būti ir ilgesnį laikotarpį, tai, manau, tikrai dalis gyventojų, įvertinę ir pragyvenimo brangumą Norvegijoje, iš tikrųjų susiviliotų galimybe važiuoti, pavyzdžiui, į Vokietiją arba kitą Europos Sąjungos šalį“.
Ekonomistas teigė, kad valiutos kurso veiksnys tiems, kurie žada uždirbti ne Lietuvoje, o pinigus išleisti gimtinėje, gali pasirodyti pakankamai svarbus veiksnys, kad jie pasirinktų ne Norvegiją.
„Iš tiesų pinigų repatriacijai Norvegijos kursas Lietuvai šiuo metu yra nepatrauklus“, - pastebėjo pašnekovas.
G. Nausėda pastebėjo, kad ir į Lietuvą Norvegijos kronas siunčiantys gyventojai artimiesiems atsiunčia mažiau eurų, jei siunčia tą pačią sumą kronomis.
„Šiuo atveju suprantame, kad turi siųsti arba daugiau kronų, kad patenkintų tą patį eurų poreikį, arba siųsti įprastinę sumą kronomis, bet suprasti, kad artimiesiems teks tenkintis mažesne finansine parama“, - kalbėjo jis.
Verslo valiutos kurso pasikeitimas neatgraso
VšĮ „Versli Lietuva“ duomenimis, pernai bendras prekių ir paslaugų eksportas į Norvegiją siekė 735 mln. eurų. Šių metų pirmąjį pusmetį eksportas į šią šalį augo 9,6 proc. Atrodo, kad silpnėjanti Norvegijos krona Lietuvos eksportuotojų nuo šios šalies kol kas neatgraso.
„Verslios Lietuvos“ vyr. analitikas Justas Jurevičius teigia, kad Lietuvos gamintojai sugeba gerai konkuruoti Šiaurės šalių rinkoje: „Eksporto vertę padeda didinti tiek konkurencinga kaštų struktūra (ir tam tikrų sektorių pridėtinės vertės grandinių integracija), tiek vis didesnis gebėjimas gaminti aukštos kokybinės vertės produktus, o tai yra labai svarbu reiklioms Šiaurės šalių rinkoms“.
Itin stipriai Norvegijoje sekasi įsitvirtinti baldų pramonės, medžio apdirbimo, statybinių medžiagų, pakuočių gamintojams. Taip pat transporto ir logistikos sektoriui.
G. Nausėdos nuomone, valiutos kursų pasikeitimai įmonėms gali turėti trumpalaikės įtakos, tačiau ilgalaikiams sprendimams, ar imtis projektų Norvegijoje, lemiamo žodžio neturėtų tarti.
„Visi supranta, kad šis Norvegijos kronos susvyravimas gali trukti keletą mėnesių, gal metus ar pusantrų, bet tai nėra konstanta ir krona nuolat nesilpnės. Vis vien kažkada kelias bus ir į kitą pusę“, - pabrėžė jis.
