Gyventojus jau pasiekusios energijos tiekėjų sąskaitos už šildymą gruodžio mėnesį yra maždaug 30 proc. mažesnės nei įprasta šį mėnesį. Nors žiniasklaidoje pasigirdo gąsdinimų, kad šilumos tiekėjai gelbėsis nuo nuostolių didindami sąskaitas, tačiau šiemet taip neatsitiks. Privilegijuotųjų situacijoje yra kauniečiai, kuriems kainos turėtų nesikeisti ir kitą šildymo sezoną.
Radiatorius
© K.Šatūno nuotr.
Šildymo sezonas eina į pabaigą

“Kauno energijos” generalinis direktorius Aleksandras Sigitas Matelionis sakė, kad kauniečiai už praėjusių metų gruodį gavo maždaug 30 proc. mažesnes sąskaitas nei 2005 metų gruodį.

Tai paliudijo ir konkretūs pavyzdžiai. Pavyzdžiui, Baltų prospekte gyvenanti moteris teigė, kad “Kauno energijai” už 50 kv. m ploto 2 kambarių buto šildymą mokės 100 litų. “Pernai gruodį už šildymą mokėjome 139 litus”, - teigė ji. Moteris klausė, ar šilumos tiekėjai nesugalvos pakelti kainų, nes mažiau surinks pinigų iš gyventojų.

“Šildymo kaina gyventojams nesikeis iki rugpjūčio”, - patikino A.S.Matelionis. Anot jo, pernai gruodį vidutinė mėnesio temperatūra buvo 4 laipsniai šilumos. “Tuo tarpu 2005 metų gruodžio vidutinė temperatūra buvo 7,2 laipsnio šalčio, 2004 metais - 7,4 laipsnio šalčio”, - sakė jis.

“Kauno energijos” vadovas spėja, kad ir sausio mėnesį bendrovė surinks apie 30 proc. mažiau pajamų. “Sausio mėnesio septyniolikos dienų vidurkis yra 5 laipsniai šilumos. Galima sakyti, kad šildymo sezonas eina į pabaigą. Jį Savivaldybė skelbia baigtą, jeigu trijų dienų temperatūros vidurkis yra 10 laipsnių šilumos. Tačiau sinoptikai prognozuoja, kad antroje mėnesio pusėje šiek tiek atšals, o vasario mėnuo, tikimės, dar parodys savo dantelius”, - sakė A.S.Matelionis.

Kaune kainos gali pašokti 2008-ųjų gegužę

Kauniečiai staigaus dujų kainų padidėjimo nepajuto dėl Kauno termofikacijos elektrinės pardavimo sutartyje įrašytų saugiklių. 2003 metais elektrinę už 116,5 mln. įsigijo Rusijos bendrovė “Gazprom”.

A.S.Matelionis teigė, kad tarp “Kauno energijos” ir Kauno termofikacijos elektrinės, kurią valdo “Gazprom”, pasirašyta sutartis, kad dujų tiekimo kaina nesikeis 5 metus. Šilumos vartotojams kaina neturėtų didėti iki 2008 metų gegužės mėnesio.

“Dujų kaina negali keistis, bet jeigu infliacija per metus bus didesnė kaip 3 proc., kainų skaičiavimas gali būti peržiūrėtas. Taip susitarė “Kauno energija” ir Termofikacijos elektrinė. Šilumos kainos bus peržiūrimos rudenį, šia tema į diskusijas nenorėčiau leistis”, - sakė jis.

Sutartis dėl pigesnių dujų baigsis 2008 metų gegužę. Ar tai reiškia, kad po to šildymo kainos šoks į viršų? “Darysime viską, kad nebūtų didelio kainų šuolio. Kalbėsime su elektrinės akcininkais, kad kainą būtų galima kelti palaipsniui”, - sakė direktorius.

Kaune nustatyta šilumos kaina (be pridėtinės vertės mokesčio) siekia 11,97 cento už kilovatvalandę ir yra viena mažiausių Lietuvoje. Kauniečiai tiek pat už šilumą moka nuo 2000-ųjų. Šiemet šilumos kainos taip pat nepadidėjo Visagino, Šilalės, Birštono, Plungės, Neringos, Molėtų, Ignalinos ir Širvintų gyventojams. Visuose šiuose miestuose, išskyrus Visaginą, šildymas kainuoja brangiau nei Kaune. Lietuvoje šilumos kaina gyventojams pakilo vidutiniškai 14,3 proc.

2005 metais “Kauno energija” gavo 171 milijoną litų pajamų ir 6,3 mln. grynojo pelno. 2006 metų rodikliai dar neskelbiami.

Kitas perskaičiavimas - tik rudenį

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas sakė, kad šildymo kainos visoms šilumą tiekiančioms įmonėms nustatytos dar rudenį

“Kainos perskaičiuojamos kartą per metus. Jos pakilo, nes didėjo dujų kaina. Pernai dujų kainos kilo du kartus, šilumos tiekėjams jos pabrango 43,7 proc. Nuo šių metų sausio 1 dienos dar kartą (20 proc.) pakilo dujų kaina, bet šilumos tiekimo kainos jau nebus peržiūrimos”, - teigė V.Stasiūnas.

Peržiūrint kainas įvertinami kuro kainos kitimas, infliacija ir šilumos pardavimai. “Jeigu žiema šalta ir padidėja šilumos sunaudojimas, šilumos teikėjo veikla pagerėja ir peržiūrint kainas įvedamas kainą mažinantis koeficientas. Jeigu sumažėja šilumos pardavimas, įvedamas kainą didinantis koeficientas. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija perskaičiuoja rodiklius, nustato kainas, kurias vėliau tvirtina savivaldybių tarybos”, - procesą aiškino V.Stasiūnas.

Anot jo, dauguma gyventojų mano, kad šildymo kaina priklauso tik nuo buto ploto, tačiau šilumos kainą itin lemia pastato būklė.

“Centralizuotai šildomuose namuose yra įvadiniai šilumos apskaitos prietaisai. Jie parodo, kiek pastatas sunaudoja šilumos. Jos kiekis išdalijamas proporcingai gyvenamam plotui. Sąskaitose nurodoma, kiek butas sunaudoja šilumos kilovatvalandžių per mėnesį. Šį skaičių padalijus iš buto ploto, sužinosite, kiek buto vienas kv. m sunaudoja šilumos. Jei rodiklis yra 10 kWh/kv.m - namas yra geras, o jei 30 Kwh/kv.m - namas nelaiko šilumos. Tokiu atveju vien buto šiltinti neverta, reikia šildyti visą namą”, - teigė V.Stasiūnas.

Naudojama daugiau vietinio kuro

Anot V.Stasiūno, norint sumažinti šildymo kainas, Lietuvoje reikia daugiau naudoti vietinį kurą ir apšiltinti namus. “Biomasė kainuoja 25 proc. pigiau nei dujos. Lietuvoje daugėja įmonių, kurios kūrena vietinį kurą, daugiausia medienos atliekas (biomasę). 2006 metais Lietuvoje vietinis kuras sudarė 12 proc. bendro kuro suvartojimo, šiemet vietinio kuro dalis jau pasieks 19 proc. Šalies rezervai dideli, galime gaminti pusę reikalingos šilumos. O jeigu apšiltintume visus namus, galėtume centralizuotai tiekti šilumą, kūrendami tik vietinį kurą - medieną, šiaudus ir komunalines atliekas. Jau yra parengtas projektas 2011 metais Vilniuje pradėti kūrenti komunalines atliekas”, - teigė V.Stasiūnas.

Ar Lietuva gali apsieiti be dujų? “Švedija gamina šilumą, kūrendama 62 proc. vietinio kuro. Švedai paskelbė, kad 2020 metais gamins šilumą naudodami tik vietinį kurą”, - sakė V.Stasiūnas.

Jaučiama dujų pardavėjų įtaka

Pasak V.Stasiūno, Vakarų Europoje, ypač Skandinavijoje, miestų centruose stovi komunalines atliekas kūrenančios elektrinės, bet jos turi aukšto lygio valymo įrenginius. “Investicijos apsimoka, nes nereikia atliekų vežti į sąvartynus, nekainuoja priežiūra. Atliekos yra nuolat atsinaujinantys šaltiniai. Kitas didžiulis rezervas - šiaudai, kurie iki šiol sukūrenami laukuose. Danijoje šilumos gamybai sukūrenama 1,2 mln. tonų šiaudų. Pas mus į tai žiūri pašaipiai tie, kurie nematė, kaip šiaudai panaudojami, kokios technologijos taikomos”, - sakė V.Stasiūnas.

Anot jo, Lietuvai daroma didžiulė įtaka, kad šalis būtų priklausoma nuo dujų tiekimo iš Rusijos. “Žmonės yra dezinformuojami, kad mes niekada nepasieksime, kad kūrentume tik vietinį kurą. Viena priežasčių, kodėl nešiltinami namai ir nemažinamas šilumos suvartojimas, yra tai, kad dujų pardavėjai nori ir toliau tiek pat jų parduoti. Juk sumažėjus šilumos poreikiui, sumažėtų ir jų pelnas”, - sakė V.Stasiūnas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kruopių miestelyje rastas sidabrinių litų lobis (11)

Akmenės rajone darbininkai aptiko lobį – iš žemės iškasė apie pusšimtį tarpukario litų...

Suskaičiavo algų didėjimą: kam pasisekė labiausiai? (151)

Antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, šalies...

S. Skvernelis: padidinti alkoholio akcizai pasiteisino (362)

Premjeras Saulius Skvernelis sako, jog šiemet drastiškai padidinti alkoholio akcizai pasiteisino -...

Fipronilo skandalas Olandijos paukštininkystės sektoriui kainavo mažiausiai 33 mln. eurų (7)

Europą apėmęs fipronilu užkrėstų kiaušinių skandalas Nyderlandų paukštininkystės sektoriui...

Siekiama sugrąžinti senąjį Nidos švyturio žibintą (9)

Beveik prieš metus užgesinus senąjį švytuoklinį Nidos švyturio žibintą, jo šviesos pasiilgę...

Top naujienos

Meilės V. Putinui kaina: už pinigus gali parduoti ne tik tėvynę, bet ir visą Europą? (94)

„Putino samdinys“, „apmokamas Putino tarnas“, „Kremliaus lobistas“ – taip buvusį...

Suskaičiavo algų didėjimą: kam pasisekė labiausiai? (151)

Antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, šalies...

V. Laučius. Kauno medžių apokalipsė (255)

Saugoti senus medžius reikia, labai gerai, kad žmonės juos bando ginti, bet stebina viena...

Kruopių miestelyje rastas sidabrinių litų lobis (11)

Akmenės rajone darbininkai aptiko lobį – iš žemės iškasė apie pusšimtį tarpukario litų...

Miestelis Airijoje, kuriame lietuviams net nebereikia anglų kalbos (415)

Dėl lietuvių kiekio Airijos šiaurėje esantis Monachano miestelis jau vadinamas mažąja Lietuva....

Lietuvė iki šiol sapnuoja Etiopijos moterų klyksmus: tai, ką pamatai čia, smegenys atsisako suprasti

„Tai unikali šalis, daugiau tokių nėra likę, - apie paslaptingąją Etiopiją sako „Boutique...

Pilvo pūtimas – ne tik prastos mitybos išdavikas: kokias ligas išduoda dujų kaupimasis

Skausmingas pilvo raižymas, spaudimas ir vis išeinančios dujos – nemalonūs pojūčiai, kurių...

Pietų pertrauka armėniškame restorane: užteko ir trijų šašlykų (3)

Vieni iš smagiausių pietų pertraukos atradimų būna tada, kai prieš vykdama nieko pernelyg daug...

Didžiausias išduotų paskolų būstui augimas – jau nebe sostinėje (7)

Keletą pastarųjų metų Vilniuje stebėtas būsto finansavimo rinkos aktyvumas išplito ir į kitus...

Ar žinote, kodėl rentgeno spinduliai dar vadinami X spinduliais? (5)

XIX a. pabaigoje vokietis Wilhelmas Conradas Rontgenas atrado naują elektromagnetinių spindulių...