Po krizės bankams Baltijos šalyse sugriežtinus reikalavimus ilgalaikėms paskoloms ir nekilnojamojo turto sektoriuje mažėjant kapitalo srautams, kaip niekad aktualūs tampa alternatyvūs nekilnojamojo turto finansavimo šaltiniai ir formos.
© Shutterstock nuotr.

Lietuvos finansų rinkų instituto atliktas tyrimas, kurio tikslas buvo įvertinti nekilnojamo turto Baltijos šalyse plėtrą pritraukiant finansavimą per kapitalo rinkas, rodo, kad tai galėtų būti pensijų ar draudimo fondai, smulkieji ir kiti instituciniai investuotojai, rašoma advokatų kontoros „Valiunas Ellex” pranešime spaudai.

Bet tam yra svarbu turėti ir išvystytą bei likvidžią finansų rinką, kuri suteiktų alternatyvias finansavimo formas.

Bankų paskolos ir nuosavas kapitalas vis dar lieka pagrindinis Baltijos šalių nekilnojamojo turto ir verslo finansavimo šaltinis. Tačiau norint pasiekti investicijų ir vartojimo augimą, nekilnojamojo turto plėtotojams ir savininkams būtina ieškoti naujų finansavimo galimybių finansų rinkose, pavyzdžiui, vertybiniais popieriais, išvestinėmis finansinėmis priemonėmis ir kitais finansiniais instrumentais.

„Kitų šalių patirtis rodo, kad toks finansavimas suteikia daugiau likvidumo ir skaidrumo, skatina finansų rinkų plėtrą ir ekonomikos augimą bei prisideda prie efektyvesnio įmonių valdymo. Vadovaudamosi šiais principais ateityje Baltijos šalys gali pritraukti kapitalą ne tik iš Skandinavijos, kaip pagrindinio kapitalo šaltinio šiuo metu, bet ir iš sparčiai augančios Azijos ar Jungtinių Amerikos Valstijų. Tačiau tam turi būti sukurti patrauklūs finansiniai instrumentai kapitalo rinkose ir patraukli šalių teisinė ir mokesčių sistema.“, – sako Lietuvos finansų rinkų instituto direktorė prof. Gerda Žigienė.

Pasak pranešimo, tokiu būdu galima tikėtis didesnių kapitalo srautų iš institucinių investuotojų bei smulkiųjų investuotojų į Baltijos šalių nekilnojamojo turto sektorių bei ekonomiką.

Pasak tyrimą atlikusio Lietuvos finansų rinkų instituto, Latvijos, Estijos ir Lietuvos reguliavimas kolektyvinio investavimo srityje į nekilnojamąjį turtą yra gan panašus. Tačiau reikšmingi skirtumai glūdi pensijų fondų investicijų reguliavime.

Latvija ir Estija turi gan liberalias alternatyvių investicijų taisykles. Lietuva, priešingai, riboja pensijų fondų investicijas į nekilnojamąjį turtą, taip tiesiogiai lėtinant finansų rinką ir ekonomiką augimą.

„Iš principo nėra teisinių kliūčių didesnėms bendrovėms išleisti viešas akcijų ar obligacijų emisijas, tačiau įsigilinus paaiškėja, kad vertybinius popierius siūlyti viešai gali tik akcinės bendrovės, viešo siūlymo atveju reikalinga gan sudėtinga dokumentacija, o neviešo siūlymo kriterijai nėra iki galo aiškūs. Sudėtingesni instrumentai, tokie kaip įkeitimu užtikrintos obligacijos, nors galimi, tačiau vis dar nėra populiarūs. Kalbant apie fondus, jų reguliavimas darosi labai kompleksinis, tačiau esminių dalykų trūksta – pavyzdžiui, įgyvendindama alternatyvių investicinių fondų valdytojų direktyvą (AIFMD) Lietuva nenumatė galimybės į alternatyvius investicinius fondus investuoti neprofesionaliesiems investuotojams, o tai riboja fondų, peržengiančių vienos valstybės sienas, platinimą tarpvalstybiniu mastu. Nesant alternatyvių instrumentų, pensijų fondų ar draudimo bendrovių investicijos į nekilnojamojo turto projektus yra ribotos“ – pranešime sako „Valiūnas Ellex“ asocijuota partnerė.Joana Baublytė.

Daugumoje išsivysčiusių šalių pensijų fondai ir draudimo bendrovės investuoja reikšmingas sumas į nekilnojamojo turto vystymo projektus ir tampa svarbiais žaidėjais finansų rinkose.

Be to, išsivysčiusių šalių gyventojai savo turto struktūroje dažnai turi ne tik indėlių bankuose, bet taip pat ir rizikingesnių finansinių instrumentų kaip akcijos, obligacijos ar kt.

„Investuotojai, fondai ir daugelis ekonomistų sutinka, kad nebankinės įmonės ateityje vaidins svarbų vaidmenį nekilnojamojo turto rinkoje. Mūsų atliktas tyrimas rodo, kad nekilnojamąjį turtą galima sėkmingai finansuoti ne tik bankų paskolomis. Pensijų fondų ir draudimo kompanijų bei smulkiųjų investuotojų kapitalo dalis galėtų būti nukreipta į Baltijos šalių vidaus rinkas. Šiuo metu matome ribotą pensijų ar draudimo fondų dalyvavimą nekilnojamojo turto investicijose ir ekonomikoje, tačiau jie turi didžiulį potencialą“, – apie nekilnojamojo turto finansavimo alternatyvas sako profesorė.

Pasak pranešimo, Baltijos šalių kapitalo rinkos yra ankstyvoje vystymosi stadijoje, todėl norint pritraukti fondų finansavimą, pirmiausia reikia sukurti patrauklią aplinką kapitalo rinkų investuotojams ir palankias sąlygas įvairių finansinių instrumentų vystymui. Bendra Baltijos pensijų fondų turto suma siekia beveik 5 milijardus eurų (apie 6-7% nuo BVP), o didžioji dalis jų investicijų nukreipiama už Baltijos regiono ribų. Be to, tik 2 proc. šios sumos investuojama į nekilnojamąjį turtą.

„Pavyzdžiui, Lietuvos II ir III pakopos pensijų fondai 2014-ųjų pabaigoje turėjo maždaug 1,76 mlrd. eurų valdomo turto (apie 5% nuo BVP), bet tik 2 proc. pensijų fondų kapitalo panaudota alternatyvioms investicijoms. Estijoje ir Latvijoje situacija panaši, tik, pavyzdžiui Estijoje net 40 proc. pensijų fondų lėšų leidžiama investuoti į nekilnojamąjį turtą.“, - sako šiandien tyrimo „Baltijos nekilnojamojo turto rinkos dinamika ir finansavimo per Baltijos finansų rinkas perspektyvos“ rezultatus pristačiusi Lietuvos finansų rinkų instituto direktorė prof. Gerda Žigienė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Dėl teroro aktų Ispanijoje atpigusios aviakompanijų akcijos nusitempė žemyn visą Europos akcijų rinką

Europos vertybinių popierių rinka penktadienį smuktelėjo, nes dėl Ispanijoje įvykdytų kelių...

Pertvarkoma Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (3)

Pertvarkoma Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ( VVTAT ): jai perduodamos Europos...

Krintant svarui, toliau daugėja Didžiąją Britaniją lankančių turistų skaičius (5)

Didžiąją Britaniją birželį aplankiusių turistų skaičius, palyginti su tuo pačiu 2016 m....

B. Bradauskui priklausantis „Lamantinas“ šiemet uždirbo 471 tūkst. eurų pelno (32)

Lietuvos ne gyvybės draudimo bendrovė „Lamantinas“ pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 471...

Apklausa: 6 iš 10 pažįstamiems atskleidžia, kokią algą gauna (14)

Dauguma darbuotojų sutinka, kad darbo užmokesčio duomenys yra privatus klausimas ir labai jautri...

Top naujienos

Laisvalaikio veikla lietuviui atnešė milijonus: atskleidė sėkmės formulę (20)

Vienas iš „ Vinted “ įkūrėjų Justas Janauskas , atsimindamas studijų laikus Vilniaus...

Ekspertai kai kuriuos Laisvės aikštės pertvarkos projektus pavadino isteriškais (17)

Dailės galerijoje aptarus 10 pateiktųjų projektų, kaip atnaujinti Laisvės aikštę ir jos...

Kai katės pervertina savo galimybės: bando įsirangyti į kelis kartus mažesnes vietas (4)

Yra vienas dalykas, kurį katės mėgsta daryti labiau nei valgyti ir tinginiauti - bandyti sutilpti...

Socialiniame tinkle paatviravo apie sekso metu patirtus sužalojimus (12)

Seksas turėtų būti malonus dalykas, bet kartais jis pasisuka priešinga linkme ir tampa…...

Šiltesni nei įprasta orai išsilaikys ne tik rugpjūtį, bet ir rugsėjį (9)

Pagal dabar turimą informaciją, ne tik rugpjūčio pabaiga, bet ir rugsėjo pradžia turėtų būti...

Joniškio rajone iš voljero pabėgo meška (70)

Penktadienį Joniškio rajone esančiame Kirnaičių kaime iš kavinėje „Plūgo broliai“ esančio...

Papasakojo, ką patyrė per išpuolius Ispanijoje: britų aktorė slėpėsi restorano šaldytuve (31)

Per Barseloną supurčiusį išpuolį aktorė Laila Rouass, besifilmuojanti „BBC One“ kanalu...

Po lengvo pasivaikščiojimo D. Adomaitis saviškiams turėjo pastabėlių specialiai Krepšinis.lt iš Rygos (20)

Jokio ažiotažo Rygoje nesukėlusios ir uždarų durų vykusios Lietuvos ir Rumunijos rinktinių...

Pustuštėje „Karklėje“ – gausus „nelegalių radinių biuras“ (48)

Penktadienio vidurdienį duris atvėrusio festivalio „ Karklė “ apsaugos darbuotojai nesnaudžia...

Erdvėlaiviai „Voyager“ paruošti atvesti ateivių į Žemę (63)

Netrukus astronomijos mėgėjai turės progą švęsti – „ Voyager “ programai sukanka 40 metų....