Kelerius metus iš eilės Norvegijos bankas DNB tris kapitalo fondus klientams kaip aktyviai valdomus fondus. Vis dėlto Norvegijos finansų priežiūros institucijos ir Norvegijos ekonomikos ir verslo administravimo aukštosios mokyklos atliktos analizės rodo, kad šie fondai buvo valdomi pasyviai, rašo forbrukerradet.no. Iš tikrųjų tai buvo indeksų fondai.
„DNB banke aktyviai valdomi fondai šešis kartus brangesni nei pasyviai valdomi indeksų fondai. Taigi laikomės pozicijos, kad klientams turi būti grąžintas įkainių skirtumas. Vertindami jau atliktus paskaičiavimus galime teigti, kad kalbama apie 690 mln. Norvegijos kronų (73 mln. eurų) sumą, – informavo Norvegijos vartotojų tarybos vadovė Randi Flesland.
Klientai turi gauti paslaugas, už kurias moka
„Mums tai principo reikalas. Svarbu ne tik tai, kad DNB klientai gautų tai, už ką sumoka, taip pat tai susiję ir su atitinkamais etiniais standartais bankininkystės sektoriuje“, – patikino R. Flesland.
„Tikime, kad turime labai stiprią bylą. Specialistai vieningai laikosi nuomonės, kad šios rūšies fondus supa nepriimtinos praktikos, tos pačios nuomonės laikosi ir ES vertybinių popierių ir rinkų institucija ESMA. Praėjusiais metais Norvegijos finansų priežiūros institucija taip pat apribojo trijų DNB fondų veiklą. DNB fondai tapo priežastimi kreiptis į teismą dėl netikrų neva aktyviai valdomų fondų“, – tęsė R. Flesland.
Atliktos analizės atskleidė, kad jokių kitų aktyviai valdomų Norvegijos kapitalo fondų rezultatai nebuvo tokie artimi indeksui kaip šių trijų DNB fondų atveju.
Pavyzdžiui, trijų DNB fondų, dėl kurių kreiptasi į teismą, R kvadrato reikšmė siekė 0,99, kai 1 reiškia, kad fondo rezultatai identiški lyginamajam indeksui. Visos iš fondo gautos pajamos tokiu atveju visiškai atitinka bendruosius akcijų rinkų rezultatus ir nėra fondų valdymo nuopelnas. 0 reiškia, kad fondo ir indekso reikšmės skiriasi maksimaliai, o visos iš fondo gautos lėšos susijusios su fondo valdymo sėkmingumu. Taip vadinamasis trijų DNB fondų nuokrypis siekia 1,4 proc., o aktyviai valdomų akcijų – 12,4 proc.
Kuo indeksų fondai skiriasi nuo aktyviai valdomų fondų?
Indeksų fondas – tai kapitalo fondas, kurio akcijos visada atspindi lyginamojo indekso struktūrą. Kitaip tariant, toks fondas automatiškai suderinamas su indeksu.
Pavyzdžiui, jei akcijos sudaro 8 proc. indekso, tai reiškia, kad 8 proc. fondo aktyvų bus investuojama į šias akcijas, panaši schema bus taikoma ir kitoms akcijoms, kurioms galioja toks pat indeksas.
Taigi klientai gauna tokias pat pajamas kaip ir vertybinių popierių rinka beveik visiškai be jokių nuokrypių nuo indekso. Dėl šios priežasties investuoti į indeksų fondus yra pigu.
Aktyviai valdomų kapitalo fondų atveju specialistų komanda stengiasi pasirinkti akcijas, įsigijus kurių uždarbis viršytų indeksą. Dėl šios priežasties aktyviai valdomi fondai yra brangesni. Dėl klientams suteikiamo šanso uždirbti daugiau nei lyginamasis indeksas didėja kasmetiniai valdymo mokesčiai, nes darbuotojai turi investuoti kitaip, nei numatyta indeksuose. Jei nėra reikšmingų skirtumų nuo indekso, investavimas iš esmės nelabai tesiskiria nuo indeksų fondo.
Kuklūs skaičiai reiškia rimtas pasekmes
Norvegijos vartotojų tarybos paskaičiavimais, vartotojai Norvegijoje kasmet sumoka 1,7 mlrd. Norvegijos kronų (0,18 mlrd. eurų) daugiau mokesčių nei turėtų tam, kad investuotų į fondus.
Pavyzdžiui, 2010 01 01–2014 12 31 į DNB indeksų fondus 100 tūkst. Norvegijos kronų (10 663 eurus) investavęs klientas mokesčių už investicijų valdymą bankui turėtų atseikėti 1,8 tūkst. Norvegijos kronų (apie 192 eurus).
Tą patį periodą tą pačią sumą į vieną iš trijų DNB fondų, dėl kurių teismui pateiktas ieškinys, investavęs banko klientas turėtų sumokėti 11 tūkst. Norvegijos kronų (1173 eurus) mokesčių, o tai šešis kartus didesnė suma.
