Norvegas stebi, kokie vėjai siaučia pasaulio ekonomikoje

Lietuvos ekonomika itin skaudžiai reaguoja į pasaulinės rinkos tendencijas. Dėl savo mažo dydžio ir atviros politikos šalis turėtų itin atidžiai stebėti, kas vyksta pasaulio ekonominėje erdvėje. Lietuvoje viešėjęs „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Norvegijoje Haraldas Magnusas Andreassenas dalijosi savo įžvalgomis apie tai, kas vyksta su ekonomika pasaulyje šiuo metu.

„Nesu nei per daug optimistiškai, nei pesimistiškai nusiteikęs“, – savo pranešimą apie pasaulio ekonomikos tendencijas „Swedbank“ ekonomikos forume kalbėjo svečias.

Ekonomistas pastebėjo, kad tam tikri bendri pasaulio ekonominiai rodikliai rodo, kad situacija pasaulyje gana stabili.

Ką mato iš palūkanų normų

„Žinoma, augimas turtingose valstybėse yra lėtesnis nei vidurkis, bet besivystančiose rinkose jis yra aukštesnis nei vidurkis“, – pastebėjo H. M. Andreassenas.

Pasak jo, žiūrint į nedarbą matyti, kad turtingose valstybėse jis mažesnis nei ilgalaikis vidurkis ir krenta toliau.

„Tai rodo, kad tokia situacija negali tęstis be galo ir potencialas yra žemas“, – kalbėjo jis.

Ekonomisto negąsdina ir bendras infliacijos rodiklis, kuris siekia apie 2 proc.

„Žinoma, kai kuriose valstybėse infliacija yra mažesnė, bet turint omenyje pasikeitimus energetikos produktų rinkoje, ji vis dar yra normali“, – tęsė analitikas.

Visiškai normalią situaciją norvegas mato ir įmonių pelnuose.

„Kyla klausimas, ar tikrai viskas, kas vyksta pasaulio ekonomikoje, yra normos ribose. Ir atsakymas yra ne“, - pabrėžė analitikas.

H. M. Andreassenas žiūri į palūkanų normų ilgalaikius pokyčius ir pastebi, kad dabar rinkoje matome tai, ko dar istorijoje nesame matę: trumpojo laikotarpio palūkanų normos pasiekė nulį, ilgalaikės – 1-2 proc.

„Klausimas, ar mažos palūkanų normos ką nors pasako apie ateitį. Paprastai ekonomistai galvoja, kad tarp palūkanų normų ir ekonomikos augimo yra ryšys. Jei augimas lėtas, palūkanų normos žemos, jei augimas greitas – jos didelės“, – kalbėjo norvegas.

Ekonomistas tiki, kad palūkanų normos labiau parodo tai, kas neseniai vyko ekonomikoje, nei tai – ko laukti.

„Ir šiandien tai mums yra gera žinia. Žinoma, yra tam tikrų klaustukų dėl ateities. Vienas – lėtėja populiacijos augimo tempas. Kartu turime iššūkių su produktyvumu. Tai nesusiję tik su Baltijos šalimis, Europa, tai liečia didžiąją dalį pasaulio“, – tęsė H. M. Andreassenas.

Kalbėdamas apie produktyvumą ekonomistas teigė manantis, kad neigiamą įtaką tam daro nepakankamos įmonių investicijos po paskutinės krizės.

„Naujos technologijos nėra diegiamos tokiu pat greičiu kaip anksčiau“, – pridėjo jis.

Grįždamas prie mažų palūkanų norvegas išsakė savo nuomonę, kad centrinių bankų laikomos mažos palūkanų normos – būdas išpirkti skolininkus per ilgąjį laikotarpį.

„Bazinių palūkanų normų mažinimas, kiekybinio skatinimo politika įmonėms, gyventojams bei pačioms valdžioms, kurios prisiskolino per daug pinigų, padeda kovoti su skolomis. Manau, tai ir yra pagrindinė priežastis, kodėl turime mažas palūkanų normas. Jos tokios išliks, kol bėdos bus išspręstos“, - pridėjo forumo dalyvis.

H. M. Andreassenas džiaugėsi, kad paskolų rinkoje situacija stabili ir tiek gyventojai, tiek įmonės galutinai atsikratę nuo praėjusios krizės prilipusio paskolų šešėlio, vėl pradės leisti pinigus.

Kas vyksta su Europa?

Ekonomistas pastebėjo, kad paskutiniais metais ekonomikos augimas Europoje susidūrė su tam tikromis problemomis.

Iki 2011 m. Europos ir JAV rodikliai buvo panašūs. Tuomet nutiko kai kas, kas leido JAV ekonomikai aplenkti Europą augimo tempais.

H. M. Andreasseno teigimu, Europos ekonomikos lėtesnį augimą nei JAV lėmė bazinės palūkanų normos, daug vėliau pradėtas kiekybinis skatinimas, griežtesnės fiskalinė politika kai kuriose Europos šalyse nei JAV.

„Neturėjome jokio bankinio sektoriaus apsivalymo iki praėjusio rudens, kai buvo pažiūrėta į europinius bankus ir nuspręsta dėl jų kapitalizacijos“, - pridėjo norvegas.

Pasak ekonomisto, dar viena priežastis, kodėl Europa atsiliko nuo JAV augimo tempais, - Europa neturėjo skalūnų dujų ir naftos revoliucijos, kas palaikė JAV augimą.

Be to, įtakos augimo tempams galėjo turėti ir įvykiai kaiminystėje – Ukrainoje, Europos santykiai su Rusija bei Graikijos situacija.

„Bet baimė dėl Ukrainos išgaruoja ir tikiu, kad bus greitai išspręstas Graikijos klausimas. Manau, šių priežasčių pakanka, kad būtų paaiškinta, kodėl Europos ekonomika paskutiniais metais augo lėčiau nei JAV“, – kalbėjo H. M. Andreassenas.

Vis dėlto ekonomistas mato ir geresnių perspektyvų Europoje: analitikas tikisi, kad Europos įmonių investicijose vis didesnę dalį sudaro investicijos į mašinas ir techniką.

Teigiamai dėl Europos augimo norvegas nusiteikia ir žiūrėdamas į Europos verslo ir gyventojų lūkesčius, kurie mato gerų perspektyvų.

„JAV pasitikėjimo rodikliai aukščiau nei vidurkis, bet Europoje nuotaikos dar geresnės“, – tvirtino ekonomistas.

Pasak H. M. Andreasseno, euro susilpnėjimas JAV dolerio atžvilgiu išaugino regiono konkurencingumą.

„Manau, kad per artimiausius dvejus metus euras sustiprės, bet tai nėra šių dienų tendencija. Esu įsitikinęs, kad euras yra pakankamai silpnas, kad palaikytų augimą. Tuo metu JAV dolerio susilpnėjimas, galime matyti, sukėlė tam tikrų problemų ir pasekmes galime pamatyti pirmojo šių metų ketvirčio duomenyse", - kalbėjo jis.

Rūpinasi Kinijos likimu

Nors Europos perspektyva ekonomistui atrodo džiuginanti, analitikas mato daugiau problemų besivystančiose rinkose.

„Matau bėdų Rusijoje ir net gi Kinija lėtėja“, – pastebėjo forumo dalyvis.

JAV ekonomikos augimo ciklą įvardijo esant vis dar pakilimo etape, o šalies investicijos, infliacija nėra per aukštame lygyje, kad būtų grėsmė augimo kritimui.

„Manau, kad augimas JAV tęsis“, – pridėjo jis.

Tačiau kalbėdamas apie kitų šalių ekonomikos augimą norvegas išreiškė susirūpinimą dėl Kinijos.

„Kinija turi gražią ateitį ilguoju laikotarpiu, tačiau galvojant apie trumpąjį laikotarpį kyla klausimų: šalyje investicijų lygis labai aukštas, tačiau jos finansuojamos paskolomis. Pažiūrėjęs į kai kuriuos Kinijos miestus gali nustebti statybų aktyvumu ten“, – pastebėjo ekonomistas.

Vertindamas šalies ekonomikos perspektyvas, H. M. Andreassenas teigė nuolat žiūrintis į šalies investicijų lygį, skolų lygį ir infliaciją. Nors Kinija kol kas neturi infliacijos problemos, vis dėlto ją gali sukelti per didelės investicijos ir skolų lygis.

Ekonomistas pabrėžė, kad Kinijoje didelė dalis paskolų išdalintos šešėlinėje bankininkystėje, kurios atstovai nėra tokie profesionalūs ir gali būti priėmę neteisingų sprendimų.

„Kai kurios studijos rodo, kad 22 proc. butų miestuose yra tušti, nes savininkai nėra suinteresuoti jų nuomoti: nuomos kainos žemos ir laukiama, kol jos pakils“, – tęsė analitikas.

Norvegas pastebėjo, kad Kinijoje jau krenta plieno ir cemento sunaudojimo lygio augimas, kuris šioje šalyje įprastai siekė dviženklius procentus.

Taigi, apibendrindamas savo įžvalgas norvegas konstatavo, kad jei jis šiuo metu galvotų kur investuoti, jis pamąstytų apie tai, kad Europa nėra visiškai sustojusi, JAV yra ekonominio ciklo viduryje, Kinija pasiekė augimo aukštumas, Norvegija taip pat aukštumose, Švedija turi dar potencialo augti, Suomija kol kas didelio potencialo sparčiam augimui nerodo.

Ekonomistas teigė, kad šiuo metu pirktų eurų, įmonių akcijų, tačiau nežiūrėtų į valstybių vertybinius popierius dėl mažo jų pelningumo.