Norėdami suderinti darbą ir poilsį pirmiausia turime pagalvoti apie tai, ko norime, LRT RADIJUI sako psichologė psichoterapeutė Aušra Griškonytė. Anot jos, dažnai esame linkę per daug aimanuoti ir peikti savo darbą, nors iš tiesų tiesiog galime pasirinkti kitą gyvenimo veiklą.
Sergantys kolegos
© Shutterstock nuotr.

– Tyrimas rodo, kad netikėtai laimėję tūkstantį eurų vos 2 proc. lietuvių juos išleistų pramogoms. Didžioji dalis apklaustųjų neplanuotas pajamas skirtų kasdienei veiklai. Labai nedaug paimtų ir įsigytų seniai norimą prekę. Kaip vertinate tokią situaciją?

– Tai maža žmonių dalis, bet, kita vertus, reikia išsiaiškinti, ką lietuviai laiko pramogomis. Tai labai svarbu. Jei pramoga yra kažkur nueiti prisivalgyti ar prisigerti, labai smagu, kad tautiečiai tam nemėto pinigų, bet, jei, pavyzdžiui, jie neskiria pinigų savo poilsiui, tai yra blogai.

– Ar toks skaičius byloja apie žemą mūsų pragyvenimo lygį? Galbūt tai rodo, kad žmonės labai taupūs, nes išgyvena nepriteklių ir tas tūkstantis eurų jiems būtų didžiulė paskata patenkinti kasdienius poreikius, susimokėti skolas?

– Manau, kad mes pernelyg verkiame apie tą trūkumą. Nemeluokime sau – nesame tokie skurdžiai. Gal verta nuvažiuoti į kai kurias pasaulio šalis ir pamatyti, kas iš tikrųjų yra vargas ir skurdas. Manau, kad yra tiesiog noras padejuoti. Mes mėgstame dejuoti. Tai tarsi mūsų tautinis bruožas. Iš kitos pusės, jei žmonės taupūs ir taupo pinigus, nešvaisto jų bet kam, tai irgi labai puiku.

– Kasdien važiuodamas į darbą ir šiaip savo aplinkoje pastebiu, kad yra žmonių, kurie tiesiog priversti labai daug dirbti. Jų pajamos mažos, sunku išlaikyti šeimą. Ar kaip nors įmanoma rasti balansą tarp to, kad darbas teiktų bent kažkokį malonumą, o ne tik kančią?

– Visiškai to nesuprantu. Manau, jei žmogus kalba, kad darbas yra kančia, tai yra rimta žmogaus problema. Vadinasi, žmogus negali nusistatyti sveiko, jį tenkinančio santykio su darbu. Tada jis turėtų savęs klausti – ko aš iš tikrųjų noriu – ir siekti tuos norus realizuoti, bet kentėjimas, kurį nuolat deklaruoja, tikrai yra nesveikumas. Galima netgi galvoti, kad žmogus iš viso šitaip supranta gyvenimą. Gal jam gyvenimas yra ašarų pakalnė, bet tai netiesa.

Kita vertus, jei žmogus nuolat dirba ir negali sustoti, gali būti kelios priežastys, pavyzdžiui, narcisizmas, kai žmogus įsivaizduoja, kad be jo pasaulis sustos, nes jis yra visa ko centras. Arba tai godumas – jis mano, kad, jei valandai atsitrauks, nebeuždirbs arba praleis ką nors labai įdomaus. Žmogus labai nesaugus, jis mano, kad visas gyvenimas sugrius, jei jis minutei paliks tą darbą. Galų gale, žmogus gali būti tiesiog kvailas – jis nesupranta, kad nuvarytus arklius nušauna.

– Ką tokiu atveju daryti? Kreiptis į specialistus? Juk tikrai nejuokinga, jei nuolat patiriama įtampa, darbas nepatinka, bet jauti atsakomybę?

– Jei žmogus nuolat pergyvena, tikrai čia yra ne darbas ir ne santykiai, ir ne dar kažkas yra kalti. Kažkokia problema slypi pačiame žmoguje. Jei jis neranda atsakymo į šį klausimą, jam reikia ieškoti specialistų pagalbos.

Jei kalbame apie tai, kad jis kartais jaučia įtampą darbe, tai yra natūralus dalykas. Mes kartais susiduriame su rimtomis užduotimis, kliūtimis ir mums reikia įtempti visas savo pajėgas, bet žmogus tiesiog turi draugauti su darbu, jam turi būti įdomu tai, ką jis daro. Jei jis daro tai, kas jam neįdomu, tegul jis ten nebūna, ieško kitos vietos ir jis ją tikrai suras. [...] Pirmiausia aš turiu žinoti, ko aš noriu. Jei darau to savęs nepaklausęs, man bet kas bus neįdomu.

[...]

Vis girdžiu tokį visišką bejėgiškumą – pusė Lietuvos priversta dirbti nemėgstamą darbą. Tai tikrai negerai. Kodėl žmonės neieško to darbo, kuris jiems patiktų? Iš tikrųjų yra galimybė pasirinkti. Mes juk nesame vergai, prikaustyti grandinėmis.

Sakoma, kad darbas turi būti malonumas, bet tai negali būti toks malonumas, kai sėdi apsalęs iš laimės. Malonumas ateina iš to, kad pasieki kažkokį rezultatą, išsikeli tikslą ir tau pavyksta jį įgyvendinti, gerai susibendrauji su vienu ar kitu klientu, žmogumi. Tai yra malonumas. Nežinau, ar gali būti toks malonumas, kaip motinos įsčiose.

Turėtume pamąstyti, ko tikimės iš darbo. Ar norime tik pinigų, ar kažkokio kitokio pasitenkinimo? Jei norime kitokio pasitenkinimo – kokio. Kita vertus, ką galime duoti tam darbui, kad ir kitiems žmonėms būtų smagu nuo mūsų buvimo tame darbe? Čia kyla labai daug klausimų.

– Esame (bent jau didžioji dauguma mūsų tautos) bailiai, kurie nesiryžta prisiimti atsakomybės arba ieškoti naujovių. Ką daryti tokiu atveju?

– Visiškai jums pritariu. Manau, kad esame labai nedrąsūs. Ką mes tikrai galėtume daryti, tai vienas kitą drąsinti. Bėda ta, kad kiekvienas pernelyg laikomės sau, pamiršome bendruomenę. Kai esame krūvoje, mums drąsiau. Tada galime vienas kitą draugiškai stumtelėti. Gal pirmiausia reikia pradėti nuo bendravimo, bendruomenės. [...] Tiesiog savęs reikia klausti – ko aš noriu. Gyvenimo laikas yra labai ribotas, aš negaliu jo švaistyti tam, kad einu į darbą, kur apsipylęs kruvinu prakaitu kenčiu visą darbo dieną. Tai siaubas, kam toks gyvenimas?

– Dar vienas tipas žmonių – tie, kurie labai myli savo darbą ir dirba nuo ryto iki vakaro, galbūt nelabai turi laisvo laiko kažkokiai pramoga. Ar tai, kad jie dirba nuo ryto iki vakaro ir jaučiasi visai neblogai, galima laikyti teigiamu pavyzdžiu, ar tai nėra labai gerai ir vis dėlto reikėtų stabtelėti?

– Žodžio „darboholizmas“ antroji pusė išduoda, kažkas negerai. Tai priklausomybė, jei žmogus negali išlįsti iš darbo. Tai psichoterapijoje laikome sutrikimu. Jei žmogui patinka darbas, jei negali atitraukti savo minčių ir pasakyti – uždariau darbo vietos duris ir pamiršau apie darbą – tai nėra išskirtina. Žmonės specialistai taip gyvena ir taip dirba. Manau, kad ir visuomenė didžia dalimi laikosi atsirėmusi į šių specialistų darbo rezultatus. Tiesiog yra tokių darbų.

– Kaip apibendrintumėte mūsų pokalbį – kaip reikia suderinti darbą ir poilsį?

– Manau, kad atskleidėme problemą, jog iš tikrųjų nelabai mylime darbą ir labai mėgstame tą darbą peikti, manyti, kad kažkur pasaulyje yra geresni darbai, nes visą Lietuvą sudedame į darbą. Tai yra problema. Kita vertus, manau, kad žmonėms verta pagalvoti, jog reikia šiek tiek labiau pažinti save, pagalvoti apie save, pagalvoti, ko noriu, kas man patinka, kas nepatinka. Ši veikla, sau skirtas klausimas, visiškai nieko nekainuoja.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

„Alibaba“ pajamos antrąjį ketvirtį augo 56 proc.

Kinijos elektroninės prekybos milžinas „ Alibaba “ ketvirtadienį pranešė apie Volstrito...

SEB bankas uždaro vieną skyrių Gedimino prospekte Vilniuje (5)

Didžiausias šalyje komercinis SEB bankas uždaro vieną iš savo klientų aptarnavimo skyrių...

Lietuvos šeimų išlaidos vartojimo prekėms liepą mažėjo (9)

Lietuvos namų ūkių išlaidos pagrindinėms vartojimo prekėms praėjusį mėnesį smuko, rodo...

Nuo turistų pavargę Barselonos gyventojai kyla į kovą (3)

Nesustojantis turistų srautas taip įpykdė Barselonos gyventojus, kad jie ėmė rengti protestus....

Vartojimo kredito gavėjų birželį sumažėjo beveik 100 tūkst. (5)

Birželio pabaigoje vartojimo kreditų davėjų paslaugomis naudojosi apie 440 tūkst. gyventojų -...

Top naujienos

G. Landsbergis vienoje srityje jau aplenkė senelį (39)

Konservatorių lyderiui Gabrieliui Landsbergiui per metus pavyko nemenkai sustiprinti savo...

Žinomas telefonų gamintojas nesutinka su mokesčiu Lietuvoje: priskaičiavo 0,5 mln. eurų skolos (77)

Teisme vyksta ginčas tarp autoriams atstovaujančios asociacijos AGATA ir informacinių ir ryšių...

Meilės kaina: A. Valentaitė neteko brangenybių už 140 tūkst. eurų atnaujinta 14.50 val. (148)

Viena garsiausių Lietuvos manekenių Asta Valentaitė prarado įvairių brangenybių už daugiau...

A. Navalnas: bedarbis V. Putino atstovo sūnus demonstruoja įspūdingus turtus

Rusijos opozicijos politiko Aleksejaus Navalno Kovos su korupcija fondas ketvirtadienį publikavo...

Odesoje atostogaujantys lietuviai kelia pavydą paprastiems miesto gyventojams

Apsilankius Ukrainos atostogų rojumi vadinamoje Odesoje ne visiems patinka. Priklauso, kiek jūs...

Į Vilnių sugrįžta skrydžiai (1)

Vilniaus oro uoste ketvirtadienį po rekonstrukcijos atidarytas kilimo ir tūpimo takas. Pirmasis...

D. Adomaitis į Rygą išsivežė 14 kandidatų – su vienu atsisveikinta (23)

Iki 2017 metų Europos krepšinio čempionato likus 14-ai dienų Lietuvos rinktinės treneris...

Vandens butelio automobilyje geriau nepalikite: pažiūrėkite, kas nutiko

Vienas baterijų meistras buvo išėjęs pietauti, kai pastebėjo, kad iš jo sunkvežimio salono...

Vilniuje susituokė menininkė J. Vaitkutė: mūsų susitikimas tapo lemtingu (10)

Ketvirtadienio popietę Vilniaus santuokų rūmuose už savo mylimojo, komunikacijos specialisto...

R. Karbauskis tapo seneliu (77)

Ramūno Karbauskio šeimą aplankė džiugi žinia – jo sūnus Justinas Karbauskis su žmona...