Praėjusią savaitę vėl pasigirdo gąsdinimai dėl didelės antrosios krizės tikimybės bei būtinybės jai ruoštis. Ar šiandien Lietuvos ekonomika geriau pasiruošusi galimiems iššūkiams nei buvo prieš ketverius metus pasaulinės finansų krizės išvakarėse? Ar ir kaip turėtų vyriausybė, įmonės ir gyventojai ruoštis galimiems išoriniams šokams Lietuvos ekonomikai?
Nerijus Mačiulis
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Skirtumai tarp šiandieninės ir 2008-ųjų Lietuvos ekonomikos yra ne kosmetiniai, o esminiai – gerąja prasme. Bent penki svarbūs veiksniai rodo, kad net susiklosčius itin nepalankioms aplinkybėms pasaulio ekonomikoje 2009 metų masto nuosmukis Lietuvoje nepasikartotų.

Pirma ir svarbiausia - įmonių konkurencingumas per ketverius metus labai išaugo. „Eurostat“ duomenimis, Lietuva per šį laikotarpį daugiausiai, beveik šeštadaliu, pagerino produktyvumo ir darbo sąnaudų santykį. To pasekmė yra ir itin greitai augančios realios eksporto apimtys (ne kainos), kurios jau 14,7 proc. viršija prieš krizę buvusį lygį. Net euro zonos ekonomikai žengiant į recesiją Lietuvos pramonės augimas fiksuoja naujus rekordus – rugpjūčio mėnesį apdirbamosios gamybos metinis augimas siekė 11,3 proc. ir buvo vienas sparčiausių ES.

Antra, Lietuvos prekių ir paslaugų eksportas antrąjį šių metų ketvirtį viršijo importą, o užsienio prekybos perteklius siekė net 0,9 proc. BVP ir buvo didžiausias nuo nepriklausomybės atkūrimo laikų. Palyginimui, 2008 metų pirmąjį ketvirtį užsienio prekybos deficitas siekė 20 proc. BVP. Tai rodo, jog šiuo metu gyventojų ir įmonių poreikius tenkinančių prekių ir paslaugų importą pilnai atsveria mūsų galimybės pagaminti atitinkamą prekių, kurių pageidaujama užsienyje, kiekį. Kitaip sakant, šiuo metu vidaus vartojimas atitinka galimybes, o nėra paremtas neracionaliais lūkesčiais ar dideliais skolinimosi mastais.

Trečia, įmonių ir gyventojų finansiniai įsipareigojimai yra ne tik dešimtadaliu mažesni nei buvo prieš ketverius metus, bet ir yra mažiausi ES. Tai reiškia, kad kilus sunkumams gyventojai ir įmonės būtų daug mažiau pažeidžiami finansinių srautų susvyravimo, be to, tai sukuria didesnes augimo galimybes ateityje, ko sunkiai gali tikėtis dauguma Europos šalių.

Ketvirta, Europos Komisijos vertinimu valdžios sektoriaus biudžeto struktūrinis deficitas (t.y. atsižvelgus į ilgalaikį ekonomikos potencialą, o ne į trumpalaikes NT ir vartojimo burbulo sukurtas pajamas) 2008 metais sudarė net apie 8 proc. BVP, o šiandien jis yra keturis kartus mažesnis. Todėl net šalį ištikus finansiniams sunkumams poreikis mažinti valstybės išlaidas ir didinti mokesčius būtų mažesnis.

Galiausiai, šalies bankroto tikimybė, kurią finansų rinkose parodo kredito rizikos apsikeitimo sandorių kaina, šiuo metu yra istoriškai žemiausiame lygyje. Investuotojų pasitikėjimą šalies perspektyvomis rodo ir praėjusią savaitę sėkmingai išplatinta penkių su pusę metų obligacijų emisija, kurios palūkanos siekė tik 2 procentus. Taigi, net išaugusi valstybės skola neatbaido investuotojų ir rodo, kad struktūrinis biudžeto deficitas ir šalies konkurencingumas yra svarbesni veiksniai vertinant ateities perspektyvas. Be to, šiandien Lietuvoje galioja fiskalinės drausmės įstatymas, kurio neturėjome iki praėjusios krizės pradžios - jis pažaboja neadekvatų biudžeto išlaidų didinimą.

Negalime atmesti galimybės, kad 2013 metais pasaulio ekonomiką sukaustys vienas ar keli iš daugelio rizikos veiksnių – euro zonos skilinėjimas, fiskalinė krizė JAV, kariniai veiksniai Artimuosiuose Rytuose ar kitame pasaulio regione. Tačiau, Lietuvos valstybė, įmonės ir gyventojai šiandien yra daug geriau pasiruošę išoriniams šokams, o papildomų „pasiruošimo“ priemonių taikymas be pagrindo slopintų ekonomikos ir šalies gyventojų gerovės augimą.

Juk raginimas „ruoštis krizei“ yra ne kas kita, kaip aukščiausias koziris, leidžiantis verslui nedidinti darbo užmokesčio. Gyventojų „ruošimasis“ reikštų dar didesnį jų taupymą, o ne vartojimą, ir tai slopintų vidaus paklausą ir naujų darbo vietų kūrimą. 2008 metais Lietuvos ekonomika buvo perkaitusi, o išorinis šokas finansų rinkose tik paspartino vartojimo burbulo sprogimą. Savaiminio išsipildymo krizės yra ekonomistams žinomas reiškinys – tai nuosmukis, kurį sukelia neigiami lūkesčiai (nebūtinai racionalūs), net jei tam nėra objektyvių priežasčių. Tokio pobūdžio nuosmukiui imuniteto neturime, todėl nepagrįstus gąsdinimus reikėtų vertinti itin skeptiškai. Pašalinus neracionalias baimes, Lietuvos ekonomika turi potencialo kitais metais paaugti bent 4 proc., ne mažiau galėtų padidėti ir atlyginimai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kinija reiškia „stiprų nepasitenkinimą“ dėl JAV pradėto prekybos tyrimo (6)

Kinija pirmadienį išreiškė „stiprų nepasitenkinimą“ dėl JAV pradėto tyrimo, kuriame...

Lietuvos pašto grupės nuostoliai šiemet augo keturiskart (9)

Lietuvos pašto grupė pirmąjį šių metų pusmetį gavo 35,402 mln. eurų konsoliduotų pajamų -...

Darbdavių patyčias kentęs jaunuolis turi svarbų patarimą siekiantiems karjeros (36)

Sezoninis darbas jaunuoliams yra puiki galimybė užsidirbti, be to, anot specialistų tai labai...

Lietuva - tarp pirmaujančių Europos valstybių pagal ES fondų lėšų panaudojimą (26)

Už atliktas investicijas projektų vykdytojams jau išmokėta 1 mlrd. eurų 2014-2020 m. Europos...

Didžiausi atlyginimai: dešimtuke – netikėti naujokai (130)

Birželio mėnesį buvo tik viena įmonė, kurios darbuotojų atlyginimų vidurkis buvo...

Top naujienos

Grėsmė šalia mūsų: Europoje slepiasi šimtai „Islamo valstybės“ apmokytų vaikų (53)

Europą sudrebino dar vienas teroro aktas: per dvi atakas, kai ketvirtadienį ir penktadienį...

VGT uždegė žalią šviesą: į kovą su „Islamo valstybe“ stos Lietuvos specialiosios pajėgos (435)

Pirmadienį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba aptarė ne tik krašto apsaugos sistemos...

Didžiausi atlyginimai: dešimtuke – netikėti naujokai (130)

Birželio mėnesį buvo tik viena įmonė, kurios darbuotojų atlyginimų vidurkis buvo...

Lietuvos rinktinės kandidatų sąrašas trumpėja: treneriai padėkojo D. Gailiui (36)

Likus daugiau nei savaitei iki Europos vyrų krepšinio čempionato Lietuvos rinktinės treniruotėse...

Susiremontavote automobilį po avarijos? Dar nereiškia, kad galite juo važiuoti (2)

Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, nuo šių metų sausio mėnesio Lietuvoje įregistruota...

Nauja priežastis apsilankyti Palangoje: poilsiautojai įspūdingus vaizdus stebės nemokamai (6)

Palangoje rudenį atsiras nauja pramoga turistams – aukščiausiame kurorto pastate – Palangos...

Marselyje automobilis rėžėsi į stoteles, vienas žmogus žuvo atnaujinta 13.26 (45)

Vienas žmogus žuvo ir vienas buvo sužeistas po to, kai automobilis rėžėsi į dvi stoteles...

Vilniuje atsivėrė dar viena smegduobė (4)

Pirmadienį policijai pranešta apie Vilniuje gatvėje atsivėrusią smegduobę.

Nepripraskite prie druskos: koks kiekis dar nekenkia organizmui (11)

Drusk os perteklius žmogaus organizmui yra žalingas, tačiau visiškai eliminuoti jos iš mitybos...